Klaipėdos radijo stotis

Klaipėdos radijo stotis – radiofoninė stotis Jakuose, veikusi 1936–1944 m. ir transliavusi radijo programas, skirtas klausytojams Klaipėdos krašte.

Istorija

Klaipėdos radijo stotį buvo nutarta įrengti šalia Klaipėdos esančiame Jakų dvare (55°42′01″š. pl. 21°13′22″r. ilg. / 55.70038°š. pl. 21.2229°r. ilg. / 55.70038; 21.2229). Pastatą stočiai suprojektavo architektas Klaudijus Dušauskas-Duž; latvių Valstybinis elektrotechnikos fabrikas VEF įrengė jame 10 kW galios viduriniųjų bangų siųstuvą, o šalia jo – tarp dviejų 66 m aukščio metalinių stiebų kabančią vertikalią nekryptinę anteną.

Baigus įrangos montavimo darbus, 1936 m. kovo 11 d. prasidėjo nereguliarūs stoties bandymai, o gegužės 28 d. ji pradėjo dirbti reguliariai. Buvo siunčiama Klaipėdos radiofono programa, kurios didesnę laiko dalį (apie 2/3) užėmė Kauno radiofono programos retransliacija. Stoties direktoriumi buvo paskirtas Stanislovas Blinstrubas.

Oficialus Klaipėdos radijo stoties atidarymas įvyko 1936 m. rugsėjo 14 d. kartu su Klaipėdos radiofono atidarymu. Iškilmės vyko ant radijo stoties pastato stogo. Stotį pašventino Klaipėdos katalikų parapijos klebonas kun. Daniliauskas, o atidarė susisiekimo viceministras inž. Juozas Jankevičius.

Iš pradžių buvo planuojama, kad Klaipėdos radijo stoties galia bus 50 kW ir ji dirbs 1348 kHz dažniu (222,6 m banga) – šis dažnis Lietuvai buvo skirtas 1933 m. Liucernoje vykusioje Europos radiofoninėje konferencijoje. Tačiau 1936 m. kovą ji pradėjo bandomąsias transliacijas (buvo grojama muzika iš plokštelių) 977 kHz dažniu. Šių transliacijų metu paaiškėjo, kad Klaipėdai trukdo gretimais dažniais dirbančios Odesos ir Torunės radijo stotys, todėl nuo 1936 m. balandžio 21 d. dažnis buvo pakeistas į 565 kHz, o 1348 kHz atiteko Karaliaučiaus radijo stočiai. 1939 m. Europos radiofoninė konferencija Klaipėdai (kurią tuo metu jau buvo užėmusi Vokietija) skyrė kitą dažnį – 1384 kHz (216,8 m banga), o Lietuvai – 1285 kHz (233,5 m), tačiau prasidėjęs karas viską sumaišė, ir Klaipėdos radijo stotis pradėjo dirbti 1285 kHz dažniu.

Vokietmečiu Klaipėdos radijo stoties viršininkas buvo telegrafo inspektorius Otto Böhnke (liet. Benkis), tarpukariu buvęs aktyvus Klaipėdos (šaukinys – LY1B).

1944 m. pabaigoje prie Klaipėdos artėjant frontui vokiečiai išmontavo siųstuvą bei anteną ir išsivežė juos į Vokietiją. Po karo nebenaudojamame stoties pastate buvo įkurta . Stotis atstatyta nebuvo, ir Klaipėdoje liko be savos radiofoninės stoties iki pat 1958 m., kai pradėjo veikti retransliatorius Giruliuose, per kurį imta retransliuoti radijo ir TV programas iš Vilniaus ir Maskvos.

Klaipėdos jūrinė radijo stotis

Be radiofoninės stoties, Klaipėdoje dar veikė jūrinė radijo stotis, skirta ryšiui su laivais palaikyti. Ji buvo įrengta Klaipėdos jūros švyturio teritorijoje ir buvo sudaryta iš dviejų stočių – siuntimo ir priėmimo. Siuntimo stotyje buvo 3 siųstuvai, kurių bendra galia – 0,6 kW, ir 3 siuntimo antenos. Ji galėjo dirbti telegrafo (CW), amplitudinės moduliacijos (AM) ir vienos šoninės juostos (SSB) režimais. Priėmimo stotyje buvo 4 radijo imtuvai ir 3 priėmimo antenos.

Literatūra

• J. Rimantas. Radijo problema Lietuvoje. Kaunas : Spaudos Fondas, 1940.
• S. Štikelis. Eterio šviesa. Kaunas : Varpas, 2001. .
• П.П.Виткевичюс. Развитие электро- и радиосвязи в Литве. Вильнюс : Минтис, 1972.

Šaltiniai

1. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 228-229 psl.
2. Kurt Wagenführ. Welt Rundfunk-Atlas. Berlin, 1936, 27 p.
3. Europäischer Rundfunkvertrag. Montreux, 1939, 35 p.
4. Küstenfunkstelle „Memel Radio”