Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi Jeigu galite atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą

Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi.
Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.

Latvijos valdymo forma – parlamentinė demokratija. Vyriausybės vadovas yra ministras pirmininkas. Kaip ir kitose (parlamentinėse respublikose) prezidentas labiau yra simbolinis šalies vadovas. Vykdomoji valdžia yra vyriausybė. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra sutelkta ir parlamente ir vyriausybėje. Teisminė sistema yra nepriklausoma nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios sistemų.

Politinė istorija

1918 m. lapkričio 18 d. Rygoje susirinkusi iš įvairių politinių partijų atstovų sudaryta Latvijos tautos taryba paskelbė šalies nepriklausomybę. Formuoti pirmąją Latvijos vyriausybę buvo pavesta Karliui Ulmaniui. 1920 m. gegužės 1 d. susirinko Latvijos steigiamasis seimas (150 deputatų), kuris dirbo iki 1922 m. lapkričio.

1922 m. vasario 15 d. buvo priimta Latvijos Respublikos konstitucija, bei išrinktas pirmasis prezidentas – Jānis Čakste. Po diskusijų dėl valstybės santvarkos buvo atmestos idėjos dėl dviejų rūmų parlamento ir Latgalos autonomijos. 1922 m. buvo išrinktas I Seimas, 1925 m II Seimas, 1928 m. III Seimas, o 1931 m. IV Seimas. Latvijos seimai pasižymėjo didele politine fragmentacija.

Nuo 1918 iki 1934 m. Latvijoje pasikeitė 18 vyriausybių. 1934 m. po karinio perversmo į valdžią atėjo Karlis Ulmanis, kurio režimui būdingas didesnis piliečių laisvių varžymas, nei kaimyninėse Lietuvos ir Estijos diktatūrose. Trumpas nepriklausomybės laikotarpis baigėsi 1940 m. liepos 17 d., kaip 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašyto sovietų ir nacių susitarimo (Molotovo-Ribentropo paktas) bei jo slaptųjų priedų rezultatas.

Sovietinės okupacijos metais aukščiausias valdžios organas buvo 1 rūmų Latvijos TSR Aukščiausioji Taryba, renkama 5 metams. Tarp AT sesijų aukščiausiasis valstybės valdžios organas buvo AT prezidiumas. AT leido įstatymus, sudarė respublikos vyriausybę – Ministrų Tarybą.

Pirmoji Latvijos TSR Konstitucija buvo priimta 1940 m. Rusijos TFSR Konstitucijos pavyzdžiu. Pagal konstituciją politinės valdžios struktūros pagrindas buvo darbo žmonių deputatų tarybos, kurios 1978 m. Konstitucijoje pervadintos liaudies deputatų tarybomis. Vienintelė leistina partija šalyje (iki 1990 m.) buvo Latvijos komunistų partija, kuri vienintelė vykdė šalies politiką.

1990 m. gegužės 4 d. Latvijos Aukščiausioji taryba paskelbė apie nepriklausomybės atkūrimą. Tuo metu Aukščiausios tarybos pirmininko pareigas užėmė Anatolijs Gorbunovs. Jis nuo 1990 iki 1995 m., buvo parlamento pirmininkas, o kaip premjeras, pagal 1922 m. konstituciją užėmė ir prezidento pareigas iki 1993 m., kol Guntis Ulmanis buvo išrinktas prezidentu. 1993 m. išrinktas V Seimas, kuriame daugiausiai vietų (36) gavo partija „Latvijos kelias“

1996 m. Guntis Ulmanis buvo perrinktas antrai kadencijai, todėl 1999 m. vykusiuose rinkimuose dalyvauti negalėjo. Juos laimėjo Vaira Vīķe-Freiberga, kurios kadencijos metu prezidentavimo laikotarpis pailgintas nuo 3 iki 4 metų. 2003 m. ji buvo perrinkta. Iki 2011 m. prezidento pareigas ėjo Valdis Zatlers, kuris laimėjo 2007 m. vykusiuose rinkimuose. Dabartinis prezidentas yra Andris Bērziņš. Kiti rinkimai vyks 2015 m.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo buvo išrinkti 5 seimai. Dabartinė X Saeima išrinkta 2010 m. spalio 2 d. Juose laimėjo ankstesnė valdančioji koalicija – Valdžio Dombrovskio blokas Vienybė (33 vietos iš 100), Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (22 vietos) ir Nacionalinis susivienijimas (8 vietos). Dabartinė valdančioji koalicija yra centro dešinės pakraipos. Kiti rinkimai vyks 2014 m. spalį.

Konstitucija

Pagrindinis straipsnis – Latvijos konstitucija.

Latvijos Konstituciją sudaro 8 skyriai ir 116 straipsnių. Iki 1998 metų, kai Latvijos Saeima priėmė skyrių „Žmogaus teisės", buvo tik 7 skyriai ir 88 straipsniai. Pirma konstitucijos dalis (Satversmes sapulce) buvo priimta 1922 m. vasario 15 d. 1922 m. balandžio 5 d. Dėl antrosios dalies projektas buvo atmestas. Priėmus pirmąją dalį, Konstitucija įsigaliojo 1922 m. lapkričio 7 d.

