Šv vyskupas StanislovasŠv StanislovasGimė 1030 m birželio 26 d LenkijaMirė 1079 m balandžio 11 d 48 metai KrokuvaPalaido

Šv. vyskupas Stanislovas

Šv. Stanislovas
Gimė	1030 m. birželio 26 d. , Lenkija
Mirė	1079 m. balandžio 11 d. (48 metai) Krokuva
Palaidotas (-a)	Vavelio katedra
Tautybė	lenkų
Tėvas	Vielislavas
Motina	Bogna
Šventasis
Kanonizuotas	1253 m. rugsėjo 8 d., Asyžiuje
Kanonizavo	Inocentas IV
Šventė	balandžio 11 d. Lenkijoje: gegužės 8 d. ir rugsėjo 27 d. (Gniezne perkeltos relikvijos) Erstergome – spalio 6 d. (perkeltos relikvijos)
Globoja	Lenkiją, Lietuvą

Pareigos	Krokuvos vyskupas, 1072–1079

Vikiteka	Šv. Stanislovas

Šventasis vyskupas Stanislovas (apie 1030 m. , Lenkija – 1079 m. balandžio 11 d. Krokuva) – Lenkijos katalikų dvasininkas, Krokuvos vyskupas, kankinys, Katalikų bažnyčios , vienas iš pagrindinių Lenkijos globėjų.

Biografija

Tradiciškai teigiama, kad jis gimė 1030 m. liepos 26 dieną, Vielislavo ir Bognos šeimoje. Gavo gerą išsilavinimą: iš pradžių Gniezno katedros mokykloje, vėliau – Belgijoje, Lježo mieste. Buvo žinomas kaip Mažosios Lenkijos pamokslininkas, dirbo tuometinio Krokuvos vyskupo Lamberto kanceliarijoje, kuris paskyrė Stanislovą savo įpėdiniu. Po Lamberto mirties išrinktas diecezijos ordinaru, o 1072 m., Boleslovui II Drąsiajam leidus, įšventintas į vyskupus.

Yra manoma, kad šio vyskupo tarnystė Piastų karalystės laikotarpiu buvo geriausia. Būtent jis pakvietė Popiežiaus legatus, iš naujo organizavo Gniezno , ėmėsi veiksmų, kuriais siekta 1075 m. karūnuoti Boleslovą Drąsųjį. Stanislovui sustiprinus Gniezno metropoliją, Magdeburgas nustojo reikšti pretenzijas į Lenkijos vyskupijas. Šventajam rūpėjo krikščionybės skleidimas tuometinėje Lenkijoje, todėl jis rėmė benediktinų vienuolynų, svarbių evangelizacijos centrų, kūrimąsi ir plėtrą.

Parašytose 30 metų po Stanislovo mirties Kronikose Galas Anonimas teigia, kad vyskupas išdavė karalių Boleslavą II Drąsųjį, už kurį šventasis turėjo būti nuteistas galūnių nukirsdinimu. Nėra žinomos tikslios ginčo priežastys, jos taip pat nebuvo aprašytos Kronikose, nors manoma, kad pats Galas galėjo apie tas priežastis žinoti. Šis aprašymas tebėra vienintelis rašytinis šaltinis, kuriame šis ginčas yra pavaizduotas. Galas Anonimas neigiamai vertina tiek vyskupo, tiek karaliaus elgesį.

Tradiciškai yra teigiama, kad karaliaus ir vyskupo konflikto priežastimi tapo Stanislovo dažni perspėjimai dėl Boleslavo amoralaus, neteisingo ir žiauraus elgesio su savo pavaldiniais. Vincentas Kadlubekas Lenkijos kronikose rašo, kad Stanislovas iš pradžių grasina jam [Boleslovui] karalystės sunaikinimu, o vėliau ištraukia prieš jį prakeiksmo kardą. Tačiau nėra aišku, ar tai buvo tik grasinimas, ar ekskomunikos įvykdymas, tačiau visgi manoma, kad greičiausiai buvo apsistota ties pirmąja versija. Vėliau Stanislovas atsisakė stoti prieš karališkąjį teismą, kadangi jam tas buvo pagal kanonų teisę neleidžiama. Būtent tada karalius neteisėtai nuteisė jį mirties bausme.

