Teritorinė jūra

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Teritorinė jūra – vandenys, priklausantys valstybės teritorijai; juose atitinkama valstybė vykdo jurisdikciją. Apribojimas – taikaus plaukimo teisė: negalima drausti kitų valstybių laivams plaukti per juos (atitinkant tam tikras sąlygas pagal Jūrų teisės konvenciją).

Tarptautiniai vandenys, kontinentinis šelfas, išskirtinė ekonominė zona, gretutinė zona, teritoriniai vandenys, vidaus vandenys, žemynas (Land)

Kiekviena valstybė turi teisę nustatyti savo teritorinės jūros plotį, neviršijantį 12 jūrmylių, matuojamą nuo bazinių linijų, nustatytų pagal 1982 m. Jūrų teisės konvenciją. Išorinė teritorinės jūros riba yra linija, kurios kiekvienas taškas yra nutolęs nuo artimiausio bazinės linijos taško per nuotolį, lygų teritorinės jūros pločiui.

Įprastinė bazinė linija naudojama matuoti teritorinės jūros plotį, yra laikoma didžiausio atoslūgio linija išilgai kranto, pažymėta pakrantės valstybės oficialiai pripažintuose stambaus mastelio jūrlapiuose.

Atolo salų arba rifų supamų salų atveju bazinė linija, naudojama matuoti teritorinės jūros plotį, yra į jūrą nukreipta didžiausio atoslūgio rifo linija, pažymėta atitinkamu simboliu pakrantės valstybės oficialiai pripažintuose jūrlapiuose.

Vietovėse, kuriose kranto linija yra giliai išraižyta ir vingiuota arba kuriose išilgai ir netoli kranto yra salų virtinė, gali būti naudojamas tiesiųjų bazinių linijų, jungiančių atitinkamus taškus, metodas, pagal kurį yra nustatoma bazinė linija, nuo kurios yra matuojamas teritorinės jūros plotis.

Tose vietose, kur dėl deltos ar kitų gamtinių sąlygų kranto linija yra itin nepastovi, minėti atitinkami taškai gali būti parinkti išilgai toliausiai į jūrą nutolusios didžiausio atoslūgio linijos, ir, nepaisant vėlesnių didžiausio atoslūgio linijos atsitraukimų, tiesiosios bazinės linijos liks galioti tol, kol jų, vadovaudamasi Jūrų teisės konvencija, nepakeis pati pakrantės valstybė.

Brėžiant tiesiąsias bazines linijas negalima pastebimai nukrypti nuo bendrosios kranto krypties, o jūros plotai, esantys iki šių linijų, turi būti pakankamai glaudžiai susiję su sausumos teritorija, kad jiems galiotų vidaus vandenų režimas.

Bazinės linijos brėžiamos iki jūros dugno iškilimų, pastebimų atoslūgio metu, ir nuo tų iškilimų tik tuo atveju, jei ant jų yra pastatyti švyturiai ar panašūs įrenginiai, kurie visą laiką yra iškilę virš jūros paviršiaus, arba tais atvejais, kai bazinių linijų brėžimas iki tokių jūros dugno iškilimų ir nuo jų yra pripažintas tarptautiniu mastu.