Konstitucijos galiojimas buvo laikinai sustabdytas 1934 m. gegužės mėn. ir palaipsniui atkurtas nuo 1990 m. gegužės 4 d. iki 1993 m. liepos 6 d. (Seimo posėdyje už Konstitucijos įsigaliojimą nepasirašė 1 iš 99 Seimo narių – Joahims Zīgerists; taip pat nebalsavo areštuotas Alfredas Rubiks). Konstitucijos tekstas iki šių dienų iš esmės liko toks pats. Paskutinį kartą Konstitucija papildyta 2009 m. (numatyta referendumo dėl parlamento paleidimo galimybė).

Prezidentas

Dabartinis vadovas
Postas	Vadovas	Partija	Kadencijos pradžia
Prezidentas	Edgaras Rinkevičius	nepartinis	2023 m.

Prezidentas renkamas parlamento paprasta balsų dauguma, slaptu balsavimu ketveriems metams. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. (Latvijos konstitucija, 35, 36 ir 39 straipsniai). Kaip ir kitose (parlamentinėse respublikose), Latvijoje prezidentas labiau yra simbolinis valstybės vadovas, dažniausiai atsakingas už užsienio politiką.

Nors prezidentas formaliai yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, atstovauja Latviją užsienyje, skiria ambasadorius ir kitus aukštus pareigūnus, šios politinės galios yra suvaržytos premjero, kuris politiškai yra už tai atsakingas. (Latvijos konstitucija, 53 straipsnis)

Tačiau prezidentas turi teisę siūlyti parlamentui įstatymus, juos vetuoti, kviesti į referendumą dėl tam tikro įstatymo ir skirti premjerą. Taip pat skubos tvarka kviesti į referendumą dėl pirmalaikio parlamento išformavimo. Referendumui pavykus – parlamentas paleidžiamas, referendumui nepavykus – parlamentas toliau eina pareigas, bet prezidentas turi atsistatydinti.

Vykdomoji valdžia

Dabartinis vadovas
Postas	Vadovas	Partija	Kadencijos pradžia
Ministras pirmininkas	Krišjānis Kariņš	Vienybė	2019 m. sausio 23 d.

Ministrų kabinetą sudaro ministras pirmininkas ir 17 ministrų. Juos skiria premjeras ir patvirtina parlamentas. Ministras pirmininkas skiriamas prezidento. (Latvijos konstitucija, 55 ir 56 straipsniai). Ministerijų skaičių ir jų paskirtį numato įstatymai. (Latvijos konstitucija, 57 straipsnis).

Siekiant vykdyti savo pareigas, ministras pirmininkas ir ministrų kabinetas turi turėti parlamento pasitikėjimą. Jei išreiškiamas nepasitikėjimas ministru pirmininku, atsistatydinti turi visas parlamentas. Jeigu išreiškiamas nepasitikėjimas atskiru ministru, atsistatydinti reikia tik jam, o į jo vietą premjeras turi paskirti naują ministrą. (Latvijos konstitucija, 59 straipsnis).

Įstatymų leidžiamoji valdžia

Dabartinis vadovas
Postas	Vadovas	Partija	Kadencijos pradžia
Parlamento pirmininkas	Ināra Mūrniece	Nacionalinis susivienijimas	2014 m. lapkričio 4 d.

Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų parlamentas, vadinamas Saeima. 100 parlamento narių renkami visuotiniuose rinkimuose, su 5% barjeru, trejiems metams, remiantis proporcine rinkimų sistema. Parlamento nariu gali tapti rinkimų dieną 21 metų amžiaus sulaukęs Latvijos pilietis. Rinkimai vyksta pirmą spalio šeštadienį. Naujai išrinktas parlamentas į pirmąjį posėdį renkasi pirmą lapkričio antradienį.

Vietos mastu renkamos savivaldybių tarybos, kuriose yra nuo 7 iki 60 narių, kurie renkami taip pat remiantis proporcine rinkimų sistema, 5 metų laikotarpiui. Narių kiekis priklauso nuo savivaldybės dydžio.

Politinės partijos

Seniausia Latvijos politinė partija yra Latvijos socialdemokratų darbininkų partija, įkurta 1904 m. birželio 7-9 Rygoje. Jos ideologija laikoma socialdemokratija. Kaip ir Lietuvoje veikiančios Lietuvos socialdemokratų partijos, šios istorija smarkiai keitėsi nuo politinės padėties. 1999 m. ji susijungė su Latvijos socialdemokratų partija pasivadinusia buvusia Latvijos komunistų partija.

