Mažeikių muziejus Mažeikių rajono kultūros įstaiga 1931 1948 m Mažeikių Alkos muziejus 1948 1990 m Kraštotyros muziejus

Mažeikių muziejus – Mažeikių rajono kultūros įstaiga, 1931–1948 m. Mažeikių „Alkos“ muziejus, 1948–1990 m. Kraštotyros muziejus, Mažeikiuose.

Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus Židikuose

Istorija

Muziejus įkurtas 1928 m. kraštotyrininko, pradžios mokyklos vedėjo mokytojo , sukaupusio daug archeologijos, etnografijos ir tautodailės vertybių, iniciatyva. 1926 m. S. Ličkūnas bandė oficialiai užregistruoti savo muziejėlį Šaulių rinktinės vardu, bet jam nepavyko gauti paramos, tad šio sumanymo atsisakė. Kuriantis „Senovės pažinimo mylėtojų“ kuopelei S. Ličkūnas prie kuopelės neprisijungė, nes, būdamas mokytojas, gimnazisto Vl. Pūnio sumanymus galėjo laikyti nelabai rimtais. Jei tam jis būtų oficialiai pritaręs, galėjo nukentėti jo, mokytojo, autoritetas – jam tada būtų vadovavęs jo paties mokinys. S. Ličkūnas įsijungė į kuopelės veiklą, tapo revizijos komisijos pirmininku tik po to, kai Vl. Pūnis susiruošė išvykti studijuoti į Kauną. Nuo 1928 m. rugsėjo 11 d. jis tapo kuopelės pirmininku. Tuo laiku buvo atidarytas ir Mažeikių muziejus. S. Ličkūnas Kankinių gatvėje buvo pasistatęs namelį. Viename gale gyveno pats su šeima (turėjo 4 vaikus), kitame gale dviejuose kambariuose buvo įkurtas muziejus. Iš pradžių lankytojams buvo rodoma 500 eksponatų. Kartu su „Senovės pažinimo mylėtojų“ kuopele S. Ličkūnas išleido žurnaliuką „Senovė”. Pablogėjus sveikatai, jis neteko savo pagrindinio darbo, todėl Telšių „Alkos” muziejus Mažeikių muziejų pasiūlė prijungti prie Telšių ir pažadėjo S. Ličkūnui finansinę paramą bei apmokėti turimas muziejaus skolas. 1931 m. birželio 3 d. S. Ličkūnas sušaukė steigiamąjį Telšių „Alkos“ muziejaus Mažeikių skyriaus susirinkimą. Į jį nebuvo pakviestas nė vienas „Senovės pažinimo mylėtojų“ kuopelės narys. Dėl to kilo Vl. Pūnio nepasitenkinimas. Mažeikių muziejų S. Ličkūnas tvarkė (su trumpomis pertraukomis) iki pat savo mirties 1944 m.

Muziejus nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą – 1944 m. perkraustant eksponatus į miesto savivaldybės rūsius nemažai vertybių dingo. Vėl ėmė veikti 1945 m., turėjo apie 12 000 eksponatų. 1955 m. per gaisrą sudegė beveik visi eksponatai, 1955–1958 m. neveikė. 1965–1988 m. buvo Telšių kraštotyros muziejaus filialas.

Struktūra

Muziejuje yra du skyriai – gamtos ir istorijos bei 5 filialai:

Viekšnių pirmosios vaistinės muziejus, įkurtas 1960 m.
Skulptoriaus B. Pundziaus memorialinis muziejus, įkurtas 1971 m.
Aviacijos pradininko A. Griškevičiaus muziejus, įkurtas 1981 m.
Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinis muziejus Židikuose, įkurtas 1987 m.
Renavo rūmai, įkurtas 1990 m.

Fondai

Muziejaus fonduose sukaupta apie 50 000 eksponatų (2008 m.), tarp jų rinkiniai: archeologija, etnografija, numizmatika, senoji fotografija, spaudiniai ir dokumentai, dailės kūriniai.

Direktoriai

– nuo 1967 m.

Nuorodos

Oficiali svetainė

Šaltiniai

„ŽYMIAUSI MAŽEIKIŲ KRAŠTO KULTŪROS VEIKĖJAI (XX a. pirma pusė)“. samogit.lt. 2014-09-01. iš originalo 2009-04-30. Nuoroda tikrinta 2017-03-28.
. Mažeikių muziejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 498 psl.

[1] „ŽYMIAUSI MAŽEIKIŲ KRAŠTO KULTŪROS VEIKĖJAI (XX a. pirma pusė)“. samogit.lt. 2014-09-01. iš originalo 2009-04-30. Nuoroda tikrinta 2017-03-28.

[2] . Mažeikių muziejus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 498 psl.