Merops

Merops
(Merops lafresnayii)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Žalvarniniai paukščiai ( Coraciiformes) Šeima: Bitininkiniai ( Meropidae) Gentis: Tikrieji bitininkai ( Merops)
Binomas
Merops Linnaeus, 1758

Tikrieji bitininkai (Merops) – žalvarninių paukščių (Coraciiformes) būrio, bitininkinių (Coraciidae) šeimos paukščių gentis.

Nedideli, nuo 15 iki 35 cm kūno ilgio, ryškių plunksnų, spalvingi, ilgoku ir nestipriai lenktu snapu paukščiai.

(Merops leschenaulti)

(Merops muelleri)

(Merops nubicus)

(Merops oreobates)

(Merops ornatus)

Paplitimas pasaulyje

Tikrieji bitininkai paplitę atogrąžų ir subtropikų klimato zonose, tik europinio bitininko arealas prasiplėtęs į vidutinių platumų klimato zoną. Dauguma rūšių paplitusios Afrikoje, mažesnė dalis Azijoje. Europos žemyne gyvena dvi rūšys – europiniai bitininkai (Merops apiaster), kurie taip pat paplitę Afrikoje ir Azijoje, ir , kurie apart plataus paplitimo Afrikoje ir pietvakarių Azijoje, Europos žemyne aptinkami tik nedidelėje teritorijoje į šiaurės vakarus nuo Kaspijos ežero pakrančių. Australijos žemyne gyvena viena – (Merops ornatus) rūšis, kuri yra išplitusi ir į keletą Pietryčių Azijos salų.

Paplitimas Lietuvoje

Lietuvoje aptinkama tik viena rūšis:

• Europinis bitininkas (Merops apiaster); į Lietuvą užklysta nereguliariai, paprastai šiltuoju metų laiku ir retkarčiais atsitiktinės poros peri.

Mityba

Tikrieji bitininkai minta vidutinio dydžio ir stambiais įvairiais vabzdžiais. Priklausomai nuo geografinio regiono ir rūšies, skiriasi jų gaudomų vabzdžių įvairovė, bet daugelio šios paukščių genties rūšių mėgstamiausi yra plėviasparnių (Hymenoptera) būrio vabzdžiai, ypač bitės, taip pat kamanės, vapsvos, širšės. Pavyzdžiui, po atliktų stebėjimų išaiškėjo, kad naminės bitės (Apis mellifera) sudaro didžiausią europinių bitininkų mitybos dalį – 69,4–82 %.

Taip pat minta ir šių būrių įvairiomis vabzdžių rūšimis: žirgeliais (Odonata), drugiais (Lepidoptera) ir jų vikšrais, tiesiasparniais (Orthoptera), ankstyvėmis (Plecoptera), lašalais (Ephemeroptera), vabalais (Coleoptera), termitais (Isoptera).

Rūšys

v11.2, kurios sąrašus sudaro , išskiria 27 rūšis (žemiau rūšių sąrašas ir apytikslis paplitimo arealas, 2021 m. duomenimis):

