Mažeikių valsčius

56°19′š. pl. 22°20′r. ilg. / 56.31°š. pl. 22.34°r. ilg. / 56.31; 22.34

Mažeikių valsčius
Laikotarpis: 1918 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Mažeikiai
Lietuva
	Mažeikių apskritis (1918–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Mažeikių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Mažeikių apskritis (1944–1950)

Mažeikių valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje, pasienyje su Latvija. Centras – Mažeikiai, 1932 m. būstinė buvo Didžiojoje Laižuvos g. 22.

Istorija

Valsčius įkurtas po I pasaulinio karo 1918 m. lapkričio 18 d. Prie jo 1920 m. prijungtas Leckavos valsčius. Mažeikių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Mažeikių rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1923 m.	142	4882	896
1932 m.	120	5600		7 seniūnijos
1949-01-01 ((išsamiau))	144			8 apylinkės

Vadovai

• K. Šiaulys, apie 1921 m.
• , 19?? m.
• , 1925?–1932? m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Buknaičiai	Buknaičių seniūnija	Buknaičių apylinkė
Knabikai	Knabikų seniūnija	Knabikų apylinkė
Kušlėnai	Kušlėnų seniūnija	Kušlėnų apylinkė
Leckava	Leckavos seniūnija	Leckavos apylinkė
Mažeikiai	Mažeikių seniūnija	Mažeikių apylinkė
Pumpurai	-	Pumpurų apylinkė
Reivyčiai	Reivyčių seniūnija	Reivyčių apylinkė
Urvikiai	Urvikių seniūnija	Urvikių apylinkė
Iš viso:	7 seniūnijos	8 apylinkės

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 4882 žmonės:

• Lietuviai - 86,6% (4228);
• Latviai - 5,81% (284);
• Rusai - 5,18% (253);
• Žydai - 1,82% (89);
• Vokiečiai - 0,29% (14);
• Kiti - 0,29% (14).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1909	Reivyčiai	Alfonsas Dargis, tapytojas, grafikas	1996
1912	Kušlėnai	Liudas Vilimas, dailininkas	1966
1937	Kušlėnai	Laimutė Valatkienė, archeologė	2018
1941	Reivyčiai	Albertas Laurinavičius, fizikas

Šaltiniai

1. Mažeikių valsčius. Mažeikių krašto enciklopedija.
2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
3. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 621–630 psl.
4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 78
5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 623 psl.
6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 627 psl.
7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 81