Merops apiaster

Kitos reikšmės – Bitininkas.

Europinis bitininkas arba bitininkas (Merops apiaster) – žalvarninių paukščių (Coraciiformes) būrio, bitininkinių (Coraciidae) šeimos paukščių rūšis.

Merops apiaster
Europiniai bitininkai Italijoje Europinio bitininko „pirpsėjimas“
Apsaugos būklė
() (Nekeliantys susirūpinimo) (IUCN 3.1),
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Žalvarniniai paukščiai ( Coraciiformes) Šeima: Bitininkiniai ( Meropidae) Gentis: Tikrieji bitininkai ( Merops) Rūšis: Europinis bitininkas ( Merops apiaster)
Binomas
Merops apiaster Linnaeus, 1758
Paplitimas
Europinių bitininkų apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje ir Afrikoje:      perimvietės      klajoja neperintys      sėslūs

Patelė laukianti iš patinėlio “vaišių“

Išvaizda

Europiniai bitininkai yra maždaug paprastųjų varnėnų dydžio paukščiai. Jų kūno ilgis nuo snapo galo ir įskaitant uodegą 27–29 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnugalių 44-49 cm, svoris apie 57 g, nors gali sverti nuo 44 g iki 78 g. Abiejų lyčių individų lytinis dimorfizmas neišreikštas, kurie yra vienas į kitą labai panašūs.

Europiniai bitininkai laibi, ilgais sparnais ir ilga uodega paukščiai. Kadangi Lietuvoje vos kelios žalvarninių rūšys pasižyminčios spalvingu plunksniniu apdaru, tad juos nesunku pažinti iš margai ryškių plunksnų, kuriame dominuoja įvairių spalvų ir atspalvių tonai. Patino nugarinė pusė bronzinės spalvos, pečiai geltoni. Kakta balta ir mėlyna. Sparnai ir uodega žalsvai mėlyni. Gerklė geltona su juodu apvadu. Apatinė kūno dalis žaliai žydra. Snapas plonas, ilgas, palinkęs žemyn, juodos spalvos. Kojos pilkos, trumpos. Rainelė tamsiai raudona. Patelės gerklė šviesiai geltona. Poilsio apdaru nugara ir pečiai žalsvi. Jaunikliai panašūs į suaugusius poilsio apdaru. Jauniklių rainelė raudonai ruda.

Paplitimas

Eurazijoje paplitę nuo Pirėnų pusiasalio iki Obės aukštupio, Altajaus, Kašmyro. Šiaurėje arealas siekia Prancūziją, Lenkiją, Baltarusiją, Riazanės, Tambovo sritis, Volgos vidurupį, šiaurinę Aralo jūros pakrantę. Pietuose arealas tęsiasi iki pietvakarių Pakistano, Persų įlankos, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių.

1980 m. Vokietijoje buvo manoma kad europiniai bitininkai išnykę, bet jų populiacija po 1990 m. sparčiai ėmė plisti.

Šiaurės pusrutulio populiacijos yra migrantai ir žiemoja Vakarų Afrikoje. Migracijų metu per dieną nuskrenda iki 500 km. Pietų Afrikoje gyvena sėsliai.

Nepaisant kad europiniai bitininkai įprastai pietinių ir švelnesnio klimato regionų paukščiai, bet retkarčiais peri ir šiauriau nuo Lietuvos. 2003 m. buvo pastebėti lizde jų jaunikliai vakarinėje Latvijos Kuršo dalyje prie gyvenvietės, ir nuo 2003 m. jie ėmė perėti ir kitose vakarinio Kuršo dalyse, pastebimas jų pagausėjimas. 2014 m. pirmasis jų lizdas buvo aptiktas ir Vidžemės regione.

Šiauriausios jų lizdavietės Suomijoje ir Švedijoje, pastarojoje pirmą kartą perintys aptikti 1977 m.

Paplitimas Lietuvoje

Tai spalvingiausias Lietuvos paukštis. Į Lietuvą užklysta nereguliariai, paprastai šiltuoju metų laiku ir retkarčiais atsitiktinės poros peri.

Biologija

Gyvena atvirose, stepinio pobūdžio vietose, upių slėniuose, ganyklose. Polėkis lengvas, vikrus, sklandydamas sparnus akimirkai ištiesia horizontaliai. Tupia ant medžių ir krūmų šakų, laidų. Laikosi tiek mažesniais, tiek gausesniais būreliais.