Kitą įvykių versiją pristato Kadlubekas, kuris rašo, kad vyskupas Stanislovas užstojo neištikimas išvykusiems į karą riteriams žmonas. Nors vyrai joms atleido, karalius vis tiek liepė žmonas žiauriai nubausti. Boleslovas liepė savo tarnams nužudyti vyskupą, kai šis aukos mišias bažnyčioje Skalkoje, o kai šie atsisakė, pats jį nužudė. Tačiau ši versija, dėl savo moralizuojančio pobūdžio, taip pat fakto, kad pats kronikininkas buvo vyskupu, rašiusiu kunigaikščio , palikuonių valdymo laikais, yra mažai tikėtina.

Yra dvi šventojo Stanislovo gyvenimo aprašymo versijos: trumpesnė Vita minor (šv. Stanislovo legenda) ir ilgesnė Vita major (šv. Stanislovo gyvenimas), kurias parašė . Tuo tarpu Galas Anonimas kūrinyje Švento Stanislovo gyvenimas aprašo stebuklus, įvykusius po vyskupo mirties.

Legenda apie Piotroviną

Vincentas iš Kelcų aprašo, kad Krokuvos vyskupas Stanislovas iš Ščepanuvo nupirko vyskupijai žemės iš Petro Stšemenčiko iš Janiševo, vadinamu Piotrovinu. Po Piotrovino mirties jo paveldėtojai pareikalavo žemę grąžinti. Prieš teismą šv. Stanislovas paaiškino, kokiu būdu įgijo žemę, tačiau juo niekas nepatikėjo. Tada vyskupas įėjo į bažnyčią Piotravine, liepė atidaryti karstą ir prikėlė Piotroviną, kad šis galėtų paliudyti teisme.

Istoriografija

Šios temos istoriografija yra labai gerai išplėtota. Savo 1904 m. darbe Vienuolikto amžiaus istoriniai eskizai iškelia tezę, kad šv. Stanislovas buvo nuteistas už šalies išdavystę. Jis remiasi , kur autorius vyskupą apibūdina žodžiais traditor episcopus, t. y. vyskupas išdavikas. Tačiau žodis „traditor“ yra dviprasmiškas, pats Galas Anonimas vartoja jį skirtingai. Kronikoje jis šitą žodį pavartojo 13 kartų, tačiau tik 3 kartus juo apibrėžia šalies išdavystę priešui iš užsienio. Viduramžių lotynų kalboje išdavikus vadindavo dažniausiai žodžiu „proditor“. Pagal Vojcechovskį, karaliaus Boleslovo ir šv. Stanislovo konfliktas kilo ne dėl „neištikimų žmonų“, o dėl jaunos lenkų valstybės valdžios. Istorikas teigia, kad vyskupas atstovavo kitą politinę frakciją, kuri priešinosi karaliui ir pataikavo Imperijai, galbūt taip pat ir Vladislovui Hermanui. Sąmokslas buvo aptiktas ir Arkivyskupijos teismo sprendimu šv. Stanislovui buvo nukirstos galūnės.

Spekuliatyvios Vojcechovskio tezės buvo kritikuojamos ypač dėl pabrėžiamo tariamo čekų ir vokiečių poveikio jaunai Lenkijos valstybei, nors istoriniai šaltiniai to nepatvirtina. teigia, kad alternatyvus pasirinkimas „šventasis arba išdavikas“ gali būti labai apgaulingas, kadangi šiuo metu neįmanoma sužinoti, ar vyskupo elgesys buvo iki galo taurus ir etiškas.

