Kastilų kalba

Ispanų kalba español · castellano
Kalbama	Meksikoje, Ispanijoje, Argentinoje, Kolumbijoje ir dar 41 šalyje
Kalbančiųjų skaičius	493 mln. (2021)
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	3
Kilmė	Indoeuropiečių  Italikų ir romanų   Iberijos romanų    ispanų
Oficialus statusas
Oficiali kalba	20 valstybių  Argentina  Bolivija  Čilė  Dominikos Respublika  Ekvadoras  Gvatemala  Hondūras  Ispanija  Kolumbija  Kosta Rika  Kuba  Meksika  Nikaragva  Panama  Paragvajus  Peru  Pusiaujo Gvinėja  Salvadoras  Urugvajus  Venesuela Priklausomos teritorijos  Puerto Rikas Tautinių mažumų kalba  Andora  Belizas  Gibraltaras  Jungtinės Amerikos Valstijos Antroji arba pasirenkama  Filipinai Sacharos Arabų Demokratinė Respublika Tarptautinės organizacijos  Afrikos Sąjunga  Europos Sąjunga  Jungtinės Tautos
Kalbos kodai
ISO 639-1	es
ISO 639-2	spa
ISO 639-3	spa
Geografinis paplitimas

Ispanų kalba (español) – viena iš labiausiai pasaulyje paplitusių kalbų, priklausanti indoeuropiečių kalbų šeimos romanų kalbų grupei. Šiuo metu maždaug 450 mln. žmonių ispanų kalbą laiko gimtąja (antroji vieta pasaulyje po bendrinės kinų kalbos), o dar apie 90 mln. tai antroji kalba. Ispanų kalba laisvai kalba apie 420 mln. žmonių, todėl laikoma, kad ši kalba pagal paplitimą yra ketvirtoji pasaulio kalba (po kinų, anglų ir hindi).

Ispanų ar kastilų kalba?

Patys ispanakalbiai savo gimtąją kalbą dažniau vadina ne español ([espaˈɲol]), o castellano' ([kasteˈjano], Pietų Amerikoje – [kasteˈʒano]). Taip yra todėl, kad šiuolaikinė literatūrinė ispanų kalba kilusi iš Kastilijos regiono (panašiai kaip lietuvių literatūrinės kalbos šaknys glūdi Suvalkijoje). Pats terminas „ispanų kalba“ yra naujesnis, atsiradęs XVI amžiuje.

Ispanijoje terminas español kartais vartojamas norint supriešinti Ispanijoje vartojamą kalbą su kitų šalių, pavyzdžiui, Pietų Amerikos, tarmėmis. Šiuo požiūrių español yra „ne Ispanijos ispanų kalba“, o castellano – „Ispanijos ispanų kalba“. Tačiau šie skirtumai yra palyginti nedideli, ir visų tarmių atstovai gali nesunkiai susikalbėti.

Kai kurių lingvistų nuomone, terminas español taikytinas visų šalių ispaniškiems dialektams, o castellano apibūdina tik Kastilijos regiono dialektą. Šio požiūrio šalininkai pasitelkia analogiją, kad Prancūzijoje kalbama prancūziškai (o ne, pavyzdžiui, provansiškai), o Vokietijoje vokiškai.

Trečiojo požiūrio gynėjai daugiau kreipia dėmesį į istoriją ir nurodo, kad kastilų dialekto įtaka paaiškinama politine Kastilijos karalystės įtaka likusioms dabartinės Ispanijos teritorijoms. Jų siūloma analogija yra Jungtinė Karalystė, kurioje valstybinė kalba yra anglų, tokia tapusi dėl Anglijos politinės (kartu ir lingvistinės) įtakos likusioms dabartinės Jungtinės Karalystės teritorijoms.

Geografinis paplitimas

Ispanų kalba yra oficiali valstybinė kalba šiose šalyse (nurodant vartotojų skaičių):

Abėcėlės tvarka

Pagal vartotojų skaičių

Argentina (36 000 000) Bolivija (6 500 000) Čilė (15 500 000) Dominikos respublika (8 500 000) Ekvadoras (10 500 000) Gvatemala (7 500 000) Hondūras (7 000 000) Ispanija (44 100 000) Kolumbija (44 500 000) Kosta Rika (3 700 000) Kuba (11 100 000) Meksika (102 000 000) Nikaragva (5 000 000) Panama (2 900 000) Paragvajus (4 000 000) Peru (22 000 000) Puerto Rikas (4 000 000) Pusiaujo Gvinėja (400 000) Salvadoras (6 800 000) Urugvajus (3 300 000) Venesuela (24 000 000)

