Lietuvos radijas

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Forma	Visuomeninis transliuotojas
Pramonė	Žiniasklaida
Įkurta	1926 m. birželio 12 d. (1926-06-12) (radijas) 1957 m. balandžio 30 d. (1957-04-30) (televizija)
Centrinė būstinė	S. Konarskio g. 49, Vilnius, Lietuva
Svarbiausi darbuotojai	Monika Garbačiauskaitė-Budrienė (generalinė direktorė)
Paslaugos	Televizija, radijas, naujienų svetainė
Įplaukos	55,4 mln. € (2022 m.)
Savininkas (-ai)	Valstybės įmonė
Tinklalapis	lrt.lt

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) – Lietuvos visuomeninis transliuotojas.

Sudarytas iš trijų radijų („LRT Radijas“, „LRT Klasika“, „LRT Opus“, trijų televizijų („LRT televizija“, „LRT Plius“, „LRT Lituanica“) ir dviejų internetinių portalų (LRT.lt, ). Tiesioginės transliacijos ir įrašai rodomi internetu (portale ir „Youtube“ kanale). Laidų įrašai pateikiami LRT mediatekoje.

Istorija

LRT pastatų kompleksas

Radijas

Lietuvos radijas atsirado panašiu metu, kaip ir daugelio kitų Europos šalių nacionaliniai transliuotojai. 1926 m. birželio 12 d. vakare reguliarias transliacijas pradėjo Kauno radijo stotis. Studija buvo įrengta stoties pastate, iš jos buvo skaitomi pranešimai, naujienos bei orų prognozės iš laikraščių, grojama muzika iš plokštelių. Studijos veiklą prižiūrėjo specialiai šiam reikalui sukurta Radijo taryba. 1926 m. pabaigoje radijo studiją sujungus telefono laidais su Valstybės teatru, imtos transliuoti operos. Tuomet Lietuvoje buvo 323 radijo imtuvai.

1929 m. įkurta Švietimo ministrui pavaldi įstaiga „Valstybės radiofonas“. 1939 m. Lietuvai grąžintas Vilnius su miesto radijo stotimi, kurią 1927 m. pastatė lenkai. Ji nuo 1939 m. lapkričio pradėjo veikti kaip Valstybės radiofono Vilniaus skyrius.

1940 m. birželio 15 d. Valstybės radiofoną užėmė Raudonoji armija. 1940 m. spalio 26 d. jis pertvarkytas į Radiofikacijos ir radiofonijos komitetą prie Lietuvos SSR Liaudies komisarų tarybos ir įjungtas į SSRS Visasąjunginio radiofikacijos ir radiofonijos komiteto sudėtį. Įkurtos naujos redakcijos, pradėtos transliuoti rusų kalbos pamokėlės, marksizmo ir leninizmo paskaitos, raudonarmiečių koncertai. Nutraukti ryšiai su Vakarų Europos šalimis, radijas tapo stalinistinės propagandos tribūna.

1941 m. birželį, prasidėjus SSRS-Vokietijos karui, trumpam (maždaug 2 sav.) atkurtas Valstybės radiofonas, po to jo pagrindu sukurtos dvi įstaigos – „Landessender Kauen“ ir „Landessender Wilna“ (abi Vokietijos radijo kompanijos „Reichsrundfunk GmbH“ sudėtyje).

1944 m. Raudonajai armijai besiveržiant į Lietuvą, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos radijo stočių įrengimus vokiečiai išsivežė į Vokietiją, o Kauno radijo stotį susprogdino. 1944 m. liepą, Raudonajai armijai įžengus į Vilnių, atkurtas Lietuvos SSR LKT Radiofikacijos ir radiofonijos komitetas (vėl visasąjunginio komiteto sudėtyje), pradėtas tiesti laidinio radijo tinklas. 1945 m. atstatyta Kauno, paskui ir Vilniaus radijo stotis. 1953 m. birželį vietoj jo įkuriama Kultūros ministerijos Vyriausioji radijo informacijos valdyba, pavaldi SSRS Kultūros ministerijos Vyriausiajai radijo informacijos valdybai. 1956 m. pradėta transliuoti antroji radijo programa.