Tuo tarpu teigimu, konflikto priežastimi buvo bažnytinė reforma, kurią popiežiaus legatai įvykdė 1075 m. Tuo metu buvo įsteigta Plocko vyskupija (tuo pačiu sumažinant Stanislovo Krokuvos diecezijas), atnaujinta Gniezno arkivyskupija (ir pašalinant šv. Stanislovą iš metropolito pareigų). Tuo pat metu didelės privilegijos buvo skirtos dvasininkijai, o ne kilmingiems. Atskleidęs kilmingųjų ir šv. Stanislovo sąmokslą, karalius savarankiškai paskelbė nuosprendį, tačiau mirtiną bausmę prie šv. Mykolo bažnyčios atliko budelis.

Istorikų tarpe populiari tapo ir tezė. Turint omenyje tai, kad 1071 m. šv. Stanislovas buvo karaliaus leidimu paskirtas eiti vyskupo pareigas Krokuvoje, o jau 1075 m. jam buvo atsakyta užimti Gniezno arkivyskupo pareigas, reikėtų manyti, kad per tuos ketverius metus turėjo įvykti kažkas, kas pakeitė Boleslovo nuomonę apie būsimą šventąjį. Galbūt jis buvo nevertas eiti šias pareigas. Vincentas Kadlubekas ganėtinai plačiai aprašė gandus, kad vyskupas gyveno amoraliai. Šiuos žodžius kronikininkas priskyrė išvarytajam karaliui ir apibūdino juos kaip mažai tikėtinus. Tačiau negalime būti tikri, kad tai vien gandai, neturintys jokio pagrindimo. Toliau Povierskis rašo, kad riterių maištas iš tiesų įvyko. Priežastis – per didelis karinių žygių, neatnešusių jokių turtų, skaičius. Riteriai maištavo ir dėl rezultatų stokos, ir dėl to, kad didelę dalį metų praleisdavo toli nuo namų. Tačiau maištui nevadovavo Stanislovas: pagal Povierskį, jam tikriausiai vadovavo palatinas , turintis šalyje milžinišką galią ir įtaką. Stanislovas buvo tik kilmingųjų išnaudojama marionetė.

Garbinimas

Šv. Stanislovas, Lenkijos karalystės globėjas

Šventas Stanislovas pradėtas garbinti nuo 1088 m., kai dar esant gyvam karaliaus broliui Vladislovui Hermanui jo relikvijos buvo perkeltos į Krokuvos katedrą. Vėliau kilo legenda, kad būtent dėl šio šventvagiško vyskupo nužudymo Lenkija buvo nubausta – šalis išsibarstė kaip šventojo ketvirčiuotos galūnės. Tačiau buvo tikima, kad šv. Stanislovo užtarimu karalystė vėl susivienys.

Nuo XII amžiaus pabaigos Lenkijoje išsivystė šv. vyskupo Stanislovo kultas, o Vavelio katedra, kurioje yra šventojo sarkofagas, jo ir šv. Vaclavą pasirinko savo globėjais. Tačiau iki šiol nėra žinoma, ar Vavelyje saugomos relikvijos tikrai priklauso vyskupui.

Kai kurių tyrėjų teigimu, pirmieji šv. Stanislovo kulto pėdsakai Silezijoje atsirado dar prieš 1163 m. (šv. Stanislovo kankinio mirties barelfejas Olbino Šv. Vincento bažnyčioje). Taip pat Švedijoje, Tryde bažnyčioje yra baptisterija, vaizduojanti vyskupo kankinystę. Tačiau šių senovės paminklų ryšys su šv. Stanislovu yra abejotinas.

Šventojo užtarimo prieš Žalgirio mūšį prašė Jogaila, juo globėju pasirinko Žygimantas Senasis.

1669 m. gegužės 2 d. Krokuvos kapitula pas Gdansko auksakalį Petrą von der Reneną užsakė relikvijorių. Jo pagaminimo data nėra žinoma (atsiskaitymas su našle įvyko jau po meistro mirties 1671 m.). Sarkofagas, papuoštas 12 scenų iš šventojo gyvenimo, šiuo metu yra Vavelio katedroje.

1765 m. Stanislavas Augustas Poniatovskis įsteigė Šventojo Stanislovo ordiną.