Meksika (102 000 000) Kolumbija (44 500 000) Ispanija (44 100 000) Argentina (36 000 000) Venesuela (25 000 000) Peru (22 000 000) Čilė (15 500 000) Kuba (11 100 000) Ekvadoras (10 500 000) Dominikos respublika (8 500 000) Gvatemala (7 500 000) Bolivija (6 500 000) Salvadoras (6 800 000) Hondūras (7 000 000) Nikaragva (5 000 000) Paragvajus (4 000 000) Puerto Rikas (4 000 000) Kosta Rika (3 700 000) Urugvajus (3 300 000) Panama (2 900 000) Pusiaujo Gvinėja (400 000)

Belize ispanų kalba nėra valstybinė, tačiau gimtąja kalba ją laiko maždaug 50 % šalies gyventojų, o antrąja kalba – 20 %. Taigi iš tiesų Belize ispanų kalba yra labiau paplitusi negu valstybinė anglų kalba.

Jungtinėse Amerikos valstijose ispaniškai kalba apie 41 mln. šalies gyventojų, o Puerto Rike ir Naujojoje Meksikoje ji turi valstybinės kalbos statusą. Teksase ispanų kalba de facto yra antroji valstybinė kalba. Milijonai ispanakalbių gyvena Floridoje, Kalifornijoje, Niujorke. Brazilijoje, kurios valstybinė kalba yra portugalų, ispanų kalba vertinama kaip Pietų Amerikos tarptautinė kalba, todėl ji visuotinai dėstoma mokyklose.

Filipinuose ispanų kalba turėjo valstybinės kalbos statusą iki 1973 m., bet jos vartojimas šioje šalyje sparčiai traukiasi.

Ispanų kalba taip pat yra viena iš oficialiųjų kalbų Europos Sąjungoje ir Jungtinių Tautų organizacijoje.

Raudona spalva – valstybinė k., mėlyna – viena iš valstybinių k.

Ispanų kalbos dialektai

Ispanų kalbos dialektų skirtumų yra daug, bet jie nėra taip nutolę vienas nuo kito, kad labai trukdytų bendrauti. Apytikslis dialektų sąrašas:

• Kastilijos ()
• Andalūzijos ()
• Kanarų salų ()
• Čuro (, Valensijos regionas)
• Mursijos ()
• Estremaduros ()
• Lotynų Amerikos ()
  • Andų ()
  • Kamba (, Bolivijos Santa Krus departamente)
  • Karibų jūros ()
    • Kubos ()
    • Dominikos respublikos ()
    • Panamos ()
    • Puerto Riko ()
    • Venesuelos ()
      • Marakučo (, Venesuelos Zulia departamente)
  • Centrinės Amerikos ()
  • Čilės ()
    • Čilote (, Čilės pietuose)
  • Centrinės Kolumbijos
  • Kolumbijos ir Peru pakrančių regionų ()
  • Meksikos ()
    • Šiaurės Meksikos ()
    • Pietų Meksikos ()
  • Paragvajaus ()
  • Peru pakrančių regionų ()
  • La Platos regiono (Español rioplatense)
  • Jukatano pusiasalio ()
• Pusiaujo Gvinėjos ()
• Filipinų ()

Vediniai

Kreolų kalbos

• Ispanijos žydų, arba sefardų (ladino kalba)
• Čabakano (Filipinų kreolų) ()
• Papjamento, dar vadinama portugališkąja kreolų kalba (papiamento)
  • Arubos papjamento
  • Bonairės (sala Karibų jūroje, prie Venesuelos) papiamento
  • papiamento
• Palengero (, Kolumbijoje)
• Ljanito (), Gibraltare vartojamas Andalūzijos dialekto ir anglų kalbos mišinys.

Rašto sistema

Fonetika

Ispanų kalbos raštas yra fonetinis, tačiau Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje tartis šiek tiek skiriasi. Ispanų kalbos raidės tariamos taip:

