Alfredas Marija Tiškevičius

Alfredas Marija Tiškevičius lenk. Alfred Maria Tyszkiewicz
Alfredas Marija Tiškevičius ir sesuo Antanina Tiškevičiūtė. Palanga, apie 1920 m. Kretingos muziejaus rinkinys, Nr. KM-IF7031
Tiškevičiai
Lelija (herbas)
Gimė	1913 m. lapkričio 17 d. Krokuva
Mirė	2008 m. liepos 10 d. (94 metai) Varšuva
Palaidotas (-a)	Palangos kapinėse
Tėvas	Feliksas Tiškevičius
Motina	Antanina Sofija Loncka
Sutuoktinis (-ė)	Liudvika Marija Sobanska
Vaikai

Alfredas Marija Tiškevičius (lenk. Alfred Maria Tyszkiewicz, 1913 m. lapkričio 17 d. Krokuvoje – 2008 m. liepos 10 d. Varšuvoje) – Lietuvos-Lenkijos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas.

Biografija

Kilęs iš Lietuvos didikų Tiškevičių giminės antrosios Biržų-Kretingos šakos. Tėvas Feliksas Tiškevičius. Motina Antanina Sofija Loncka. Broliai Jonušas Marija Tiškevičius-Lonckis, Feliksas Tiškevičius-Lonckis ir Stanislovas Marija Tiškevičius .

Kapas Palangos kapinėse

Jauniausias šeimoje vaikas, gimęs tėvams grįžtant iš apsilankymo Romoje pas Popiežių. Užaugo Palangoje. Mokėsi namie, padedamas korepetitoriaus, vėliau – Panevėžio lenkų gimnazijoje ir Kauno Adomo Mickevičiaus gimnazijoje. Nuo 1926 m. mokslus ėjo Prancūzijoje, kur susipažino su poetu, prozininku, literatūros kritiku Antanu Venclova. Vasarą grįždavo į Palangą, bendravo su miestelio bendraamžiais, iš kurių išmoko ir mirties nepamiršo šnekėti lietuviškai. 1938 m. baigė Paryžiaus tarptautinių santykių institutą, po metų grįžo į Palangą. Motinai su broliu pasitraukus į Vakarus, liko šeimininkauti Palangos dvare.

1940 m. prie Lietuvos-Vokietijos valstybinės sienos buvo suimtas vokiečių gestapo, tardytas ir kalintas Tilžėje. Po 4 mėnesių paleistas iš kalėjimo pasitraukė į Lenkiją, įsikūrė Varšuvoje, dalyvavo 1944 m. sukilime prieš vokiečius. Po Antrojo pasaulinio karo komunistinėje Lenkijoje dirbo darbininku cukraus fabrike, inspektoriumi gyvūnų globos draugijoje, invalidų vartotojų kooperatyve, Varšuvos laivininkystėje, geležinkelių sanitariniu inspektoriumi.

1992 m. pirmąkart po karo apsilankė Palangoje, į kurią vėliau stengėsi atvykti kasmet. 1997 m. jam suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas. Po mirties jo palaikai Varšuvoje buvo kremuoti, parvežti į Lietuvą ir 2008 m. rugpjūčio 10 d. iškilmingai palaidoti senosiose Palangos kapinėse, grafų Tiškevičių kapavietėje, šalia Palangos kapinių koplyčios.

Šeima

1939–1941 m. buvo vedęs Liudviką Mariją Sobanską (Ludwika Maria Sobańska, g. 1915 m. gruodžio 15 d. – 2006 m. gegužės 5 d. Los Andžele).

Vienintelis sūnus Adomas Marija Tiškevičius (Adam Maria Tyszkiewicz) gimė 1940 m. vasario 10 d. Kaune. Vėliau su motina gyveno Los Andžele (JAV), dirbo gydytoju chirurgu, apsigynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. 1973 m. vedė Haną Mariją Šlykovič (Hanna Maria Szłykowicz.)

Dvarai

1939–1940 m. administravo Palangos dvarą.

Šaltiniai

1. Feliksas Tiškevičius. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, XI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.XI: Šternbergo-Vaisius, 325 psl.

• Julius Kanarskas. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios fundatoriai grafai Tiškevičiai. – Palanga. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia: istorijos, architektūros, meno kūrinių, archyvų tyrimai / sudarė Danutė Mukienė. – [Vilnius]: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras: Lietuvos dailės muziejus (Vilnius: Petro ofsetas) 2007, p. 115–127.

Nuorodos

• Palangos gintaro muziejus 2010-02-12 iš Wayback Machine projekto.