Kanonizavimas

Pastangos pradėti kanonizavimo procesą buvo pradėtos sužinojus apie analogišką istoriją Anglijoje (Tomas Beketas).

1253 m. rugsėjo 8 d. šv. Pranciškaus katedroje Asyžiuje popiežius Inocentas IV kanonizavo Stanislovą. 1254 m. rugsėjo 8 d. Lenkijoje įvyko šventojo relikvijų pakėlimo ceremonija.

Šventė

Procesijos metu nešamas šv. Stanislovo relikvijorius

Tradiciškai Katalikų bažnyčia mini Stanislovą balandžio 11 d. (mirties diena), tačiau Lenkijos ir Lietuvos bažnyčiose jis minimas gegužės 8 d. Tai liturginė šventė. Lietuvoje ši diena vadinama Stanislavinėmis arba Cibuliniu.

Šventojo Stanislovo procesija

Pirmąjį sekmadienį po šv. Stanislovo dienos (gegužės 8 d.) Krokuvoje vyksta procesija, kurios metu šv. Stanislovo relikvijos yra parnešamos iš Vavelio katedros į Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią bei Šv. Stanislovo bažnyčią Skalkoje. Joje dalyvauja Lenkijos vyskupai, dvasininkijos, vienuolijų atstovai bei tikintieji. Procesija maldomis prasideda Vavelio katedroje, vėliau šventųjų relikvijos (procesijoje nešamos ir kitų šventųjų, susijusių su Krokuvos miestu, relikvijos) yra nešamos į Skalką. Ten yra laikomos Šv. Mišios, po kurių visi vėl grįžta į Vavelį. Pirmoji tokia procesija įvyko jau 1253 m. Procesijos vyko nepertraukiamai iki 1940 m., kai nacistinė Vokietija uždraudė masines gegužės mėn. procesijas. Nuo 1946 m. tradicija vėl buvo atnaujinta. Komunistinė valdžia tam oficialiai neprieštaravo, tačiau bandė visais būdais apsunkinti šventės organizavimą ir persekiojo jos dalyvius.

Globėjas

1963 m. popiežius Jonas XXIII šv. Stanislovą, kartu su Šventuoju Adalbertu ir Švenčiausiąja Mergele Marija Lenkijos Karaliene, paskyrė Lenkijos pagrindiniais globėjais. Tai taip pat Gniezno (kartu su šv. Adalbertu) ir Krokuvos (su šv. Florijonu) globėjas; Krokuvos, Liublino, Poznanės, Varšuvos arkivyskupijų bei Kelcų, Plocko, Sandomiežo ir Tarnuvo vyskupijų globėjas.

Jonas Paulius II Stanislovą pavadino „krikščioniškos moralinės tvarkos globėju“.1979 m. 900-ųjų vyskupo kankinystės metinėms pažymėti popiežius paskelbė laišką Rutilas Agmen.

Ikonografija

Ikonografijoje šis šventasis dažniausiai yra vaizduojamas su vyskupo rūbais. Jo atributai – erelis, , kartais jis taip pat vaizduojamas su mirusiu Piotrovinu. Seniausias ciklas vaizduojantis šventojo gyvenimą yra iki šiol išlikęs 1333 m. . Šv. Stanislovo atvaizdavimų padaugėja XV amžiuje, jis vis dažniau vaizduojamas su Piotrovinu, kuris ikonografijoje su laiku mažėja (dažniausiai tai maža, besimeldžianti figūra, rečiau – skeletas). Ikonografiniuose cikluose buvo vaizuojami šie susiję su legenda gyvenimo įvykiai: šventasis nusiperka Piotravino kaimą; šventasis prikelia Piotroviną iš mirusiųjų; Piotrovinas liudija priešais karalių; Stanislovo nužudymas; palaikų ketvirčiavimas; keturi ereliai saugoja šventojo kūną; laidotuvės.

