Turkai seldžiukai

Seldžiukai, arba Seldžiukidai (pers. سلجوقيان = Salcūkiyān, turk. Selçuklular) – tiurkų kilmės Irano valdovų dinastija, kilusi iš Turano. Visą Didįjį Iraną valdė 1037–1157 m. Jų valdyta valstybė vadinama Didžiąja Seldžiukų imperija (pers. آل سلجوق = Āl-e Saljuq). Vėliau dinastijos atšakos valdė smulkesnes valstybes, atsiradusias suskilus imperijai.

سلجوقيان Seldžiukai
Nominalus Abasidų kalifato vasalas
← 1037 – 1194 →
Location of
Sostinė	Nišapūras (1037–1043) Rajus (1043–1051) Isfahanas (1051–1118) Mervas (1118–1153) Hamadanas(1118–1194)
Valdymo forma	Monarchija
Sultonas
1037–1063	Tugrul Begas
1174–1194	Tugrulas III
Era	Viduramžiai
- Įkūrimas	1037 m., 1037
- Chorezmšachai užima Hamadaną	1194 m.

Ankstyvoji Seldžiukų imperijos sostinė buvo Nišapūras, vėliau Rajus, vėliau Isfahanas. Nuo 1118 m. imperija turėjo dvi sostines: rytinę Merve ir vakarinę Hamadane.

Istorija

Tiurkai seldžiukai buvo ogūzų tiurkų dalis, kuri klajojo Turano stepėse. Vadovaujant karvedžiui , X a. jie apsistojo Chorezmo regione, kur priėmė islamą. Tuo metu Chorezmą valdė (Samanidų vasalai). Kuomet Transoksianą nusiaubė Karachanidai, o Chorasaną Gaznevidai, seldžiukai pasinaudojo kilusiu chaosu ir migravo į Kopetdago priekalnes (dab. pietų Turkmenistanas).

Valstybės įkūrėjas buvo , kuris užėmė Nišapūrą ir Mervą, ir iš čia vykdė karinius žygius, kol sutriuškino Gaznevidų armiją. Tai nulėmė, jog Seldžiukai gavo didžiumą Gaznevidų imperijos teritorijų. Abasidų kalifas juos pripažino oficialiais Chorasano valdytojais. 1055 m. Seldžiukų armija pasiekė Bagdadą, kur nuvertė Bujidų valdžią ir su kalifo palaiminimu perėmė valdžią Irake.

Tugrulbego įpėdinis plėtė imperiją į vakarus, kovodamas su Bizantijos imperija, Gruzijos karalyste ir Armėnija. Po pergalingo 1071 m., tiurkams atsidarė vartai į Mažąją Aziją, iš kurios pasitraukus Bizantijos armijai, liko politinis vakuumas. Čia Alp Arslanas siuntė savo karvedžius, kurie užimtose teritorijose įkūrinėjo savo valstybėles. Taip įsikūrė Rumo sultonatas, Danišmendai, saltukidai, ir kiti beilikai, kurie tik nominaliai pripažino Seldžiukų imperijos valdžią.

Imperija labiausiai išsiplėtė valdant . Tuo metu Selždiukų imperijai ištikimybę prisiekė teritorijos nuo Mažosios Azijos iki Kinijos. Abasidų kalifai jį titulavo Rytų ir Vakarų Sultonu. Valstybėje pradėta puoselėti kultūra, steigiami universitetai. Imperija išgyveno aukso amžių.

1092 m. mirus Melikšachui, nebeliko centrinės valdžios, ir dėl sosto varžėsi keturi sūnūs bei tolimesni giminaičiai. Jie visi valdė iš skirtingų imperijos miestų. Iš vakarų puolė krikščionys, rengiantys kryžiaus žygius, iš šiaurės plėtėsi Gruzija. 1118 m. pergalę šventė , sugebėjęs apjungti didžiumą teritorijų. Jis pradėjo administruoti imperiją iš dviejų sostinių - Mervo ir Hamadano, kurios kontroliavo atskiras valstybės dalis. Hamadano seldžiukų atšaka buvo laikoma jaunesniąja, kai pats Ahmadas Sandžaras valdė iš Mervo. Be to, atskirose dalyse suformuotos tik nominaliai priklausomos valdos, kurias valdė . Tarp jų buvo Farso , Azerbaidžano Eldegizidai, Sirijos , Šiaurės Mesopotamijos .

Ahmadas Sandžaras netrukus neteko ryčiausių provincijų, kurias paveržė Karakitajai. Be to, sultoną įkalinus, seldžiukų valdžia vėl nusilpo. Vietoj to, iš rytų augo nauja Chorezmo imperija. 1153 m. chorezmšachai užėmė seldžiukų sostinę Mervą, o 1194 - Hamadaną, taip pabaigdami imperijos viešpatavimą.

Valdovai

Didžiojo Irano istorija
Senovės Persijos istorija
Rašidunai > Omejadai
Abasidai	Tachiridai
	Safaridai
Bujidai	Samanidai
Gaznevidų dinastija
Seldžiukai
Chorezmidai	Guridai
Mongolų imperija
Ilchanatas
Timūridų dinastija
Safavidų dinastija
Afšaridai >	Duraniai
Kadžarai >
Irano Islamo Respublika	Afganistanas, Turkestanas
Didžiojo Irano regionai:
Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, , , Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas

Pagrindinė šaka	Valdymo metai	Hamadano šaka	Valdymo metai
			1118–1131
	1037 – 1063 m.		1133–1152
	1063 – 1072 m.		1152–1153
	1072 – 1092		1153–1159
dezintegracijos laikotarpis	1092 – 1118		1160–1161
	1118 – 1157		1161–1174
			1174–1194

Seldžiukidų valstybės

Nuo XI a. pabaigos Seldžiukų imperija sparčiai byrėjo, ir jo teritorijoje atskiros seldžiukidų šakos valdė atskiras teritorijas:

• Kermano sultonatas (1041-1087), valdė iš Kermano. Nukariavo chorezmšachai.
• Rumo sultonatas (1060-1307), sostinė Iznikas, vėliau Konija. Subyrėjo į beilikus.
• (1076-1104), valdė iš Damasko. Nukariavo .
• (1085-1123). Nukariavo .
• (1118-1194), valdė iš Hamadano. Stiprią įtaką turėjo Eldegizidai. Nukariavo chorezmšachai.
• Šalia to, seldžiukų valdžią nominaliai pripažino negiminingos dinastijos, dažniausiai kilusios iš karo vadų. Tarp jų buvo (1148-1282), (1127-1250), (1104-1154), Eldegizidai (1136-1225), Saltukidai (1071-1202), (1102-1409), Danišmendai (1071-1178) ir kt.

Išnašos

1. Peacock, Andrew (2015). The Great Seljuk Empire. Edinburgh University Press Ltd.
2. Basan, Osman Aziz (2010). The Great Seljuqs: A History. Taylor & Francis.