1. Vieillot, 1817 – ; Užsachario Afrikoje iki šiaurės vakarinės Angolos, Kongo Demokratinės Respublikos centrinės dalies, centrinio Burundžio bei šiaurės rytų Tanzanijoje. Taip pat Azijos pietvakariuose – Arabijos pusiasalio pietuose.
2. Merops apiaster Linnaeus, 1758 – Europinis bitininkas;paplitęs Pietų, Vidurio, Rytų Europoje. Nuo XX a. pab. ir XXI a. pradžioje iš dalies ir Šiaurės Europoje. Gyvena šiaurės vakarų Afrikoje ir Pietų Afrikoje. Azijos žemyne paplitę Mažojoje Azijoje ir Vidurio Azijoje.
3. Reichenow, 1882 – ; paplitęs Afrikoje: vakarinėje ir rytinėje Tanzanijoje, Kongo Demokratinės Respublikos pietryčiuose, šiaurės vakarinėje Zambijoje bei abipus Malavio ežero.
4. (Cassin, 1859) – ; paplitęs Pusiaujo Afrikos vakaruose bei Vakarų Afrikos pietuose (Dramblio Kaulo Krante, Ganoje, pietinėje Nigerijoje).
5. Smith, A, 1834 – ; Afrikoje: Gabone, Kongo Respublikoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Tanzanijoje, Kenijoje ir likusioje Afrikos pietinėje dalyje, išskyrus salas.
6. Vieillot, 1817 – ; siaurame vakarinės Afrikos ruože, įskaitant Senegalą, centrinėje ir šiaurinėje Nigerijoje, pietiniame Čade, Pietų Sudane ir rytinėje Afrikoje iki Etiopijos ir Ugandos vakarinių pakraščių.
7. (Cabanis & Heine, 1860);Azijoje: Sinajaus pusiasalyje, pietiniame Izraelyje, pietvakarinėje Jordanijoje ir Arabijos pusiasalyje.
8. Shaw, 1798 – ; Pusiaujo Afrikos vakarinėje dalyje iki Viktorijos ežero bei Vakarų Afrikos pietvakariuose.
9. Lichtenstein, AAH, 1793 – ; siaurame vakarinės Afrikos ruože, įskaitant Senegalą, centrinėje Nigerijoje, pietiniame Čade ir šiaurinėje CAR, Pietų Sudane, Ugandos šiaurinėje dalyje. Ir likusioje žemyno dalyje į pietus nuo Pusiaujo Afrikos, išskyrus PAR šiaurinę dalį, Esvatinį, Lesotą.
10. Guérin-Méneville, 1843 – ;Afrikoje: vakarų ir centrinėje Etiopijoje, Eritrėjoje, Pietų Sudano rytuose.
11. Vieillot, 1817 – ; Azijoje: Indijoje, Bangladeše, Mianmare, Andamanų salose, Indokinijos pusiasalyje, Malakos pusiasalyje, Sumatroje, Javos saloje.
12. Shaw, 1806 – ; Afrikoje: Dramblio Kaulo Krante, Ganoje ir pietinėje Nigerijoje, Gabone, Kongo Respublikoje ir iki centrinės Kongo Demokratinės Respublikos.
13. Cabanis, 1889;Vakarų Afrikos pietinėje dalyje, šiaurės vakarų Kamerūne bei Bioko saloje.
14. (Cassin, 1857) – ; Afrikoje: pietiniame Kamerūne, CAR pietinėje dalyje, Gabone, Kongo upės baseine ir vakarinėje Kenijoje.
15. Des Murs & Pucheran, 1846; Afrikoje: Angoloje ir iki vakarinės Tanzanijos. Šiaurės rytų Namibijoje, Botsvanoje, šiaurinėje PAR dalyje ir vakariniame bei pietiniame Mozambike.
16. Gmelin, JF, 1788 – ; Afrikoje: Sahelyje ir Vakarų Afrikos pietinėje dalyje bei šiaurinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje, Centrinės Afrikos Respublikoje, pietiniame Čade, Pietų Sudane, Eritrėjoje, Etiopijoje, Somalyje ir Kenijoje.
17. (Sharpe, 1892) – ;Afrikoje: Pietų Sudano pietinėje dalyje ir iki šiaurės rytinės Tanzanijos, Ugandoje, Ruandoje, Burundyje, Kongo Demokratinės Respublikos rytuose, Kenijos rytuose ir šiaurės vakarinėje Tanzanijoje.
18. Latham, 1801 – ; Azijoje: pietiniame Irane, Pietų Azijoje įskaitant Šri Lanką ir Pietryčių Azijos žemyninėje dalyje (be salų) maždaug į pietus nuo Kinijos.
19. Latham, 1801 – ; Australijos žemyne su Naująja Gvinėja, Naujosios Britanijos saloje bei Pietryčių Azijos Sulavesio saloje ir Mažosiose Sundos salose.
20. Pallas, 1773 – ; Afrikoje, pietvakarinėje Azijoje ir nedidelėje pietryčių Europos dalyje (Rusijoje, Kazachstane) palei Kaspijos ežerą.
21. Linnaeus, 1767 – ; visoje Pietų Azijoje į pietus nuo Himalajų kalnų su salomis, Pietryčių Azijoje su salomis bei Australijos žemyno Naujosios Gvinėjos ir Naujosios Britanijos salose.
22. Müller, PLS, 1776 – ; plačiai paplitęs Užsachario Afrikoje iki šiaurinės Namibijos ir šiaurės rytinės PAR.
23. Oustalet, 1882 – ;rytinėje Etiopijoje, Somalyje, rytinėje Kenijoje.
24. Linnaeus, 1766 – ; Madagaskare, Rytų Afrikoje, vakarinėje Angoloje, šiaurės vakarinėje Namibijoje.
25. Vieillot, 1817 – ; Pusiaujo Afrikoje tarp Atlanto vandenyno ir Viktorijos ežero, Zambijos šiaurės vakaruose ir vakarų centrinėje Angoloje.
26. Linnaeus, 1758 – ; Azijoje: pietryčių Kinijoje, Indokinijos pusiasalyje, Malakos pusiasalyje, Sumatros, Borneo, Javos salose ir Filipinuose.
27. Swainson, 1837; Sahelyje, Pietų Sudane ir palei Nilo upę.

Dalis ornitologų iš malajinių bitininkų (Merops viridis) rūšies atskira rūšimi išskiria populiaciją, gyvenančią Filipinuose, kiti mano, kad tai tik malajinių bitininkų Merops viridis americanus porūšis.

Šaltiniai

1. britannica.com / Bee-eater
2. birdlife.lt / SISTEMATINIS LIETUVOS PAUKŠČIŲ SĄRAŠAS (Paskutinis pataisymas 2018-11-29)
3. ornitologija.lt / Bitininkas Merops apiaster
4. birdspot.co.uk / Do Bee-Eaters Eat Bees?
5. worldbirdnames.org / Todies, motmots, bee-eaters; IOC World Bird List / v11.2

Nuorodos

• iucnredlist.org / Merops

Vikiteka: Tikrieji bitininkai – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.