Šv. Stanislovas mene

Jonas Mateika, *Žalgirio mūšis* (fragmentas)

Janas Mateika šv. Stanislovą vaizduoja savo paveiksluose Žalgirio mūšis (kur jis, pagal Janą Dlugošą, pasirodė debesyse) ir Šventojo Stanislovo nužudymas. Šventąjį tai pat 1799 m. nutapė klasicizmo dailininkas Pranciškus Smuglevičius. Šis paveikslas šiuo metu yra Vilniaus arkikatedroje.

Šventajam buvo paskirti du dideli muzikiniai kūriniai. Pirmasis – Vincento iš Kelcų Historia gloriosissimi Stanislai, parašytas kanonizavimo ceremonijos proga 1253 m. (viena iš dalių – tai žinomas himnas ), kitas – kompozitoriaus Beatus Vir, kurį 1978 m. užsakė (vis dar) kardinolas Karolis Vojtyla. Kūrinys buvo pirmą kartą atliktas 1979 m. jau Jono Pauliaus II garbei. Paskutinius 12 gyvenimo metų oratoriją Šv. Stanislovas rašė Ferencas Listas, tačiau šio kūrinio nebaigė. Prieš kelerius metus Paul Munson surinko fragmentus ir sukomplektavo dvi scenas (I ir IV); tai leido atlikinėti kūrinį koncertinėse salėse ir išleisti CD.

Šventasis Stanislovas taip pat yra aprašomas knygose, kaip antai Juozapo Ignoto Kraševskio romane Boleščicai ir Naujojoje pasakoje.

Patarlės

Kas Stanislovo žiūri, tas cibulius pirkt turi.
Iki Stanislovo užtek pašaro ir ožkai.
Kas ilgą liną nori turėti, jį ant Stanislovo turi sėti.

Bažnyčios Lietuvoje

Vilniaus arkikatedros altoriaus paveikslas

Šaltiniai

Tiksli gimimo data nėra žinoma, ši yra išlikusi tradicijoje
Stanislaus (Stanislaw) von Krakau (vokiečių k.) (prieiga 2014-09-17)
Św. Stanisław ze Szczepanowa – biskup krakowski, męczennik, patron Polski oraz św. Stanisław Kostka – patron ministrantów oraz polskich dzieci i młodzieży, (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)
Parafia pw Św. Stanisława Biskupa i Męczennika w Lublinie – Święty Stanisław, (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)
Św. Stanisław ze Szczepanowa, biskup, męczennik, główny patron Polski, (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)
Vincentas Kadlubekas, Kronika polska, moksl.red. S. Sierpowski, vert. B. Kürbis, 75 psl. (lenkų k.)
Vladislovas Hermanas pasisakydavo prieš karalių Boleslovą Drąsųjį
Tadeusz Wojciechowski, Szkice historyczne jedenastego wieku, 1904, Krokuva, 297 psl. (lenkų k.)
„Plemię Kadłubka” i klan Wojciechowskiego 2014-07-31 iš Wayback Machine projekto., (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)
Roman Grodecki, Sprawa św. Stanisława, (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)
Tadeusz Grudziński, Bolesław Śmiały-Szczodry i biskup Stanisław. Dzieje konfliktu, 1982, Torūnė (lenkų k.)
Jan Powierski, Kryzys rządów Bolesława Śmiałego, 1992, Gdanskas (lenkų k.)
M. Plezia, Dookoła sprawy świętego Stanisława. Studium źródłoznawcze, 2003, Krokuva, II leidimas, 35-44 psl. (lenkų k.)
Nasz Dziennik, Święci patroni naszej niepodległości, Nr. 263(3889), 10-11.11.2010 (lenkų k.)
Polski Słownik Biograficzny, XXXI tomas, 112 psl. (lenkų k.)
Przykład chrześcijańskiego męstwa – św. Stanisław ze Szczepanowa, (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)
Šv. Stanislavo diena, (prieiga 2014-09-17)
Jan Adamczewski, Mała Encyklopedia Krakowa. Wanda, Krokuva, 1977, psl. 480–481 (lenkų k.)
Procesje majowe 2016-03-09 iš Wayback Machine projekto., (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)
Św. Stanisław ze Szczepanowa, biskup i męczennik, (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)
Kalendarz liturgiczny diecezji polskich. Stan na 23 lutego 2013 r., (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)
Jan Paweł II, Rutilans Agmen leid. Libreria Editrice Vaticana, Vatikanas, 1979, (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)
Šv. Stanislovas, vyskupas, kankinys, (prieiga 2014-09-17)
Janas Dlugošas, Garbingos Lenkijos karalystės metraščiai arba kronikos, VII tomas
The St. Stanislaus Oratorio of Franz Liszt 2011-05-25 iš Wayback Machine projekto., (anglų k.) (prieiga 2014-09-17)
Šv. Stanislovo patarlės 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto. (prieiga 2014-09-17)

