50 03 22 š pl 23 58 09 r ilg 50 05611 š pl 23 96917 r ilg 50 05611 23 96917 Bažnyčia ir varpinė pastatas kairėje Žovkvos

50°03′22″ š. pl. 23°58′09″ r. ilg. / 50.05611°š. pl. 23.96917°r. ilg. / 50.05611; 23.96917

Žovkvos Šv. Lauryno bažnyčia – Romos katalikų , stovintis Vakarų Ukrainoje: Lvovo sities administraciniame centre (Žovkvoje). dekanato centras. Žymių ATR valstybės ir karinių veikėjų panteonas, dar vadinamas ir „mažuoju Vaveliu“. Bažnyčios pastatas, taip pat ir šalia stovinti varpinė, yra įtraukti į Architektūros paminklų nacionalinį registrą.

Istorija

Bažnyčia buvo statoma 1606–1618 m. karūnos didžiojo etmono Stanislovo Žolkievskio lėšomis. Projektavo Lvove kūrę italų architektai Povilas Laimingasis (lenk. Paweł Szczęśliwy), vėliau – Ambroziejus Maloningasis (lenk. Ambroży Przychylny), kuriam (spėjama) galėjo padėti Povilas Romietis (lenk. Paweł Rzymianin). Konsekruota 1623 m. gegužės 28 d.

Fundatorius planavo šventovę paversti giminės laidojimo vieta–mauzoliejumi, kartu tai turėjo būti padėkos votas už pasiektas pergales ir jo karinės šlovės paminklas (apie sėkmę kovos laukuose priminė ir pastato išoriniame frize iškalti raiti riteriai bei 1610 m. Klušino mūšį vaizduojantis paveikslas (dail. ).

Svarbiu įvykiu naujai pastatytoje bažnyčioje buvo 1620 m. gruodžio 7 d. žuvusio grįžtant iš fundatoriaus St. Žolkievskio laidotuvės, jų procesijai vadovavo žentas Krokuvos kaštelionas Jokūbas Sobieskis. 1636 m. teko laidoti dar vieną susidūrime su totoriais kritusį ATR valstybės veikėją Stanislavą Danilovičių (fundatoriaus anūką), puošnus jo antkapinis paminklas išliko iki mūsų dienų.

Stanislovo Žolkievskio našlė Regina Herburt šventovei padovanojo žemės sklypą, remdavo finansiškai ir vėliau. Po našlės mirties jos duktė Sofija Danilovičiova ir toliau globojo bažnyčią, nuo 1631 m. kunigams mokėjo (stipendijas). Už vėlesnio Žovkvos valdytojo Jokūbo Sobieskio ištekėjusi Sofijos duktė Sofija Teofilė (ATR valdovo Jono Sobieskio motina) miestelyje įsteigė dar vieną giminės nekropolį – , pastarojoje šventovėje vėliau buvo palaidota pati fundatorė ir jos šeimos nariai.

Vyskupas 1742 m. Šv. Lauryno šventovei suteikė kolegiato titulą, o vėliau Žovkvą valdęs Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė prie kolegiato įkūrė abatiją.

Po pergalės ATR valdovas Jonas Sobieskis rezidavo Žovkvoje. Šv. Lauryno bažnyčioje jis buvo apdovanotas Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV atsiųstu aukščiausiu tos šalies , o žmonai (liaudyje vadinamai Marysenka) įteiktas Vatikano apdovanojimas – . Jonas Sobieskis užsakė iškalti antkapinius paminklus Stanislovui Žolkievskiui (monarcho proseneliui) ir nelaisvėje žuvusiam (monarcho broliui) su lotynišku užrašu „Exoriare aliquis nostris ex ossibus ultor“ (liet. Iš mūsų kaulų teišauga keršytojas – Vergilijaus poemoje „Eneidoje“ mirštančios Didonos prakeikimas). Kitoje presbiterijos pusėje iškilo fundatoriaus žmonos Reginos ir jo dukters Sofijos skulptūros. Ant sienų Lietuvos–Lenkijos valdovas liepė pakabinti dar tris didžiulius pergalingus mūšius vaizduojančius paveikslus:

Chotyno mūšis (dail ir , tapyta apie 1679 m.);
Vienos mūšis (dail. , apie 1693–1695 m.);
(dail. Martino Altomontė, apie 1693–1695 m.).