Europiniai bitininkai paprastai yra monogamai, bet pasitaiko ir poligamijos atvejų. Veisiasi grupėmis iki 10-30 porų, kartais didelėmis kolonijomis iki 100 porų. Lizdus įsiruošia urvuose, kuriuos rausi stačiuose krantuose. Paukščiai pašalina nuo 7 iki 12 kg žemės, o urvo darymas gali užtrukti nuo 10 iki 20 dienų. Urvas yra apie 70–150 cm ilgio, 7-9 cm ovalo formos. Urvas gali būti tiesus arba šiek tiek išlenktas, dažnai horizontalus. Perėjimui besiruošiančios porelės neretai turi neperintį kitą subrendusį individą ar jauniklį kaip pagalbininką. Pagalbininkai suaugusieji paprastai yra vieno ar abiejų poros narių sūnūs arba besiveisiančio patinėlio brolis, kuris nesėkmingai bandė veistis anksčiau per tą patį sezoną. Šiaurinio pusrutulio populiacijos priklausomai nuo geografinio regiono ima dėti kiaušinius nuo balandžio iki pat liepos mėnesio. Pietų Afrikoje gyvenančios sėslios populiacijos kiaušinius ima dėti nuo spalio iki lapkričio mėnesio. Vienoje dėtyje paprastai būna 5–6 kiaušiniai, bet jų gali būti ir nuo 4 iki 10. Kiaušinius deda 1-2 dienų intervalu. Jeigu praranda pirmąją kiaušinių dėtį, dedama antroji. Dienos metu patelė ir patinėlis palearktikos populiacijose maždaug kas 10-60 minučių keičiasi perėti, o Pietų Afrikoje kas 2-3 valandas. Naktį peri tik patelė. Perėjimas užtrunka apie 20 dienų, nors kartais populiacijose daugiau, o Pietų Afrikoje 13 dienų. Išsiritę jaunikliai pliki ir akli. Juos maitina abu poros nariai ir pagalbininkas, jei jį turi pora. Per 15-17 d. jaunikliai priauga panašaus svorio kaip ir suaugę paukščiai. Jaunikliai lizdą palieka maždaug po mėnesio. Į metus veda vieną jauniklių vadą.

Mityba

Minta įvairiais vidutinio dydžio ir stambiais vabzdžiais. Iš jų labiausiai - plėviasparnių (Hymenoptera) būrio, tokiais kaip: kamanės, vapsvos, širšės. Bet patį didžiausią jų mitybos dalį sudaro naminės bitės (Apis mellifera), kuomet po atliktų stebėjimų išaiškėjo, kad jos sudaro 69,4 -82 %.

Taip pat minta ir šių būrių vabzdžiais: žirgeliais (Odonata), drugiais (Lepidoptera), vabalais (Coleoptera).

Galerija

• Europinis bitininkas ir jo „pirpsėjimas“
• Europinis bitininkas
• Skrydyje su grobiu
• Europiniai bitininkai, snapuose laikantys skirtingasparnius žirgelius (Anisoptera)
• Europiniai bitininkai
• Europinio bitininko galva
• Lizdų kolonija
• Europiniai bitininkai lizdaviečių kolonijoje
• Porelė prie lizdo
• Europinio bitininko kiaušiniai

Šaltiniai

1. „IUCN Red List - Merops apiaster“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
2. birdfact.com / European Bee Eater
3. birdlife.org / European Bee-eater Merops apiaster
4. birdlife.lt / SISTEMATINIS LIETUVOS PAUKŠČIŲ SĄRAŠAS (Paskutinis pataisymas 2018-11-29)
5. ornitologija.lt / Bitininkas Merops apiaster
6. oiseaux-birds.com / European Bee-eater 2021-09-23 iš Wayback Machine projekto. Merops apiaster
7. wildlifevagabond.com / European Bee-eater (Merops apiaster)

• Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.

Nuorodos

• birdlife.org / Merops apiaster -- Linnaeus, 1758
• xeno-canto.org / European Bee-eater · Merops apiaster · Linnaeus, 1758 (europinių bitininkų balso įrašai)
• birdsoftheworld.org / European Bee-eater Merops apiaster
• ebird.org / European Bee-eater Merops apiaster

Vikiteka: Europinis bitininkas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas bitininkas