Tarpukariu svarbiausia partija buvo Latvijos valstiečių sąjunga. Jai priklausė 5 iš 9 1918–1940 m. vadovavusių ministrų pirmininkų ir du tuo pačiu laikotarpiu pareigas užėmę prezidentai. TSRS okupavus Latviją partija buvo uždrausta. Partija atkurta 1990 m., Latvijai atkūrus nepriklausomybę. 2002 m. sudarė koaliciją su Latvijos žaliųjų partija ir pasivadino Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.

Tautinio atgimimo laikotarpiu svarbų vaidmenį suvaidino Latvijos Nacionalinės Nepriklausomybės Sąjūdis. Atkūrus nepriklausomybę svarbiausia partija tapo „Latvijos kelias“, tačiau jau kituose rinkimuose ji prarado populiarumą ir iki šiol jo neatgavo. Per 1998 m. rinkimus į valdžią atėjo Tautos partija, kuri iki šiol yra viena iš svarbiausių Latvijos partijų. Svarbiomis partijomis tapo prieš 2002 m. rinkimus įkurtos Latvijos Pirmoji partija ir „Naujasis laikas“.

Teisminė valdžia

Pagrindinis straipsnis – Latvijos teismai.

Latvijoje teisminę valdžią sudaro rajonų (miestų) teismai, apygardos teismai ir Aukščiausiasis Teismas, taip pat karo padėties metu veikiantis karo teismas (Latvijos Konstitucija, 82 straipsnis). Teismai yra nepriklausomi ir pavaldūs tik įstatymams (Konstitucijos 83 str.).

Teisminiai paskyrimai turi būti patvirtinti Saeimos, ir jie negali būti atšaukiami. Saeima gali atleisti teisėjus iš pareigų prieš jų norą tiktai atvejais, numatytais įstatymu, Teisminės drausmės komisijos sprendimu ar baudžiamosios bylos nuosprendžiu. Teisėjų išėjimo į pensiją amžius nustatomas pagal teisės aktus (Konstitucijos 84 str.).

Latvijoje veikia Konstitucinis Teismas, sprendžiantis, ar įstatymai ir kiti parlamento aktai neprieštarauja Latvijos Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucinis Teismas turi teisę panaikinti įstatymus ir kitus aktus, kurie neatitinka Konstitucijos. Konstitucinio Teismo narius renka Saeima, įstatymuose numatytam laikotarpiui, slaptu balsavimu, kuriam Saeime reikia ne mažiau kaip 51 nario balsų daugumos (Konstitucijos 85 str.).

Sprendimai teismo procesuose gali būti priimti tiktai asmenų, kurie turi įstatymu numatytą galią, ir tiktai pagal procedūras, numatytas įstatymu. Kariniai teismai turi veikti specifinių įstatymų pagrindu. (Konstitucijos 85 str.).

Tarptautiniai santykiai

Pagrindinis straipsnis – Latvijos tarptautiniai santykiai.

Po nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. rugpjūčio 21 d. tų pačių metų rugsėjo 17 d. Latvija tapo Jungtinių Tautų ir yra įvairių kitų JT organizacijų nare. Latvija taip pat yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė. Dabartinis Latvijos užsienio reikalų ministras nuo 2010 m. lapkričio 3 d. yra atstovas Ģirts Valdis Kristovskis.

2003 m. rugsėjo 20 d. vykusiame referendume latviai balsavo už įstojimą į Europos Sąjungą. Iš 72,5 % balsavusiųjų 67 % balsavo už. 2004 m. balandžio 2 d. Latvija tapo NATO, o gegužės 1-ąją, kartu su Lietuva ir Estija ES nare. Šalis siekia tolimesnio bendradarbiavimo ir integracijos NATO, ES ir kitose vakarų organizacijose, taip pat aktyvesnio dalyvavimo JT taikos palaikymo misijose.

Diplomatiniai santykiai su Lietuva atkurti 1991 m. spalio 5 d. Lietuva ir Latvija palaiko glaudžius ekonominius ir politinius santykius. Nuo 2015 m. Latvijos ambasadorius Lietuvoje – , nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos ambasadorius Latvijoje – Artūras Žurauskas.

Taip pat skaitykite

Latvijos teisinė sistema

Šaltiniai

(Angliškai) CIA pasaulio faktų knyga: Latvija 2011-08-16 iš Wayback Machine projekto.
Latvijos politinė sistema. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos
Saeima.lv V Saeimos rinkimų rezultatai 2009-03-01 iš Wayback Machine projekto.
[1] 2010-10-06 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Latvijos Respublikos Saeima (Parlamentas)
Latvijos Respublikos Ministrų Kabinetas
Latvijos Respublikos Prezidento kanceliarija

• • r

Europos šalių politinės sistemos

[CIA-1] (Angliškai) CIA pasaulio faktų knyga: Latvija 2011-08-16 iš Wayback Machine projekto.

[2] Latvijos politinė sistema. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos

[3] Saeima.lv V Saeimos rinkimų rezultatai 2009-03-01 iš Wayback Machine projekto.

[4] [1] 2010-10-06 iš Wayback Machine projekto.