• ñ – [ɲ] – palatalinis garsas, primenantis lietuvių k. [nʲ] žodyje niaukiasi; mañana rytas – [ma'ɲana],
• ll – [j], pietinėje Pietų Amerikoje (Argentinoje) – [dʒ] arba [ʒ]; ella ji – [ˈeja], [ˈedʒa] arba [ˈeʒa]; kai kuriose tarmėse – kaip [ʎ] (palatalinis garsas, primenantis lietuvių k. [lʲ] žodyje leidžia), billete [biˈʎet̪e] bilietas,
• c 1) prieš e, i – kaip anglų k. [θ], Amerikoje [s]; cerca greta – [ˈθerka] / [ˈserka]; 2) prieš kitas raides – [k]; camino – [kaˈmino] kelias,
• b, v – ispanų kalboje b ir v tariamos visiškai vienodai, skirtingos raidės vartojamos dėl istorinių ar morfologinių priežasčių: 1) po garsų [n] ir [m] arba žodžio ar tarties pradžioje (po pauzės) abi raidės tariamos kaip lietuviška [b] žodyje baigia: un vaso [um ˈbaso] vaza; vale [ˈbale] gerai; 2) visose kitose padėtyse tariamas specialus pučiamasis abilūpinis skardusis priebalsis [β]: acabar [akaˈβaɾ] užbaigti,
• d – 1) po garsų [n] ir [m] arba žodžio ar tarties pradžioje (po pauzės) tariamas kaip lietuviška [d] žodyje duoti: debo [deˈβo] privalau; 2) visose kitose padėtyse tariamas specialus pučiamasis dantinis skardusis priebalsis [ð]: pido [ˈpiðo] prašau,
• g 1) prieš e, i – [x] kaip lietuvių k. žodyje choras: gente [ˈxen̪t̪e], kai kur Lotynų Amerikoje – [ˈdʒen̪t̪e]; 2) kitose padėtyse (jei tolesnė raidė nėra e arba i) po garsų [n] ir [m] arba žodžio ar tarties pradžioje (po pauzės) tariama kaip lietuviška [ɡ] žodyje gaudo: goma [ˈɡoma] trintukas; 3) visose kitose padėtyse tariamas specialus pučiamasis gomurinis skardusis priebalsis [ɣ], kaip lietuvių k. žodyje brahmanas: alguien [ˈalɣjen] kažkas,
• gu – (prieš e, i) u netariama; guitarra [ɡiˈtara] gitara; šioje padėtyje u tariama tik tuo atveju, kai virš jos pažymima trema, t. y. rašoma gü: güiro [ˈɡwiɾo] kukurūzo daigas,
• rr (ilga [r] – kaip lietuvių k. [ɾ], tik liežuvis alveoles turi paliesti kelis kartus) – perro [ˈpero] šuo, barril [baˈril] statinė,
• h – niekada netariama; hombre – [ˈombɾe] vyras,
• j – [x]; julio – [ˈxuljo] liepos mėnuo,
• z – visose padėtyse kaip [θ], Amerikoje – [s]; corazón [koɾaˈθon] / [koɾaˈson] širdis,
• y – kaip [j], Amerikoje kartais kaip [dʒ] arba minkštas [ʒ]; yo [jo] / [dʒo] / [ʒo] 'aš. Kai yra viena arba žodžio viduryje, tariama kaip [i],
• ch – [t͡ʃ]: charla – [ˈt͡ʃaɾla] pašnekesys
• l – alveolinis garsas [l]: hola – [ˈola] labas,
• qu – [k]: equipa [eˈkipa] komanda, querido [keˈɾiðo] mielas,
• e – trumpas garsas [e] – kaip kartais lietuvių k. pasitaikantis e tarptautiniuose žodžiuose, pvz., metras.

Kirčiavimas

Taikoma labai nesudėtinga kirčiavimo sistema, kurią sudaro 3 taisyklės:

• jei žodis baigiasi balsiu (a, e, i, u), n arba s ir neturi kirčio ženklo (΄), kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo: vida, parte, verduras,
• jei žodis baigiasi priebalsiu (išskyrus n, s) ir neturi kirčio ženklo (΄), kirčiuojamas paskutinis skiemuo: amor, usted, laurel,
• jei žodis kirčiuojamas ne pagal šias taisykles, kirčiuojamas skiemuo turi kirčio ženklą (΄): ladrón, café, márfil.

Galūnė ia sudaro vieną skiemenį (resistencia), ía du skiemenis (sangría).

Morfologija

Kalbos istorija

Ispanų kalba išsivystė iš šnekamosios lotynų kalbos (taip pat kaip ir prancūzų, portugalų, rumunų), patyrė kitų kalbų poveikį. Iš preromaninių kalbų (baskų, iberų, keltų) perėmė daug toponimų bei šiek tiek kitos leksikos, pavyzdžiui, cama „lova“, gordo „storas“, izquierda „kairė“, tam tikrą poveikį darė ir kitos Iberijos pusiasalyje gyvenusios tautos, pavyzdžiui, vizigotai (priesaga –engo). Musulmonų invazija atnešė nemažai , manoma, kad arabų kalba turėjo įtakos abilūpinio „v“ atsiradimui (tariama labai panašiai kaip lietuviška „b“) bei atnešė priesagą „-í“ (ceutí, israelí).