Radijas ir TV

Vienos pirmųjų TV kameros (dab. muziejuje)

Senieji videomagnetofonai (dab. muziejuje)

1957 m. vasario 25 d. LSSR Kultūros ministerijos įsakymu Nr. 71 įkurta , direktore paskirta , iki tol buvusi Vyriausiosios radijo informacijos valdybos viršininko pavaduotoja. 1957 m. balandžio 30 d. ištransliuota pirmoji Vilniaus televizijos studijos laida. Ši data laikoma Lietuvos TV gimtadieniu.

1957 m. birželį Vyriausioji radijo informacijos valdyba ir Vilniaus televizijos studija sujungtos į vieną įstaigą – Radijo ir televizijos komitetą prie Lietuvos SSR Ministrų tarybos (nuo 1970 m. rugsėjo – Valstybinis televizijos ir radijo komitetas). Vilniaus televizijos studiją Komiteto raštvedyboje imta vadinti „Televizijos studija“. 1957 m. gruodžio 9 d. Radijo ir televizijos komiteto pirmininko pavaduotojas paskirtas atsakingu už jos veiklą.

1965 m. pradėtos radijo transliacijos užsieniui angliškai. 1965 m. kovo 16 d. televizijos studijos direktoriumi paskirtas Vladas Leipus.

1975 m. vasario 26 d. ištransliuota pirmoji spalvota Lietuvos TV laida.

TVR komiteto voko frankavimas, 1987 m.

1990 m. kovą Valstybinis televizijos ir radijo komitetas atskirtas nuo SSRS Valstybinio televizijos ir radijo komiteto bei pertvarkytas, įkuriant Seimui pavaldžią įstaigą „Lietuvos radijas ir televizija“ (LRT). 1993 m. sausio 1 d. LRT tapo Europos transliuotojų sąjungos (EBU) nariu. 1996 m. spalio 8 d. priimtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas, kuriuo įkuriama valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, perėmusi visas Lietuvos radijo ir televizijos teises ir pareigas. Nežiūrint pasikeitusio pavadinimo, palikta galioti santrumpa „LRT“. Žiniasklaidoje naudotos ir neoficialios santrumpos „LNRT“ ir „NRTV“.

Radijas, TV ir internetas

1998 m. sukurta svetainė www.lrtv.lt. 1999 m. sausio 1 d. Lietuvos Radijo antroji programa, o liepos 1 d. – ir Pirmoji programa nustotos transliuoti (OIRT UTB bangų ruožu) (66–74 MHz, vad. „senuoju UTB“).

2000 m. paleista LRT interneto svetainė – lrt.lt, kuri 2006 m. tapo naujienų portalu. 2007 m. atnaujintas internetinis radijo ir televizijos laidų archyvas, pradėtos transliuoti garso ir vaizdo naujienos.

2003 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos radijo antroji programa pavadinta „Klasika“ ir paskirta klasikinei muzikai. 2003 m. vasario 16 d. pradėta „LTV2“ transliacija. 2006 m. rugsėjo 1 d. pradėta transliuoti radijo programa jaunimui „Opus 3“. 2007 m. rugsėjį per palydovus pradėta transliuoti televizijos programa užsieniui „LTV World“.

2012 m. liepos 27 d. LRT pakeitė logotipus ir visų transliuojamų radijo ir TV programų pavadinimus – nuo tada prasideda santrumpa „LRT“.

2014 m. sausio 20 d. transliacijas pradėjo pirmasis HD kanalas Lietuvoje – „LRT HD“. 2017 m. HD formatu ėmė transliuoti ir LRT Kultūra (nuo 2018 m. vadinasi „LRT Plius“).

2015 m. LRT kanaluose neliko komercinės reklamos.

Cenzūra

Nuo 1940 m. iki ~1989 m. (vokiečių ir sovietų okupacijos metais) Lietuvoje veikė cenzūra.

