Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
Tuva (rus. Тува, tuv. Тыва), Tuvos Respublika (rus. Республика Тува, tuv. Тыва Республика) – federacinė respublika pietų Rusijoje, pietiniame Sibire. Šiaurėje ribojasi su Krasnojarsko kraštu, šiaurės vakaruose – su Chakasija, vakaruose – su Altajaus Respublika, pietuose – su Mongolija, šiaurės rytuose – su Irkutsko sritimi ir Buriatija. Sostinė – Kyzylas.
| Tuvos Respublika Республика Тува Республика Тыва | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Rusija | ||||||
| Federalinė apygarda | Sibiro federalinė apygarda | ||||||
| Ekonominis regionas | Rytų Sibiras | ||||||
| Administracinis centras | Kyzylas | ||||||
| Oficialios kalbos | rusų, tuvių | ||||||
| Vadovas | Šerig Olas Oržakas | ||||||
| Gyventojų | 308 500 (77) | ||||||
| Plotas | 168 600 km² (24) | ||||||
| - vandens % | 0,5 % | ||||||
| Tankumas | 1,83 žm./km² | ||||||
 Vikiteka | Tuvos RespublikaVikiteka | ||||||
Istorija
1914 m. Tuva tapo Rusijos imperijos protektoratu, Rusijoje ji buvo vadinama Urianchajaus kraštu (rus. Урянхайский край), šis pavadinimas vartotas iki 1921 m.
1917 m. Rusijoje nuvertus carą Nikolajų II, Tuvos dalis buvo okupavę Kinija, Mongolija, Kolčiako kariuomenė.
1921 m. susidarė marionetinė (nuo 1926 m. Tuvos Liaudies Respublika), kurios nepriklausomybę pripažino tik TSRS ir Mongolija. Ši respublika 1944 m. tapo SSRS dalimi (autonominės srities statusu).
1961 m. suteiktas autonominės respublikos statusas.
Nuo 1991 m. Tuva – viena iš Rusijos federacinių respublikų.
Geografija
Tuva – kalnuota šalis. Beveik visą teritoriją užima Vakarų Sajanas ir (aukštis iki 3970 m, Mongun Taigos k.). Šias kalnų sistemas skiria Tuvos duburys. Klimatas vidutinių platumų; ryškiai kontinentinis. Sausio vidutinės temperatūros siekia nuo -28 °C iki -35 °C, liepos 15-20 °C. Per metus iškrinta apie 400 mm kritulių, kalnuose – iki 1000 mm. Beveik visos Tuvos upės priklauso Jenisejaus baseinui (Bij Chemas, Ka Chemas, Jenisejus, Chemčikas). Gausu kalnų ežerų (, , , Chindiktig Cholis) ir tvenkinių (Sajanų-Šušenskojės tvenkinys). Beveik pusę kalnų teritorijų dengia miškai (kedrai, maumedžiai, pušys), aukštikalnėse – kalnų tundros ir pievos. Tuvos dubumoje – stepės.
Gyventojai
Tuvoje gyvena virš 308 tūkst. gyventojų. 51,5 % iš jų gyvena miestuose. Daugumą gyventojų (77 %) sudaro tuviai, 20,1 % – rusai, 0,4 % – chakasai, 2,5 % – kiti. Dauguma gyventojų išpažįsta budizmą (lamaizmą) ir šamanizmą. Yra stačiatikių ir musulmonų.
Ekonomika
Tuvoje yra nemažai naudingų iškasenų: asbesto, kobalto, akmens anglių, gyvsidabrio. Maisto, medienos apdirbimo, lengvoji, statybinių medžiagų pramonė.
Miestai
Tuvoje yra 5 miestai:
- Kyzylas – 109,1 tūkst. gyv. (2006 m.)
- Ak Dovurakas – 13,6
- – 11,2
- – 9,7
- Turanas – 5,3
Kitos didesnės gyvenvietės:
- Ka Chemas – 10,0
- Kyzyl Mažalykas – 5,0
- Saryg Sepas – 4,6
- Mugur Aksy – 4,0
Administracinis skirstymas
Tuvos respublika padalinta į 17 rajonų (kožunų):
- Bai Taigos kožunas
- Barun Chemčiko kožunas
- Ča Cholio kožunas
- Čedi Cholio kožunas
- Dzun Chemčiko kožunas
- Erzino kožunas
- Ka Chemo kožunas
- Kyzylo kožunas
- Mongun Taigos kožunas
- Oviuro kožunas
- Pij Chemo kožunas
- Sut Cholio kožunas
- Tandi kožunas
- Tere Cholio kožunas
- Tes Chemo kožunas
- Todžos kožunas
- Ulug Chemo kožunas
Nuorodos
- Oficiali svetainė 2014-02-12 iš Wayback Machine projekto.
- tuviečių svetainė 2014-12-18 iš Wayback Machine projekto.
- Tradicinė Tuvos muzika
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris