Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Romėnų mitologijoje Didona (lot. Dido), Elisa – pagal Kartaginos įkūrimo legendą buvo finikiečių princesė, Heraklio žynio (arba ) našlė. „Dido“ yra finikietiškas vardas, kuris reiškia „didvyrė“. Sichėją nužudė jos brolis Pigmalionas, trokšdamas jo turto. Bėgdama nuo savo valdžios trokštančio brolio Didona atkeliavo į dabartinio Tuniso pakrantę.

Didona susidūrė su vietinių gyventojų berberų pasipriešinimu, tačiau jai pavyko čia įsitvirtinti. Iš karaliaus Jarbos nupirko žemės tiek kiek apima jaučio oda. Supjausčiusi odą siauromis atraižomis ji apėmė didelį žemės plotą. Pakrantėje ant uolos ji pastatė mūrinę tvirtovę , kuri tapo vėlesnio prekybos centro Kartaginos pagrindu.

Po ilgų klaidžiojimų į statomą Kartaginą pas karalienę Didoną užklydo iš Trojos pasitraukęs Enėjas, kurį į pakrantę nubloškė audra. Per Veneros, Enėjo motinos, intrigas Didona įsimylėjo Enėją. Enėjas norėjo čia amžinai įsikurti, vesti Didoną ir tapti Kartaginos valdovu, bet dievai buvo nusprendę kitaip. Jupiterio pasiuntinys Merkurijus liepia didvyriui keliauti toliau, kadangi ne čia jam skirtoji šalis. Enėjas slaptai išplaukia, o Didona iš nevilties nusižudo. Prieš tai ji prisiekia keršyti ir taip sukuria pagrindą vėlesniam konfliktui tarp Romos ir Kartaginos.