Tiesiasparniai

Orthoptera
Paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Nariuotakojai ( Arthropoda) Klasė: Vabzdžiai ( Insecta) Poklasis: Sparnuotieji ( Pterygota) Būrys: Tiesiasparniai ( Orthoptera)

Tiesiasparniai (Orthoptera) – vabzdžių (Insecta) būrys. Šie vabzdžiai paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą. Gausiausiai randami pusiaujo drėgnuosiuose miškuose, ten aptinkamos ir didžiausios rūšys – Kolumbijoje gyvenančio gigantiškojo žiogo () sparnų mostas siekia 25 cm.

Morfologija

Būriui priklauso stamboki vabzdžiai su ilgu ir iš šonų suplotu kūnu ir turintys gerai išvystytus graužiamuosius burnos organus. Antenos ilgos, siūliškos arba šeriškos. Sparnų dvi poros: priekiniai sukietėję ir virtę antsparniais, užpakaliniai – plėviški ir susiglaudžia vėduokliškai. Kojos gerai išsivysčiusios, o kurklių priekinės rausiamosios. Užpakalinės kojos su ilgomis ir storomis šlaunimis ir ilgomis blauzdomis, todėl gerai šokinėja. Daugumos rūšių patelės turi kiaušdėtę. Beveik visų rūšių patinai, o kai kurių ir patelės geba skleisti garsus striduliacinių organų pagalba ar kitais būdais. Abiejų lyčių turi , kurie yra pilvelio I-mo segmento šonuose () arba priekinių kojų blauzdose (žiogų, svirplių). Lietuvoje didžiausias – paprastasis kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) siekia 55-60 mm.

Biologija

Vystymasis – nepilna metamorfozė. Kiaušinėlius deda paketais į žemę arba į augalų audinius. Kai kurios rūšys (žiogai, skėriai) žiemoja kiaušinių stadijoje, o nimfos ir suaugėliai gyvena šiltuoju metų laiku (apie 7 mėnesius). Kitos rūšys, tokios kaip kurkliai bei svirpliai vystosi 2-4 metus nimfos stadijoje, žiemodami žemėje. Lietuvoje per metus išauga viena generacija, šiltuose kraštuose – 2 arba daugiau. Daugumos rūšių patinėliai pateles kviečia  – žiogai bei svirpliai trina svirpimo organus, esančius antsparniuose vieną į kitą, o skėriai bei garsą išgauna užpakalinėmis kojomis trindami į antsparnius.

Ekologija

Dauguma tiesiasparnių – , tačiau yra tik augalais arba tik gyvūniniu maistu besimaitinančių rūšių. Būryje yra augalų kenkėjų, tačiau labiausiai išplitę šiltuose kraštuose. Daugiausiai žalos padaro ir kitos giminingos skėrių rūšys, kurios, skraidydamos milžiniškais būriais (iki kelių milijardų individų) nusiaubia milijonus kvadratinių kilometrų pasėlių. Tačiau taip nutinka retai. Lietuvoje tarp tiesiasparnių žymesnių kenkėjų nėra. Tiesiasparniai aptinkami daugumoje ekosistemų, išskyrus šalčiausias. Lietuvoje saugomos rūšys – besparnis skėriukas, kopinis, margasis tarkšliai.

Taksonomija

Pasaulyje yra apie 25 tūkst. rūšių. Lietuvoje šiuo metu aptiktos 45 rūšys: Lietuvos tiesiasparnių sąrašas

Tiesiasparniai skirstomi į du pobūrius:

• Pobūris Ilgaūsiai tiesiasparniai (Ensifera)
  • Šeima Žiogai (Tettigoniidae)
  • Šeima Svirpliai (Gryllidae)
  • Šeima Kurkliai (Gryllotalpidae)
  • Kitos šeimos.
• Pobūris (Caelifera)
  • Šeima Šokliukai (Tetrigidae)
  • Šeima Skėriai (Acrididae)
    • Pošeimis Tikrieji skėriai (Oedipodinae)
  • Kitos šeimos.

Nuorodos

• Orthoptera 2004-11-07 iš Wayback Machine projekto., Sistematika ir filogenezė.
• Orthoptera species, Pasaulio tiesiasparniai (taksonominė duomenų bazė, kurioje 25 tūkst. rūšių, su aprašymais ir nuotr.).
• Grasshoppers and Crickets (Orthoptera) 2004-12-04 iš Wayback Machine projekto.
• Orthoptera 2004-10-10 iš Wayback Machine projekto.
• Budrys E., Pakalniskis S. 2007. The Orthoptera (Insecta) of Lithuania. – Lietuvos tiesiasparnių rūšių sąrašas
• Tiesiasparniai – „smuikininkai“ ir „terminatoriai“ – Straipsnis Vakarų eksprese.

Vikiteka: Tiesiasparniai – vaizdinė ir garsinė medžiaga