Latvijos tautos taryba

Latvijos tautos taryba (latv. Latvijas Tautas padome) – iš įvairių politinių partijų atstovų Rygoje sudaryta taryba, 1918 m. lapkričio 18 d. paskelbusi Latvijos valstybės nepriklausomybę, vėliau veikusi iki 1920 m. rinkimų į Konstitucinę asamblėją (Satversmes sapulce).

Istorija

Per Pirmąjį pasaulinį karą beveik visa Latvijos teritorija buvo okupuota vokiečių. 1918 m. lapkričio 11 d. įvyko Vokietijos kapituliacija. Lapkričio 17 d. susivienijo anksčiau išrinktoji Latvijos laikinoji nacionalinë taryba ir Demokratinis blokas. Jų vietoje įkurta Tautos taryba, veikusi kaip laikinasis parlamentas. Į Tarybos sudėtį vienodomis proporcijomis pateko Latvijos politinių partijų atstovai, taip pat Kuršo ir Latgalos delegatai bei tautinių mažumų deputatai. Taryba balsavo už nepriklausomos Latvijos valstybės paskelbimą. Kitą dieną, lapkričio 18 d., Rygos miesto (dab. nacionaliniame) teatre, remiantis ankstesnės dienos rezoliucijomis, buvo paskelbta nepriklausoma, demokratinė Latvijos Respublika, apjungusi visas tuo metu latvių apgyvendintas teritorijas – Kuršą, Vidžemę ir Latgalą. Tarybos pirmininku išrinktas Janis Čakstė, o sudaryti Laikinąją vyriausybę buvo pavesta Karliui Ulmaniui.

Tautos tarybos nariai:

1. Vastiečių sąjunga — Kārlis Ulmanis, , , , , , , , , , , ir ;
2. Socialdemokratų darbo partija — , , Pauls Kalniņš, ir ;
3. Demokratų partija — , , , ir ;
4. Radikaldemokratų partija — , Gustavs Zemgals, ir ;
5. Revoliucinė socialistų partija — , ir ;
6. Nacionaldemokratų partija — Jānis Akuraters ir ;
7. Respublikonų partija — ;
8. Nepriklausomybės partija — .

Nuorodos

• Alvydas Butkus. Latvijos istorija, p. 42 2018-01-21 iš Wayback Machine projekto.