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

[Nie-1] Tiksli gimimo data nėra žinoma, ši yra išlikusi tradicijoje

[heil-2] Stanislaus (Stanislaw) von Krakau (vokiečių k.) (prieiga 2014-09-17)

[Pijarzy-3] Św. Stanisław ze Szczepanowa – biskup krakowski, męczennik, patron Polski oraz św. Stanisław Kostka – patron ministrantów oraz polskich dzieci i młodzieży, (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)

[Lublin-4] Parafia pw Św. Stanisława Biskupa i Męczennika w Lublinie – Święty Stanisław, (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)

[Toruń-5] Św. Stanisław ze Szczepanowa, biskup, męczennik, główny patron Polski, (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)

[6] Vincentas Kadlubekas, Kronika polska, moksl.red. S. Sierpowski, vert. B. Kürbis, 75 psl. (lenkų k.)

[7] Vladislovas Hermanas pasisakydavo prieš karalių Boleslovą Drąsųjį

[8] Tadeusz Wojciechowski, Szkice historyczne jedenastego wieku, 1904, Krokuva, 297 psl. (lenkų k.)

[9] „Plemię Kadłubka” i klan Wojciechowskiego 2014-07-31 iš Wayback Machine projekto., (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)

[10] Roman Grodecki, Sprawa św. Stanisława, (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)

[11] Tadeusz Grudziński, Bolesław Śmiały-Szczodry i biskup Stanisław. Dzieje konfliktu, 1982, Torūnė (lenkų k.)

[12] Jan Powierski, Kryzys rządów Bolesława Śmiałego, 1992, Gdanskas (lenkų k.)

[13] M. Plezia, Dookoła sprawy świętego Stanisława. Studium źródłoznawcze, 2003, Krokuva, II leidimas, 35-44 psl. (lenkų k.)

[14] Nasz Dziennik, Święci patroni naszej niepodległości, Nr. 263(3889), 10-11.11.2010 (lenkų k.)

[15] Polski Słownik Biograficzny, XXXI tomas, 112 psl. (lenkų k.)

[16] Przykład chrześcijańskiego męstwa – św. Stanisław ze Szczepanowa, (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)

[17] Šv. Stanislavo diena, (prieiga 2014-09-17)

[Mała_Encyklopedia_Krakowa_1-18] Jan Adamczewski, Mała Encyklopedia Krakowa. Wanda, Krokuva, 1977, psl. 480–481 (lenkų k.)

[procesje_majowe-19] Procesje majowe 2016-03-09 iš Wayback Machine projekto., (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)

[martyr-20] Św. Stanisław ze Szczepanowa, biskup i męczennik, (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)

[21] Kalendarz liturgiczny diecezji polskich. Stan na 23 lutego 2013 r., (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)

[22] Jan Paweł II, Rutilans Agmen leid. Libreria Editrice Vaticana, Vatikanas, 1979, (lenkų k.) (prieiga 2014-09-17)

[Bernardinai-23] Šv. Stanislovas, vyskupas, kankinys, (prieiga 2014-09-17)

[24] Janas Dlugošas, Garbingos Lenkijos karalystės metraščiai arba kronikos, VII tomas

[25] The St. Stanislaus Oratorio of Franz Liszt 2011-05-25 iš Wayback Machine projekto., (anglų k.) (prieiga 2014-09-17)

[26] Šv. Stanislovo patarlės 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto. (prieiga 2014-09-17)