1948 m. iš Maskvos atsiuntus įrašymo aparatūrą, visą radijo programą imta transliuoti tik iš įrašų. Ši cenzūra tęsėsi iki 1950 m. Nuo 1956 m. atmosfera ėmė švelnėti. Informacinių ir visuomeninių laidų cenzūra liko tokia pati, bet kitos laidos gavo daugiau laisvės. Tais metais radijas sparčiai populiarėjo. Dėl savo masiškumo radijas laikytas svarbia ideologine priemone, todėl nuolat plėstas.

1987 m. buvo grįžta prie gyvo eterio – pradėta transliuoti pirmoji tiesioginė radijo laida „Klausiate – atsakome“. Per Atgimimą panaikinta tiesioginė Valstybinio televizijos ir radijo komiteto priklausomybė nuo valdžios.

Valdymas ir finansavimas

LRT Taryba yra aukščiausioji LRT valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams. Sudaroma 6 metams iš 12 žmonių – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.

LRT finansuojamas iš valstybės biudžeto, papildomų pajamų užsidirba ir iš reklamos. 1996 m. priimtas LRT įstatymas numatė galimybę LRT įvesti abonentinį mokestį, bet 2005 m. Seimas tokią galimybę panaikino.

Vadovai

• Antanas Sutkus – 1929–1934 m.
• Juozas Bieliūnas – 1934–1938 m.
• Eduardas Zabarauskas – 1938–1940 m.
• Juozas Banaitis – 1940 m. birželio 19 d. – 1941 m. birželio 22 d.
• Petras Babickas – 1941 m. birželis–liepa
• Juozas Baltušis – 1945–1946 m.
•  – 1946–1951 m.
• Fridis Krastinis – 1951–1953 m.
• Jonas Januitis – 1953–1987 m.
• Juozas Kuolelis – 1987–1989 m.
• Domijonas Šniukas – 1989–1990 m.
• Skirmantas Valiulis – 1990–1992 m.
• Laimonas Tapinas – 1992–1995 m.
•  – 1995–1996 m.
• Vytautas Kvietkauskas – 1996 m. gruodis – 1997 m. sausis ir 1997 m. spalis-gruodis
• Dalia Kutraitė – 1997 m. sausis-vasaris
• Arvydas Ilginis – 1997 m. vasaris-spalis ir 1997 m. gruodis – 1999 m. rugpjūtis
•  – 1999–2000 m.
• Vaidotas Žukas – 2000–2001 m.
• Jūratė Sofija Laučiūtė – 2001 m. balandis-gegužė
• Valentinas Milaknis – 2001–2003 m.
• Kęstutis Petrauskis – 2003–2008 m.
• Audrius Siaurusevičius – 2008–2018 m.
• Monika Garbačiauskaitė-Budrienė – nuo 2018 m.

Programos

LRT radijo būstinė, Vilnius

LRT TV būstinė (Vilnius)

LRT įstatymas numato, kad numatytais antžeminiais analoginiais radijo dažniais LRT gali transliuoti dvi televizijos ir keturias radijo programas. Dabar LRT transliuoja:

LRT programos

Logotipas	Programa
Radijo
	LRT Radijas – bendroji, nacionalinė
	LRT Klasika – klasikinės muzikos, nacionalinė
	LRT Opus – skirta jaunimui, nacionalinė
Televizijos
	LRT televizija – bendroji, nacionalinė
	LRT Plius – kultūrinė šviečiamoji, nacionalinė
	LRT Lituanica – skirta užsieniui, transliuojama per palydovus ir internetu

LRT programų pavadinimų kaita

iki 1991-01-12	nuo 1991-01-13 iki 1991-08	nuo 1991-08 iki 2003-09-28	nuo 2003-09-29 iki 2012-07-26	nuo 2012-07-27
Lietuvos Radijo I pr.	Nepriklausomos Lietuvos Radijas	Lietuvos Radijo I pr.	Lietuvos Radijas	LRT Radijas
Lietuvos Radijo II pr.	Studija R	Lietuvos Radijo II pr.	Klasika	LRT Klasika
—	—	LR3	Opus 3	LRT Opus
—	—		—	—
—	—	—	@radijas	—
Lietuvos Televizija	Nepriklausomos Lietuvos Televizija	Lietuvos Televizija	Lietuvos Televizija	LRT Televizija
—	—	LTV2	LTV2	LRT Plius
—	—	—	LTV World	LRT Lituanica
—	—	—		LRT HD

