Latvijos karinės pajėgos

Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos Latvijas Nacionālie bruņotie spēki
Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų emblema
Įkurtos	1919 m., liepos 10
Atkurtos	1991 m., rugpjūčio 23
Pajėgų rūšys	Sausumos pajėgos Jūrų pajėgos Oro pajėgos Nacionalinė gvardija
Štabo būstinė	Ryga
Vadovybė
Vyriausiasis kariuomenės vadas	Edgars Rinkēvičs
Krašto apsaugos ministras
Generalinio štabo viršininkas	Generolas leitenantas
Žmogiškieji resursai
Amžius	nuo 18 m.
Mobilizaciniai resursai	568.683 vyrų, 16–49 m. amžiaus (2009 m.), 565.826 moterų, 16–49 m. amžiaus (2009 m.)
Tinkamų karinei tarnybai	410.374 vyrų, 16–49 m. amžiaus (2009 m.), 463.144 moterų, 16–49 m. amžiaus (2009 m.)
Kasmet pasiekia mobilizacijos amžių	12.901 vyrų (2009 m.), 12.497 moterų (2009 m.)
Aktyvus personalas	5.052 +10.642 (aktyvus rezervas ir savanoriai)
Finansinės išlaidos
Biudžetas	1,13 mlrd. € (2024)
Proc. nuo BVP	2,4% (2024)
Susiję straipsniai
Istorija	Latvijos laisvės kovos Afganistano karas (2001–2021) Irako karas ATALANTA
Kariniai laipsniai

Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (LNGP) (latv. Nacionālie bruņotie spēki (NBS)) yra Latvijos ginkluotųjų pajėgų visuma. Latvijos gynybos politika remiasi Švedijos–Suomijos modeliu, pagal kurį greitojo reagavimo pajėgas sudaro mobilizacinis rezervas ir nedidelis kiekis profesionalių karių. LNGP susideda iš sausumos pajėgų, karinių jūrų pajėgų, karinių oro pajėgų, nacionalinės gvardijos ir kitų padalinių. Nuo 2007 m. Latvija perėjo prie profesionaliosios kariuomenės ir atsisakė šauktinių. LNGP vyriausiasis vadas – prezidentas. Jam talkina nacionalinio saugumo taryba, kuria sudaro ministras pirmininkas, krašto apsaugos, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai, , parlamento gynybos, nacionalinio saugumo ir vidaus reikalų komisijų pirmininkai.

Tikslai ir uždaviniai

LNGP pagrindinė misija yra garantuoti Latvijos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir ginti šalį karinės agresijos atveju. Siekiant įgyvendinti šias užduotis, LNGP pasiruošusios ginti tautą, Latvijos oro erdvę ir teritorinę jūrą, vykdyti didelio masto operacijas, paieškos ir gelbėjimo operacijas, dalyvauti tarptautinėse taikos palaikymo operacijose. Pagrindiniai LNGP uždaviniai:

• Užtikrinti teritorijos, oro erdvės ir teritorinių vandenų neliečiamybę;
• Dalyvauti tarptautinėse operacijose;
• Vykdyti personalo apmokymus ir karinį parengimą;
• Modernizuoti ir stiprinti gynybinius pajėgumus.

Struktūra

Latvijos ginkluotųjų pajėgų, 2019 metų, struktūrinė schema (angl.)

Latvijos Nacionalines ginkluotąsias pajėgas sudaro:

• LNGP Jungtinis štabas
• LNGP vado asmeninis štabas
• Sausumos pajėgos
• Karinės jūrų pajėgos
• Karinės oro pajėgos (pagrindinė bazė – Lielvardės aerodromas);
• Nacionalinė gvardija
• Specialiųjų užduočių vienetas
• Karo policija
• LNGP štabo batalionas
• Mokymo ir doktrinų valdyba
• Paramos valdyba

Parlamento ir prezidento apsaugos tarnyba buvo ginkluotojų pajėgų dalis, iki kol 2009 metais, ji buvo sujungta su Karo policija.

Personalas

Latvijos Nacionalines ginkluotąsias pajėgas sudaro Reguliariosios pajėgos, Nacionalinė gvardija ir rezervas. 2007 m. šaukimas į kariuomenę buvo panaikintas ir nuo tada Reguliariąsias pajėgas sudaro tik profesinės tarnybos kariai. 2018 m. birželio duomenimis, kariuomenėje tarnavo 5500 profesinės karo tarnybos karių bei 8000 Nacionalinės gvardijos karių. 2017 metų pabaigoje rezervą sudarė 7900 karių, iš kurių 5000 buvo atlikę profesinę karo tarnybą.

Šaukimas

2023 m. dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Latvija priėmė sprendimą grąžinti šaukimą į ginkluotąsias pajėgas.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Lietuvos ir Latvijos kariai pratybų metu

Lietuvos ir Latvijos kariai per apmokymus Lietuvoje

LNGP, besirūpindamos nacionalinės gynybos klausimais, taip pat pasirengusios nedelsiant reaguoti į grėsmę kitoms NATO valstybėms narėms, tarptautinių krizių atveju. Latvija bendradarbiauja su Estija ir Lietuva kolektyviniuose tarptautiniuose projektuose:

• BALTBAT – bendras pėstininkų batalionas;
•  – karinė jūrų eskadra;
•  – Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo sistema;
• BALTDEFCOL – Baltijos gynybos koledžas.

Šiuo metu Latvijos oro erdvės apsauga ir patruliavimu rūpinasi NATO vykdydama Baltijos oro policijos misiją (žr. Baltijos oro policija).

Modernizavimas

Po prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Latvija prisiėmė įsipareigojimus stiprinti savo šalies gynybos galią. Ginkluotosios pajėgos modernizuojamos remiantis principu – greitos reakcijos gerai ginkluoti ir aprūpinti junginiai, galintys veikti ir už NATO ribų. Po įstojimo į NATO, Latvijos gynybos sistema persiorientavo nuo teritorinės gynybos prie bendros kolektyvinės gynybos. Latvija išugdė nedidelę, bet profesionalią kariuomenę, kuri buvo integruota į NATO struktūras.
LNGP kariai tarptautinėse operacijose dalyvauja nuo 1996 metų. Buvo sukurti specializuoti padaliniai (pvz., karo medikai, karo policija, išminuotojai, koviniai narai ir specialiosios pajėgos), siekiant palengvinti ir sustiprinti LNGP dalyvavimą tarptautinėse operacijose.

Latvijos karinis laivas Vaironis

Išnašos

1. The CIA World Factbook 2011-08-16 iš Wayback Machine projekto.
2. „Aizsardzības nozares budžets | Aizsardzības ministrija“.
3. „Fact sheet "Latvian National Armed Forces" (2018)“. Mod.gov.lv. Nuoroda tikrinta 6 August 2018.
4. Īvāns, Ansis (20 December 2017). „'2% no IKP: Kā mūs aizsargās?' No 8 tūkstošiem rezerves karavīru trīs gados iemaņas atjaunojuši 357“. www.delfi.lv (latvių). DELFI.lv. Nuoroda tikrinta 6 August 2018.
5. „The National Defence Concept“. www.mod.gov.lv. Riga. 2016. Nuoroda tikrinta 6 August 2018.
6. „Latvia reintroduces compulsory military service – DW – 04/07/2023“. dw.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-04-12.

Nuorodos

• Oficialus Latvijos gynybos ministerijos puslapis
• Latvijos vieninga verbavimo platforma "klustikaravirs.lv" (Tapk kariu!)