Po Habsburgų monarchijos valdovo Juozapo II 1800 m. įvykdytų reformų šventovė kolegiato funkcijas prarado ir iki 1946 m. buvo miestelio . Po to uždaryta ir paversta trąšų sandėliu, pastatas buvo menkai prižiūrimas: per prakiurusį stogą veržėsi lietaus vandenys, po žiemos šalčių nutrupėjo šventovės puošyba. Dauguma skulptūrų buvo sudaužytos, paveikslai išgabenti į muziejus: XVII a. florenciečio tapytojo Carlo Dolci „Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu“ pateko į Leningrado Ermitažą, trys portretai išvežti į dominikonų vienuolyną Krokuvoje. Daug drobių atsidūrė sandėliuose. Paveikslas „Vienos mūšis“ buvo iškabintas Oleskos pilyje–muziejuje, bet patalpos šiam septynių metrų aukščio meno kūriniui buvo per žemos, todėl teko jo dalį susukti į ruloną.

1989 m. pastatas buvo grąžintas Romos katalikams. Po metų, lenkų ir ukrainiečių valstybinėms ir visuomeninėms organizacijoms padedant, pradėti Šv. Laryno bažnyčios atstatymo darbai, kiek vėliau Lenkijoje buvo restauruotos ir stambiagabaritės batalistinės drobės. Lenkijos meno ekspertų nuomone, šie paveikslai galėtų grįžti į Žovkvos bažnyčią. Lvovo meno galerijos vadovybė nusprendė, kad bažnyčios patalpos tam nėra tinkamos, todėl 2012 m. „Parkanų mūšis“ buvo pakabintas , o „Vienos mūšis“ – vėl Oleskos pilies menėje.

Architektūra

Eksterjero fragmentai

Įėjimo durys ir puošnus portalas
Frizo bareljefai
Bukranijas
Paauksuota angelo skulptūra virš frontono

Bažnyčios pastatas plane yra formos, vidus vienanavis su kvadratiniais šonais ir trikampe presbiterija. Tarp transepto šonų ir prebiterijos patalpinta zakristija (pietuose) ir saugykla (šiaurėje). Įdomus pastato frizas su sakraliniams pastatams retos tematikos bareljefais, primenančiais apie fundatoriaus kovą už katalikybę. Įėjimo į bažnyčią duris puošia vienas gražiausių visoje buvusios ATR teritorijoje vėlyvojo renesanso epochos portalas. Jame iškaltos evangelistų figūros, kiek žemiau – Šv. Petras ir Šv. Povilas, taip pat Šv. Laurynas ir Šv. Stanislovas. Pačiame viršuje – atvaizdas. Transepto šiaurinėje pusėje patalpinta Švč. Mergelės Marijos koplyčia, pietinėje – Švč. Trejybės koplyčia. Transepto ir navos sankirtoje iškilęs kupolas. Laiptai po zakristija veda į laidojimo kriptas.

Prie bažnyčios stovi kiek pasvirusi vėlyvojo renesanso stiliaus varpinė (XVII a. I pusė), anksčiau tarnavusi gynybiniu bokštu (apie tai primena šaudymo angos apatiniuose tarpsniuose).

Interjero vaizdai

Kriptoje po presbiterija patalpintas laidojimo sarkofagas
XIX a. interjeras su didžiuliais paveikslais (dail. Josef Engerth)
St. Žolkievskio (dešinėje) ir sūnaus Jono antkapiniai paminklai
sienoje išlikęs Lietuvos-Lenkijos valstybės herbas

Išnašos

Lotyniški posakiai // www.radiolex.lt

Vikiteka: Žovkvos Šv. Lauryno bažnyčia – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šaltiniai

Жовква. Костел св. Лаврентія // rkc.in.ua
Костел Святого Лаврентія // www.ji.lviv.ua
Жовква під Львовом: могила лицаря, який завоював Москву // www.istpravda.com.ua
Чому для костелу малювалися картини про битви // risu.org.ua/
Картини Альтомонте експонуються відсьогодні у Золочівському та Олеському замках (фото)

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

[1] Lotyniški posakiai // www.radiolex.lt