Pastabos:

1. nuo 1956
2. nuo 1991-07-16 iki 1992-02-29
3. nuo 1995-02 iki 1996-06, jaunimui
4. nuo 2006
5. nuo 1998-05-11 iki 2001-10-29
6. nuo 2005-01
7. nuo 1991-12-21 iki 1993-01, iš Kauno
8. nuo 2003
9. LRT Kultūra iki 2018-10
10. nuo 2007-09
11. nuo 2014-01-20

Radijas

LRT transliuoja tris radijo programas per antžemines (FM bangų ruožo) stotis ir internetu:

• LRT Radijas – bendroji, nacionalinė
• LRT Klasika – klasikinės muzikos, nacionalinė
• LRT Opus – skirta jaunimui, nacionalinė

LRT generalinio direktoriaus pavaduotoja – radijo direktorė yra , radijo naujienų tarnybos direktorius – . Programos „LRT Klasika“ vadovė – , programos „LRT Opus“ vadovas – Darius Užkuraitis.

LRT radijo Naujienų tarnyba turi korespondentus ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir regionuose. Radijo korespondentų punktai yra Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Tai vienintelė naujienų tarnyba šalyje turinti didelį bendradarbių užsienyje tinklą nuo JAV iki Maskvos, rengianti laidas lietuviams užsienyje bei laidas rusų kalba.

Televizija

LRT transliuoja tris televizijos programas:

• LRT televizija (HD) – bendroji, nacionalinė, transliuojama per antžemines TV stotis ir palydovus.
• LRT Plius (HD) – kultūrinė šviečiamoji, nacionalinė, transliuojama per antžemines TV stotis.
• LRT Lituanica – skirta užsieniui, transliuojama per palydovus ir internetu.

LRT gen. direktoriaus pavaduotojas televizijai yra , TV programų direkcijos direktorius – Andrius Korenka, TV naujienų tarnybos direktorė – .

TV korespondentų punktai yra Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje.

Logotipai

• 1993–1998 m.
• 1998–2003 m.
• 2003–2012 m.
• 2012–2022 m.
• Nuo 2022 m.

Šaltiniai

1. „2022 m. LRT biudžetas: kam kitąmet atiteks didžiausias dėmesys“. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2023-01-02. {{}}: Cite has empty unknown parameter: |1= ()
2. Lietuvos radijas ir televizija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-02.
3. P. Mataitis. Pirmieji Vilniaus televizijos studijos žingsniai. Kalba Vilnius, 1997, nr. 2, p. 3.
4. Prieš 61 m. – pirmoji televizijos transliacija Lietuvoje. Lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2022-11-03.
5. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. 1, 2 ir 5 str.
7. www.lrt.lt LRT muziejus 2008 06 12 2008-05-02 iš Wayback Machine projekto.
8. Nacionalinis radijas ir televizija keičia veidą: nauji logotipai ir vardas 2012-07-30 iš Wayback Machine projekto.
9. Naujas kanalas Lietuvoje LRT HD 2014-01-22 iš Wayback Machine projekto.
10. https://www.lrt.lt/naujienos/tavo-lrt/15/185271/lrt-kultura-pradejo-transliuoti-hd-formatu
11. www.lrt.lt LRT taryba 2008 06 12 2008-05-02 iš Wayback Machine projekto.
12. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas (2011-07-19 redakcija).
13. Digrytė, Eglė (2005-12-22). „Seimas palaidojo LRT abonentinio mokesčio idėją“. delfi.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
14. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas. 5 str. 5 d.

Literatūra

• Lietuvos radijas: viena diena ir 80 metų (teksto autorius Gintaras Aleknonis, istorinius vaizdus ir garsus parinko Jonas Korys). – Vilnius: Vaga, 2006. – 139 p.: iliustr. + 1 garso diskas (CD). –

Nuorodos

• LRT svetainė