Presbiterija lot presbiter kunigas priekyje esanti paaukštinta šventovės dalis skirta didžiajam altoriui kitaip choras P

Presbiterija (lot. presbiter – kunigas) – priekyje esanti paaukštinta šventovės dalis, skirta didžiajam altoriui, kitaip choras.

Presbiterijoje atliekamos liturginės apeigos, skaitomi , joje pamaldų metu būna dvasininkai (vyskupas, kunigas) ir , rečiau – garbūs svečiai, politikai.

Viduramžių bažnyčiose paprastai būdavo orientuota į rytus.

Nuorodos

dr. Jonas Grinius. Vilniaus meno paminklai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1994. ISBN-5-420-01082-8.
Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 308 psl.

Vikižodynas

[1] r. Jonas Grinius. Vilniaus meno paminklai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. 1994. ISBN-5-420-01082-8.

[relig-2] Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 308 psl.