Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
| Klušino mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Klušino mūšis (Simono Bogušovičiaus paveikslas) | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
 Abiejų Tautų Respublika | |||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Pajėgos | |||||||
| 7000 2 patrankos | 30000 rusų 5000–7000 švedų | ||||||
Klušino mūšis – Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos kariuomenių mūšis, vykęs 1610 m. liepos 4 d. prie į rytus nuo Viazmos (dab. Smolensko sritis) per 1605–1618 ATR-Maskvos karą.
1609 m. rugsėjį ATR kariuomenė, vadovaujama Zigmanto Vazos, įsiveržė į Rusiją ir apgulė Smolenską. Rusijos caras, , Smolenskui gelbėti suorganizavo žygį (apie 30 000 žm.), kurį rėmė Jakobo de la Gardie vadovaujami švedai (apie 5000-7000 žm.). ATR priešininkui sulaikyti pasiuntė apie 7000 karių, vadovaujamų Stanislovo Žolkievskio. 1610 m. birželio 4 d. – kariuomenės susirėmė ties Klušino kaimu. Mūšis pasibaigė įspūdinga Respublikos pergale, nors rusų pusė ir turėjo didžiulę kiekybinę persvarą.
Mūšis
Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė, su 6556 raiteliais (iš jų 5556 husarai), vadovaujant Stanislovui Žolkievskiui po naktinio žygio, prieš pat aušrą pasiekė Maskvos-Švedų stovyklą. Maskvos kariuomenę sudarė apie 30 000 žmonių. Jai vadovavo . Švedijos kariuomenė, vadovaujama Jakobo de la Gardie, turėjo apie 5000-7000 žmonių. S. Žolkievskis negalėjo pilnai išnaudoti netikėtumo faktoriaus. Kad pasiektų priešo stovyklą dar turėjo įveikti jų kelyje esantį palisadą ir nedidelį kaimą. Švintant, kol S. Žolkievskio vyrai išmušė tarpus palisade ir padegė kaimą, Maskvos ir švedų pajėgos pradėjo išsidėstymą. Pirmiausia buvo atakuoti Maskvos raiteliai dešiniajame flange. Atlikti puolimo iš šono nebuvo galimybės. Buvo atakuojama tiesiog iš priekio. Kai kurie daliniai puolė net 8 ar 10 kartų. Palisadas buvo tik dalinai išardytas, kas labai trukdė husarų puolimui. Pro tarpus glaudžioje rikiuotėje tilpo tik 10 žirgų, dėl ko husarai negalėjo pulti jiems įprastoje plačioje formuotėje. Švedų pėstininkai su šautuvais, buvo apsaugoti palisado ir jų puolimas pareikalavo daug nuostolių. Nepaisant to Maskvos raiteliai pradėjo krikti. D. Šuiskis įsakė pulti Jakobo de la Gardie kavalerijai. Tačiau raitelių taktika prijojus iššauti ir apsisukus vietoje atsitraukti naujam užsitaisymui baigėsi katastrofa. Lenkų husarai sutriuškino junginį puldami ietimis jų atsitraukimo momentu.
Maskvos kavalerija pradėjo bėgti. Kaip tik tuo metu į mūšį atvyko kelyje užtrukęs nedidelis S. Žolkievskio pėstininkų būrys ir jų dvi patrankos. Patrankų ugnis išmušė tarpus palisade ir patyrus nuostolių privertė atsitraukti ten įsitvirtinusius švedų samdinius pėstininkus. Švedų kavalerijai kartu su vadais pabėgus iš mūšio lauko, pėstininkai atsitraukė į įtvirtintą stovyklą. Apleisti savo vadų ir Maskvos, pavieniui ar grupėmis, švedų samdiniai pradėjo perbėginėti į ATR pusę. Kai švedų vadai grįžo, buvo jau per vėlu. Jie buvo priversti derėtis dėl pasidavimo.
Pergalė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenei atvėrė kelią į Maskvą. Jau rugpjūčio 27 d. S. Žolkievskis susitarė su Rusijos , vadinamąja Septynių bojarinų vyriausybe, kad Rusijos caru taps Abiejų Tautų Respublikos valdovo sūnus Vladislovas Vaza.
Šaltiniai
- Robert I. Frost. The Northern Wars: War, State and Society in Northeastern Europe, 1558 - 1721 Routledge; 1st edition (8 Aug. 2000), SBN-13 : 978-0582064294,
- Klušino mūšis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 296 psl.
Nuorodos
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris