Mažeikių miestas

Kitos reikšmės – Mažeikiai (reikšmės).

Mažeikiai – miestas šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Telšių apskrityje, 46 km į šiaurę nuo Telšių. Mažeikių rajono savivaldybės centras, Mažeikių seniūnija, yra apylinkės seniūnijos ir Reivyčių seniūnijos administracinis centras.

Mažeikiai
Mažeikiai 56°18′40″š. pl. 22°20′53″r. ilg. / 56.311°š. pl. 22.348°r. ilg. / 56.311; 22.348 (Mažeikiai)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Lietuva
Apskritis	Telšių apskritis
Savivaldybė	Mažeikių rajono savivaldybė
Įkūrimo data	1290 m.
Gyventojų (2023)	33 249
Plotas	22,79 km²
Tankumas (2023)	1 459 žm./km²
Pašto kodas	LT-89001
Vikiteka	Mažeikiai
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Mažeĩkiai Kilmininkas: Mažeĩkių Naudininkas: Mažeĩkiams Galininkas: Mažeikiùs Įnagininkas: Mažeĩkiais Vietininkas: Mažeĩkiuose

Žemaitijos gatvė

Mažeikių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė

Etimologija

Miesto vardas neabejotinai yra asmenvardinis vietovardis, tačiau neaišku, nuo kokios lyties jis kilęs. Spėjama, kad nuo vardo Mažeika – tai buvo žemaičių kunigaikštis, minimas nuo 1290 m. Tačiau dabar Lietuvoje yra dažna pavardė Mažeikis, kurios daugiskaita visiškai sutampa su miesto vardu. Pasak kitų šaltinių, Mažeikiai pavadinti jau statant geležinkelio stotelę toje vietoje buvusios Mažeikio (Mažeikos?) sodybos vardu.

1899–1918 m. Mažeikių geležinkelio stotis vadinta Muravjovo vardu – Mažeikių geležinkelio stotis taip pavadinta M. Muravjovo, 1863 m. sukilimo slopintojo vardu, tačiau piktnaudžiaudami caro valdžios pareigūnai taip vadino visą besikuriantį miestelį. Tokį vardą gyvenvietei priskyrė dvarininkas M. Postnikovas, gavęs iš gubernatoriaus M. Muravjovo. Mažeikių vardu vadintas kaimas buvo kitoje geležinkelio linijos pusėje.

Geografija

Mažeikiai įsikūrę Ventos vidurupio žemumoje, miesto pietiniu pakraščiu teka Venta. Miesto dalys – Kalnėnai, Reivyčiai, Senamiestis. Prie Mažeikių yra ir durpynas.

Nuo miesto driekiasi keliai  170  Mažeikiai–Skuodas ,  163  Ežerė–Mažeikiai ,  155  Kuršėnai–Mažeikiai ,  164  Mažeikiai–Plungė–Tauragė . Iš pietryčių šiaurės vakarų link eina geležinkelis Šiauliai–Liepoja, nuo Mažeikių – geležinkelis Mažeikiai-Šiauliai-Panevėžys, mieste yra Mažeikių geležinkelio stotis.

Istorija

Muravjovo geležinkelio stotis apie 1901 m.

Archeologų teigimu, dabartinės Mažeikių apylinkės XI-XIII a. buvo apgyvendintos kuršių ir priklausė Ceklio žemei, o žemaičiai šiuose kraštuose atsirado gerokai vėliau.

Mažeikių vardas pirmą kartą paminėtas XIII a. Yra žinoma, kad 1290 m. žemaičių žygio į Žiemgalą metu kalavijuočiai sumušė kunigaikščio Mažeikos kariuomenės būrį. Pasak Livonijos kronikos, 1332 m. Livonijos ordino magistro Everhardo vadovaujama kariuomenė „įvykdė karo žygį į netikėlių žemaičių kraštą ir pasiekė Mazeikia (Mažeikių) ir Windeikia (dab. Vindeikių) dvarus“. Remiantis tuo galima manyti, kad XIV a. minima karaliaus Mažeikos žemė yra davusi pavadinimą dabartiniam Mažeikių miestui, šį valdovą reikia laikyti Mažeikių įkūrėju, o 1290 m. yra Mažeikių įkūrimo data.

Spėjama, kad 1332 m. kalavijuočių sunaikinto centras nebuvo atstatytas, tačiau toje vietoje plytėjęs kaimas po riterių puolimo atsikūrė, nors bent kiek didesnės reikšmės vėliau neįgijo. XVI a. tai buvo mažas kaimelis, apsuptas girių ir pelkių, apylinkėse siautėjo plėšikai, kurių aukų kaulų aptinkama ir mūsų laikais.

Mažeikiai ir aplinkinės teritorijos Lietuvai galutinai atiteko 1529 m., pasirašius sutartį su Livonija. Kaimas paminėtas XVI a. vidurio dokumentuose galbūt dėl Valakų reformos: iš XIX a. antrosios pusės kartografinės medžiagos galima spėti, kad jo žemės anuo metu buvo matuotos. 1865 m. kaimo sodybos (jų buvo 13) gana padrikai išsidėstė dešiniajame Ventos krante, abipus upelio, maždaug 2 km į pietus nuo Viekšnių-Leckavos kelio.

Mažeikių miesto augimo pradžia – 1868 m. prasidėję Liepojos–Romnų geležinkelio (tada dar vadinamo Lentvario–Liepojos geležinkeliu) atkarpos Liepoja–Kaišiadorys tiesimo darbai ir projektuotojų pasirinkimas vieną iš stotelių įkurti Mažeikių kaimo pakraštyje. Netrukus, 1874 m. į Mažeikius nutiesta Mintaujos geležinkelio atšaka iš Mintaujos ir 1880 m. palei tuometinę Stoties gatvę iškirtus mišką skirti sklypai gyvenvietei. Joje buvo apie 400 trobesių, 15 parduotuvių, rinkosi turgus. 1885 m. įsteigta vaistinė. Miestas pradėjo augti, formavosi pirmosios gatvės – Didžioji ir Stoties (dabar Laisvės ir Vasario 16-sios), kurios 1895 m. išgrįstos akmenimis. 1899 m. Mažeikių geležinkelio stotis pavadinta Muravjovo – 1863 m. sukilimo slopintojo vardu, tačiau piktnaudžiaudami caro valdžios pareigūnai taip vadino visą besikuriantį miestelį. Mažeikių vardu vadintas kaimas buvęs kitoje geležinkelio linijos pusėje. Tuo metu tai buvo daugiatautis miestas, čia kūrėsi žydai, rusai, latviai. 1896 m. įkurta valstybinė mokykla. XIX a. antroje pusėje – 1904 m. per Mažeikių geležinkelio stotį buvo gabenamos didelės draudžiamosios lietuviškos literatūros siuntos. XIX–XX a. sandūroje Mažeikiai minimi kaip kaimas ir geležinkelio stotis Šiaulių apskrities Viekšnių valsčiuje.

Pirmieji maldos namai – 1894 m. pašventinta stačiatikių Mažeikių Šv. Dvasios cerkvė, dar po kelerių metų veikė ir žydų sinagoga, Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia. Pirmoji katalikų bažnyčia Mažeikiuose pastatyta ir pašventinta tik 1905 m. Klebono P. Meškausko, vargonininko K. Pukevičiaus dėka prasidėjo aktyvesnis lietuvių visuomeninis gyvenimas, įsteigtas „Saulės“ draugijos skyrius, pastatytoje špitolėje įkurta pirmoji lietuviška „Saulės“ pradžios mokykla, skaitykla biblioteka, suburtas choras.

1893 m. miestelyje buvo 13 krautuvių, 5 smuklės. Pirmoji didesnė įmonė – antrinių žaliavų perdirbimo fabrikas, atidarytas 1895 m. Jame dirbo apie 40 darbininkų. Po 1902 m. pastatytos garvežių ir vagonų remonto dirbtuvės, įsteigta geležinkelininkų mokykla. Netrukus dar įkurti cikorijos ir degtukų šiaudelių fabrikai, skardos dirbtuvė, gaminusi kibirus ir laistytuvus, linų apdirbimo įmonė, plytinė, koklių dirbtuvė, muilo gamybos, saldainių įmonėlės. 1905 m. buvo daugiau kaip 10 pramonės įmonių, 1912 m. pradėta statyti ketaus liejykla. 1914 m. suteiktos miesto teisės. 1908–1910 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia.

I pasaulinio karo metais miestas smarkiai nukentėjo, išdegė beveik visas centras, nes palei Ventą 1915 m. vyko rusų ir vokiečių kariuomenės mūšiai. Traukdamiesi Rusijos imperijos kariuomenės daliniai susprogdino geležinkelio vandentiekį ir elektrinę, išvarė į Rusiją žydus. Vokietijos kariuomenė greta Mažeikių sušaudė apie 60 žmonių. 1918 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1919 m. vasario mėn. miestą buvo trumpam užėmusi Raudonoji armija. 1919 m. įkurta Mažeikių apskritis. 1919 m. lapkričio mėn. Lietuvos kariuomenės daliniai mieste kovojo su bermontininkais.

Pasibaigus karui į Mažeikius savo pretenzijas pareiškė Latvija, nes geležinkelio mazgas latviams turėjo strateginę reikšmę – jungė Liepoją su Ryga. 1921 m. Lietuvos-Latvijos sienos sutarties sudarymo metu tarptautinio arbitražo sprendimu šis ginčas buvo išspręstas Lietuvos naudai.

Mažeikiai 1924 m.: Stoties (dabartinė Vasario 16-osios) gatvė

Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

1922 m. miestas išplėstas. Tarpukariu Mažeikiai tapo apskrities centru (vietoje Sedos), pirmuoju burmistru buvo paskirtas buvęs knygnešys Jonas Motuzas, aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. Dar tebevykstant nepriklausomybės kovoms 1919 m. mieste atidaryta privati vidurinė mokykla, kuri netrukus peraugo į valstybinę gimnaziją. 1922 m. atidaryta ligoninė, tais pačiais metais mieste įkurta biblioteka, 1928 m. savo namuose Stasys Ličkūnas atidarė muziejų. 1924 m. Mažeikiams pakartotinai suteiktos miesto teisės. 1928 m. įkurta Mažeikių katalikų parapija.

Nepriklausomybės pradžioje Mažeikiai buvo svarbus geležinkelio mazgas, jungęs Lietuvą su Klaipėdos uostu. Mieste kūrėsi vis naujos urminės prekybos įmonės, Mažeikiai tapo nebe gamintojų ir perdirbėjų, o prekybininkų miestu. Tačiau 3-ojo dešimtmečio viduryje nutiesus geležinkelio liniją Kretinga-Amaliai, Mažeikių, kaip tranzitinio mazgo, reikšmė sumenko. Prasidėjo ekonominis nuosmukis, gana neilgas, kadangi mažeikiškiai vėl ėmėsi plėtoti pramonės verslą. Atidarytas brolių Šadauskų alaus bravoras, garinis malūnas, pieninė, baldų dirbtuvės, elektros jėgainė. 1940 m. Mažeikiuose veikė 26 pramonės įmonės. Tuo metu buvo 4 bankai, veikė kredito draugija. Mažeikiuose ketvirtąjį dešimtmetį pastatoma nauja, moderni Juozo Tumo-Vaižganto vardu pavadinta pradžios mokykla, ligoninė, Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (katalikų), bankas (arch. Mykolas Songaila), rotušė (arch. J. Okunis).

1940 m. birželio mėn. sovietams okupavus Lietuvą, 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. sovietų valdžia ištrėmė daugiau kaip 170 miestiečių. 1941 m. rugpjūčio mėn. Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Mažeikiuose nužudyta apie 4000 žydų. 1944 m. spalio mėn., vengdami SSRS kariuomenės junginių apsupimo, Vokietijos kariuomenės daliniai pasitraukė iš miesto, per karinius veiksmus sugriautas jo centras. 1945 m. įsteigta LLA Mažeikių apskrities partizanų , 1946 m. veikė LLA Mažeikių miesto kuopa.

1941 m. parengtas miesto išplėtimo planas, bet Antrojo pasaulinio karo dideli sugriovimai ir emigracija vėl neigiamai paveikė tolesnę miesto plėtrą. Pamažu pokariu buvo atstatytos prieš karą veikusios įmonės: linų fabrikas, alaus darykla, įkuriami avalynės, baldų fabrikai, sviesto gamykla, duonos kombinatas. 1946 m. rugpjūčio 3 d. Mažeikiai tapo apskrities pavaldumo miestu, 1950 m. – rajono centru.

1959 m. įsteigta Mažeikių elektrotechnikos gamykla, gaminusi elektros variklius skalbimo mašinoms, po dešimtmečio – Mažeikių kompresorių gamykla, gaminusi kompresorius šaldytuvams. 1980 m. pradėjo dirbti naftos perdirbimo įmonė (dabartinė „Mažeikių nafta“), išaugusi Juodeikių kaimo vietoje, nutiestas naftotiekis Polockas-Mažeikiai. Mažeikiai tapo didžiausiu pramoniniu miestu Žemaitijoje. Gyventojų skaičius išaugo nuo 8 iki 49 tūkstančių. Pastatytas modernus Naftininkų kultūros centras. Pietinėje miesto dalyje išaugo didelis mikrorajonas, pastatyti Kalnėnų, Naftininkų, Ventos, Tirkšlių gyvenamieji mikrorajonai.

1988 m. rugsėjo 25 d. susikūrė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1990 m. balandžio 18 d. Mažeikių naftos perdirbimo įmonei buvo nutrauktas naftos tiekimas iš SSRS ir prasidėjo Lietuvos ekonominė blokada. 1996 m. patvirtintas Mažeikių herbas.

Laisvės gatvė

Naftos verslo ir jį aptarnaujančių įmonių suklestėjimas, spartus individualių kvartalų augimas gali būti vadinamas Mažeikių aukso amžiumi. Po 1995 m. administracinės reformos Mažeikiai liko rajono centru, dalį savivaldos funkcijų perleisdami apskrities centrui Telšiams. Ne visada sėkminga privatizacija, Rusijos eksporto rinkų praradimai lėmė daugelio Mažeikių įmonių bankrotą ar veiklos sustabarėjimą, išaugo nedarbo lygis. Šiuo metu pastebimos ir teigiamos tendencijos – buvusių gamyklų cechuose kuriasi naujos įmonės.

Yra 3 pašto skyriai, ligoninė, du pirminės sveikatos priežiūros, 3 šeimos medicinos, psichikos centrai, pagyvenusių žmonių ir vaikų globos, nakvynės namai, politechnikos, spec. internatinė, muzikos, dailės, sporto, choreografijos mokyklos, mokykla-darželis, 10 lopšelių-darželių, kultūros, rusų kultūros, švietimo, šeimos, turizmo ir verslo informacijos, moksleivių techninės kūrybos centrai, moksleivių namai, jaunųjų gamtininkų stotis, Mažeikių rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m.	Viekšnių valsčius	Šiaulių apskritis
1915–1919 m.	?	Sedos apskritis
1919–1950 m.	Mažeikių valsčiaus centras	Mažeikių apskrities centras
1950–1953 m.	rajoninio pavaldumo miestas, Mažeikių apylinkės centras	Mažeikių rajono centras	Klaipėdos sritis
1953–1995 m.
1995–	Mažeikių seniūnija, Mažeikių apylinkės seniūnijos centras, Reivyčių seniūnijos centras	Mažeikių rajono savivaldybės centras	Telšių apskritis

AB „Pieno žvaigždės“ Mažeikių pieninė

UAB „Mažeikių duona“

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Mažeikių pramonė.

Lietuvai 1990 m. atkūrus nepriklausomybę XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje bankrutavo kai kurios pramonės įmonės (kompresorių, avalynės, baldų, buitinių elektros variklių), kitos prisitaikė prie rinkos ekonomikos – padidėjo naftos perdirbimo gamyklos našumas; atsikūrė dalis pramonės įmonių.

Mažeikiuose veikia langų, durų, garažo vartų gamybos („Fauga“), baldų (Lyra Group, UAB), valgomųjų ledų (Unilever Lietuva ledų gamyba, UAB), AB „Pieno žvaigždės“ Mažeikių pieninė, mėsos produktų gamybos įmonės: UAB „Mažeikių mėsinė“, UAB ,,Vigesta'', starterių ir generatorių gamintojas UAB ,,Jubana''. Stambiausia miesto įmonė – „Orlen Lietuva“, kurią 2006 m. gegužės 26 d. nupirko lenkų koncernas PKN Orlen. Tarp didesnių darbdavių: UAB ,,Hotrema'' , UAB ,,Resursas'', UAB ,,Grūstė'', UAB ,,Saurida'', UAB ,,Maisto slėnis''.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2021 m.
1897 m.^sur.	1914 m.	1923 m.^sur.	1931 m.	1938 m.	1939 m.	1959 m.^sur.	1967 m.	1970 m.^sur.	1976 m.
1 979	3 869	4 650	4 831	5 268	5 618	7 960	11 300	13 313	20 400
1979 m.^sur.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-	-	-	-
25 779	43 547	42 675	38 840	33 101	-	-	-	-	-
Demografinės raidos histograma

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 4 300 žmonės: Lietuviai – 74,88% (3220) Žydai – 15,86% (682) Latviai – 4,47% (192) Rusai – 1,84% (79) Vokiečiai – 1,51% (65) Lenkai – 0,23% (10) Baltarusiai – 0,07% (3) Kiti – 1,14% (49)

2001 m. gyveno 42 675 žmonės: Lietuviai – 94,36% (40267) Rusai – 3,25% (1388) Baltarusiai – 0,51% (219) Ukrainiečiai – 0,38% (162) Latviai – 0,29% (122) Lenkai – 0,19% (82) Vokiečiai – 0,12% (50) Kiti – 0,9% (385)

2011 m. gyveno 37 020 žmonės: Lietuviai – 94,82% (35103) Rusai – 3,10% (1148) Baltarusiai – 0,45% (167) Ukrainiečiai – 0,33% (121) Latviai – 0,21% (76) Lenkai – 0,17% (62) Vokiečiai – 0,08% (31) Kiti – 0,84% (312)

Žymūs žmonės

• Kārlis Zāle (1888–1942), Latvijos skulptorius .
• Henrikas Nagys (1920–1996), poetas, literatūros kritikas .
• Liūnė Sutema (Zinaida Nagytė-Katiliškienė) (1927–2013), poetė .
• Vincentas Gečas (1931–2020), tapytojas.
• Romualdas Granauskas (1939–2014), prozininkas, dramaturgas.
• Angelina Banytė (g. 1949 m.), dailininkė.
• Vitas Lingys (1960–1993), vienas iš tiriamosios žurnalistikos pradininkų Lietuvoje.
• Jonas Švažas (1925–1976), tapytojas.
• Kazys Švažas (1924–2018), skulptorius.
• Violeta Šoblinskaitė (g. 1954 m.), poetė, prozininkė, žurnalistė.
• Vytautas Mikalauskas (g. 1955 m.), režisierius, teatro, kultūros ir politinis veikėjas.
• Romas Dambrauskas (g. 1960 m.), pop muzikos atlikėjas.
• Neli Uvarova (g. 1980 m.), Rusijos aktorė.

Sveikatos apsauga

Pagrindinis straipsnis – Mažeikių sveikatos apsauga.

Yra ligoninė, du pirminės sveikatos priežiūros, 3 šeimos medicinos centrai, psichikos centras.

Švietimas

Pagrindinis straipsnis – Mažeikių švietimas.

1907 m. įsteigta „Saulės“ draugijos pradinė mokykla. 1909–1911 m. veikė prekybos mokykla. 1923 m. atidarytas liaudies universitetas. 1955 m. – vaikų muzikos mokykla, prie kurios vėliau įsteigti dailės, choreografijos skyriai. Vidurinių mokyklų skaičius išaugo iki šešių. Atkūrus nepriklausomybę Mažeikiuose pradėjo veikti 2 gimnazijos, 6 vidurinės mokyklos. Vykdant švietimo reformą dalis jų taps pagrindinėmis. Reorganizavus vaikų muzikos mokyklą įkurtos vaikų dailės ir choreografijos mokyklos.

Merkelio Račkausko gimnazija

Mieste yra šios švietimo įstaigos:

• Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokykla
• Mažeikių dailės mokykla
• choreografijos, dailės, politechnikos mokyklos
• 2 progimnazijos:
  • Mažeikių „Ventos" progimnazija
  • Mažeikių Kalnėnų progimnazija
• 2 gimnazijos:
  • Mažeikių Gabijos gimnazija
  • Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija

• 3 pagrindinės mokyklos:
  • Mažeikių Pavasario pagrindinė mokykla
  • Mažeikių Sodų pagrindinė mokykla
  • Mažeikių Senamiesčio pagrindinė mokykla
• Mažeikių specialioji mokykla
• 3 pradinės mokyklos: Kazimiero Jagmino, „Vyturio“, „Žiburėlio“
• darželis-mokykla „Kregždutė“

Prekybos centras „Eifelis“

Kultūra ir menas

Pagrindiniai straipsniai – Mažeikių kultūra ir .

1905–1914 m. veikė Juozo Vaičkaus vaidintojų trupė, nuo 1911 m. Skrajojantis teatras, 1911–1914 m. Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. 1923 m. įsteigtas Mažeikių muziejus. Nuo 1928 m. veikia Mažeikių viešoji biblioteka. 1945 m. įkurti rajoniniai kultūros namai.

Leidžiami laikraščiai: „Santarvė“ (nuo 1945 m.), „Būdas žemaičių“ (nuo 1996 m.).

Architektūra

Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

Miesto planas spindulinis. Sakraliniai pastatai:

• Mūrinė vienbokštė Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčia, pastatyta 1908 m.
• Mūrinė sinagoga, 1924 m., inž. B. Helcermanas
• Medinė Mažeikių Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė, 1933 m., archit. V. Kopylovas
• Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, 1935 m., archit. Vytautas Landsbergis-Žemkalnis
• Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, 2005 m., archit. H. Štaudė

Istorizmo laikotarpio pastatai:

• Mažeikių geležinkelio stoties pastatas, 1873 m.
• Plytų stiliaus pastatai Stoties g. 22 ir 32, statyti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje.
• Modernistiniai Lietuvos banko Mažeikių skyriaus rūmai, 1939 m., archit. Mykolas Songaila
• SEB banko Mažeikių filialas, 2001 m., archit. Vladas ir Dainora Lučinskai
• Miesto Senajame parke, įkurtame XX a. viduryje, rekonstruotame 2014 m. arch. Henrikas Štaudė, yra paminklinių skulptūrų: J. Švažui (1979 m., skulpt. K. Švažas), Šatrijos Raganai, Juozui Vaičkui (abu 1984 m., abiejų skulptorius J. Meškelevičius), Antanui Vienažindžiui (1987 m., skulpt. Gediminas Jokūbonis)
• Kapinėse yra dvi medinės koplytėlės su Švč. Mergelės Marijos Maloningosios skulptūromis

Sportas

LKL rungtynės: Mažeikių „Mažeikiai“ - Kauno „Žalgiris“ Ventos progimnazijos salėje, 2014 m.

• KK Mažeikių „M-Basket“
• KK Mažeikių „Nafta“
• LRK Mažeikių „Ledera“

Sportininkai

• Arūnas Čiplys (g. 1967), tenisininkas, smigininkas
• Antanas Abrutis (g. 1969), sunkiosios atletikos čempionas
• Rolandas Pocius (g. 1973), daugkartinis kultūrizmo čempionas
• Rolandas Jarutis (g. 1976), krepšininkas
• Nerijus Barasa (g. 1978), futbolininkas
• Tomas Nagys (g. 1980), krepšininkas
• Andrius Mažutis (g. 1981), krepšininkas
• Darius Pakamanis (g. 1981), krepšininkas
• Vytautas Lalas (g. 1982), galiūnas
• Darius Šilinskis (g. 1984), krepšininkas
• Renaldas Seibutis (g. 1985), krepšininkas
• Artūras Jomantas (g. 1985), krepšininkas
• Edvinas Blažys (g. 1985), futbolininkas
• Rytis Leliūga (g. 1987), futbolininkas
• Giedrė Paugaitė (g. 1990), krepšininkė
• Rokas Jokubaitis (g. 2000), krepšininkas

Miestų partnerystė

• Plockas, Lenkija
• Saldus, Latvija
• Paidė, Jervos apskritis, Estija
• Haviržovas, Čekija
• Maribo, Danija
• Lebedinas, Ukraina
• Lycenas, Austrija
• , Vokietija

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Aleksandras Vanagas. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 133–134
3. [1] 2009-05-02 iš Wayback Machine projekto.
4. V. Žulkus „Kuršiai Baltijos jūros erdvėje“, 2004
5. Możejki (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 359 psl. (lenk.)
6. Algimantas Miškinis. Mažeikiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 496 psl.
7. https://rekvizitai.vz.lt/imone/lyra_group/
8. https://rekvizitai.vz.lt/imone/ingman_ledai/
9. https://rekvizitai.vz.lt/imone/pieno_zvaigzdes_filialas_mazeikiu_pienine/
10. https://rekvizitai.vz.lt/imone/mazeikiu_mesine/
11. https://rekvizitai.vz.lt/imone/vigesta/
12. https://rekvizitai.vz.lt/imone/jubana/
13. https://rekvizitai.vz.lt/imone/orlen_lietuva/
14. https://rekvizitai.vz.lt/imone/uab_hotrema/
15. https://rekvizitai.vz.lt/imone/resursas/
16. https://rekvizitai.vz.lt/imone/gruste/
17. https://rekvizitai.vz.lt/imone/saurida/
18. https://rekvizitai.vz.lt/imone/maisto_slenis/
19. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
20. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
21. Mažeikiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 336 psl.
22. Algirdas Antanas Baliulis, Kazys Misius ir kt. Mažeikiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 23
23. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
24. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
25. Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
26. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
27. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
28. 1923 m. surašymo duomenys
29. 2001 m. surašymo duomenys 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
30. 2011 m. surašymo duomenys 2021-10-28 iš Wayback Machine projekto.
31. Algimantas Miškinis. Mažeikiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 496 psl.
32. Jurgita Rimkevičienė. Mažeikiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 495 psl.

Literatūra

• Mažeikiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 358 psl.
• Mažeikiai / Jonas Laurinavičius, fotogr. J. Vaicekauskas, J. Strazdauskas. – Vilnius: Mintis, 1978. – 44 p.: iliustr.
• Mažeikiai: praeitis, dabartis ir perspektyvos: konferencijos medžiaga / Alvydas Nikžentaitis, Angelė Rupkutė. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 1997. – 158 p.: iliustr. –
• Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis Mažeikiuose, 1988–1998. – Mažeikiai: Lietuvos Sąjūdžio Mažeikių skyrius, 1998. – 40 p.: iliustr.
• Mažeikių kraštas: fotoalbumas / , sud. Aleksandras Macijauskas. – Mažeikiai, 1999. – 157 p.: iliustr. –
• Mažeikių eskizai: išvykos, susitikimai, prisiminimai / Jonas Laurinavičius. – Kaišiadorys, 2001. – 84 p.: iliustr. –
• Mažeikiai: fotoalbumas / Jonas Strazdauskas, tekstas Povilo Šverebo. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2004. – 48 p.: iliustr. –
• Mažeikių medžiotojai ir žvejai / Kostas Slivskis. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2006. – 157 p.: iliustr. –
• Mažeikių šaulių tryliktoji / Algimantas Muturas. – Mažeikiai, 2008. – 198 p.: iliustr. –
• Miestas upės vingyje: fotoalbumas / Jonas Strazdauskas. – Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2010. – 157 p.: iliustr. –
• Mažeikių kraštas: tarp kuršių, žiemgalių ir žemaičių: vadovas po [Mažeikių muziejaus] ekspoziciją / Adomas Butrimas. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – 79 p.: iliustr. –
• Mažeikių krašto giriose / Jonas Danauskas, Selemonas Paltanavičius. – Vilnius: Atkula, 2011. – 63 p.: iliustr. –
• Atvėrus Mažeikių žemės lobyną / Dalia Grygolaitienė, Eglė Urbonaitė, Angelė Rupkutė, Eugenija Kupliauskienė, Deividas Makavičius, Krista Končienė, Airida Dauginaitė. – Kaunas: V3 studija, 2012. – 111 p.: iliustr. –
• Kviečia Mažeikių kraštas: informacinis leidinys. – Kaunas: V3 studija, 2012. – 54 p.: iliustr. –
• Mažeikių krašto ženklai: informacinis leidinys. – Kaunas: V3 studija, 2012. – 55 p.: iliustr. –

Nuorodos

• Mažeikių miesto žemėlapis 2010-05-30 iš Wayback Machine projekto.
• Mažeikių krašto naujienos ir informacija internete „Mažeikių.info“
• Mažeikiai. Mažeikių krašto enciklopedija.

Aplinkinės gyvenvietės
	Liepoja – 85 km	Saldus – 41 km	Duobelė – 68 km
	Skuodas – 53 km		Naujoji Akmenė – 35 km
	Seda – 27 km	Telšiai – 40 km	Šiauliai – 75 km

Šis straipsnis įtrauktas į kategoriją.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.