Austrijos politinė sistema yra tokia pat kaip ir kitų Europos demokratinių valstybių Austrijos parlamento rūmai Vienoje

Austrijos politinė sistema yra tokia pat kaip ir kitų Europos demokratinių valstybių.

Valdymo forma

Austrija pagal valdymo formą yra parlamentinė demokratinė federacinė respublika. Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso dviejų rūmų parlamentui: Žemesniesiems rūmams – Nacionalinei tarybai (Nationalrat), kurią sudaro 183 deputatai, renkami ketveriems metams, ir Aukštesniesiems parlamento rūmams – federalinei tarybai (Bundesrat), kurią sudaro 63 deputatai.

Federalinė taryba pritaria įstatymams, kurie dažniausiai susiję su federalinių žemių kompetencijos pakeitimu (pvz., kultūros politika, švietimas) arba tiesiogiai liečia žemių interesus (pvz., visi mokesčių įstatymai, įstatymai dėl ginkluotųjų pajėgų panaudojimo). Negavus Federalinės tarybos pritarimo įstatymas negali būti priimtas.

Parlamento priimtus įstatymus pasirašo ir paskelbia Federacijos Prezidentas (Bundespräsident), renkamas šešeriems metams. Įstatymų vykdomajai valdžiai vadovauja Federalinis Kancleris (Bundeskanzler). Kanclerį skiria Prezidentas, tradiciškai jis atstovauja nacionalinės tarybos daugumai, kiekviena federalinė žemė taip pat turi Parlamentą, kuris, vykdydamas konstitucijoje numatytus įgaliojimus, tvarko žemės reikalus. Provincijos vykdomajai valdžiai vadovauja gubernatorius (Landeshauptmann).

Partijos

Veikia 1920 metų konstitucija su 1929 ir 1945 metų pataisymais. Pagal ją Austrijoje yra daugiapartinė sistema, tačiau tik keturios partijos yra parlamentinės partijos: Austrijos liaudies partija (Ősterreichische Volkspartei, valdančiosios koalicijos narė), Austrijos laisvės partija (Freiheitliche Partei Ősterreichs, valdančiosios koalicijos narė), Austrijos socialdemokratinė partija (Sozialdemokratische Partei Ősterreichs, kairioji opozicinė partija) ir Žaliųjų partija (Grüne Alternative). Teisė balsuoti įgyjama suėjus 19 metų.

Lobizmas

Labai didelį vaidmenį politiniame, ekonomine ir visuomeniniame gyvenime vaidina profesinės sąjungos ir Austrijos profsąjungų federacija. Be to, įtakos turi tokie susivienijimai ir judėjimai: Federaciniai ekonomikos rūmai, Austrijos pramonininkų lyga, Romos Katalikų bažnyčia, įskaitant jos pagrindinę pasaulietišką organizaciją Catholic Action, trys sudėtinės Austrijos tautos partijos lygos, atstovaujančios verslui, darbuotojams ir fermeriams.

Austrijos narystė tarptautinėse organizacijose (TO)

Austrija priklauso daugeliui tarptautinių organizacijų. JTO (įstojo 1955 metais), Europos Taryba (1956), OECD 1960, EFTA (1960–1994), ES (1995), ESBO; Padengia 0,75 % JTO biudžeto išlaidų.

Ekonominės ir su jomis susijusios TO

AfDB, AsDB, Australia Group, BIS, BSEC (delegatė), CCC, CEI, CERN, EAPC, EBRD, ECE, EIB, EMU, ESA, G- 9, IADB, IAEA, ICAO, ICC (Tarptautiniai prekybos rūmai), ICFTU, ICRM, IDA, IEA, IFAD, IFC (Tarptautinė finansų korporacija), IFRCS, ILO, IMF, IMO, Intelsat, Interpolas, IOC, IOM, ISO, ITU, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, MINURSO, NAM (pakviesta)(Nacionalinė pramoninimų organizacija), NEA, NSG, OAS (delegatė), OECD.

Kitos TO

OPCW, OSCE, Pasaulio sveikatos organizacija, PCA, PFP, UNCTAD, UNDOF, UNESCO (JT Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija), UNFICYP, UNHCR, UNIDO, UNIKOM, UNITAR, UNMEE, UNMIBH, UNMIK, UNMOT, UNOMIG, UNTAET, UNTSO, UPU, WCL, WEU (stebėtoja), WFTU (Pasaulinė profesinių sąjungų federacija), WIPO (Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija), WMO, WToO, WTrO, ZC (Visi sutrumpinimai anglų kalba).

Nuorodos

Oficiali Austrijos parlamento svetainė (vokiečių. k)
Oficiali Austrijos Prezidento svetainė (vokiečių k.)
Oficiali Austrijos kanceliarijos svetainė (vokiečių, anglų k.)

• • r

Europos šalių politinės sistemos