XVI amžiuje ispanų kalba perėmė daug itališkos leksikos iš meno, kultūros srities. Tuo pačiu metu, atradus Ameriką, į ispanų kalbą pateko daug terminų, apibūdinančių naujas, iki tol nepatirtas realijas, pavyzdžiui, augalų, gamtos reiškinių pavadinimai: patata „bulvė“, cacique „indėnų genties vadas“, huracán „uraganas“, tabaco „tabakas“, cacao „kakava“.

XVII–XVIII amžiuje ispanų kalbą praturtino prancūziškos kilmės leksika, susijusi su naujomis madomis, maistu ir pan.: puré, menú, restorán.

XX amžiuje ispanų kalba, kaip ir daugelis kitų kalbų, dėl moderniųjų technologijų perėmimo patiria didelę anglų kalbos įtaką: fútbol, e-mail, internet. Šiai įtakai labiau pasiduoda Lotynų Amerikos dialektai, pavyzdžiui, kompiuterio pelė Ispanijoje vadinama ratón „pelė“, o Meksikoje mouse, Ispanijoje kompiuteris vadinamas ordenador, o Lotynų Amerikoje computadora.

Svarbiausios frazės

Lietuviškai	Ispaniškai	Tarimas
ispanų kalba	español	[espaˈɲol]
ispanų kalba (kastilų)	castellano	[kasteˈjano]
lietuvių kalba	lituano	[liˈt̪wano]
taip	sí	[si]
ne	no	[no]
labas	hola	[ˈola]
Labas rytas! Laba diena! (iki 12 val.)	¡Buenos días!	[ˈbwenos ˈdijas]
Laba diena! Labas vakaras! (po 12 val.)	¡Buenas tardes!	[ˈbwenas ˈtaɾðes]
Labanakt!	¡Buenas noches!	[ˈbwenas ˈnot͡ʃes]
Sveiki atvykę!	¡Bienvenidos!	[bjembeˈnidos]
malonu susipažinti	Mucho gusto	[ˈmut͡ʃo ˈɣusto]
kaip gyvuojate?	¿Cómo está?	[ˈkomo esˈta]
sudie	adiós	[aðˈjos]
iki pasimatymo	hasta la vista	[ˈasta la ˈβista]
prašau	por favor	[poɾ faˈβoɾ]
ačiū	gracias	[ˈɡɾaθjas]
atsiprašau	perdón	[peɾˈðon]
kodėl?	¿Por qué?	[poɾ ke]
kas? (apie žmogų)	¿Quién?	[kjen]
kas? (apie daiktus)	¿Qué?	[ke]
kada?	¿Cuándo?	[ˈkwando]
kur?	¿Dónde?	[ˈdonde]
kaip?	¿Cómo?	[ˈkomo]
kiek?	¿Cuánto?	[ˈkwanto]
nesuprantu	No entiendo	[no enˈtjendo]
padėkite!	¡Ayúdame!	[aˈjuðame]
(Jūs) kalbate lietuviškai?	¿Habla (usted) lituano?	[ˈaβla (usˈteð) liˈtwano]
į sveikatą!	¡Salud!	[saˈluð]
vienas	uno, un	[ˈuno], [un]
du	dos	[dos]
trys	tres	[tɾes]
keturi	cuatro	[ˈkwatɾo]
penki	cinco	[ˈθinko]
šeši	seis	[sejs]
septyni	siete	[ˈsjete]
aštuoni	ocho	[ˈot͡ʃo]
devyni	nueve	[ˈnweβe]
dešimt	diez	[djeθ]
šimtas	ciento, cien	[ˈθjento], [θjen]
tūkstantis	mil	[mil]
^1 Tarimas atitinka Kastilijos dialektą

Išnašos

1. El español: una lengua viva – Informe 2020 (PDF) (Report). . 2020. (PDF) iš originalo 2020-02-18. Nuoroda tikrinta 2020-12-14.

Nuorodos

Vikižodynas

Wikipedia

Vikipedija Ispanų kalba

• spa Duomenys apie kodu „spa“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
• Ispanijos karališkoji akademija
• Ispanų kalbos tinklalapis
• Ispanų dialektų žodynai 2009-06-19 iš Wayback Machine projekto.