Kermano sultonatas

Kermano sultonatas, arba Kermano seldžiukai (pers. سلجوقیان کرمان = Saljūqiyān-i Kerman) – tiurkų kilmės Irano valdovų dinastija, Seldžiukų dinastijos atšaka. Ji valdė iš miesto dab. pietryčių Irane, ir didžiausio išsiplėtimo metu kontroliavo istorinį bei Omaną.

سلجوقیان کرمان Saljūqiyān-i Kerman Kermano sultonatas
Nominali Seldžiukų imperijos dalis
← 1041 – 1196 →
Location of Sultonatas Seldžiukų imperijos sudėtyje
Sostinė	, Kermanas
Valdymo forma	Monarchija
Sultonas
1041–1073	Kavurdas
1183–1187	Mehmedšachas
Era	Viduramžiai
- Atskilo nuo Seldžiukų imperijos	1041 m., 1041
- Prijungta prie Chorezmo imperijos	1196 m.

Istorija

Seldžiukų valstybės pradžia buvo Partos ir Margianos regionuose (dab. Turkmėnija), iš kur du broliai ir vykdė karinius žygius prieš Gaznevidus. 1035 m. mūšyje prie Nasos ir 1040 m. Gaznevidų armijos buvo sutriuškintos, kas atidarė vartus Seldžiukams Irano kalnyno užkariavimui Iš karto po šio mūšio įvykusiame du broliai pasidalino įtakos sferomis. Tugrulbekas vykdė užkariavimus vakaruose (vakarų Iranas, Irakas, Azerbaidžanas, Mažoji Azija), o Čagribekas - rytuose (Chorasane). Pietrytinio Irano užkariavimas buvo patikėtas Čagribeko sūnui . Šis pradėjo karinius žygius 1041 m., o 1048 m. užėmė Kermano miestą, kurį iki tol valdė Bujidų dinastijos atšaka. Taip suformuota nauja valda ir pradėta atskira Seldžiukidų atšaka. Po sėkmingų jūrinių žygių, Kavurdo valdžią pripažino ir Omanas.

Kuomet Kavurdo brolis paveldėjo Seldžiukų imperijos sostą, 1067 m. jis nesėkmingai sukilo prieš brolį. Tą jis dar kartą padarė 1073 m., po Alp Arslano mirties. Tačiau jo sūnėnas sutriuškino Kavurdo armiją prie Hamadano, paėmė dėdę į nelaisvę ir nubaudė mirties bausme. Nepaisant to, Kavurdo įpėdiniams buvo paliktos valdos Kermano regione, ir šie toliau valdė tik nominaliai priklausomi.

Šafiabado karavansarajus, statytas Seldžiukų laikais

Kermano sultonų sostine buvo , tačiau žiemas jie leisdavo , sename prekybiniame mieste, kuris aptarnavo karavanų kelius Irano kalnyne. Sultonai rūpinosi naujų karavansarajų statybomis ir skatino tiek jūrinę, tiek sausumos prekybą. Jų dėka visas regionas aktyviai įsitraukė į Šilko kelią. Taip pat buvo skatinamas švietimas ir kultūra, gausiai statomos mečetės, medresės, turgūs, ligoninės. Bardsiras garsėjo savo didele biblioteka. Tuo metu taip pat suklestėjo jūriniai uostai, tokie kaip , ir .

1057 m. mirus Seldžiukų sultonui , visas Chorasano regionas tapo neginamas. Čia vėl masiškai veržėsi tiurkų ogūzų gentys. Jos siaubė kadaise klestėjusius miestus, sunaikino žemyninę prekybą. 1170 m. mirus , laikais visas Kermano sultonatas buvo išgrobstytas. Paskutinieji sultonai perkėlė sostinę į Bamą. Paskutinis sultonas Mehmedšachas II, praradęs ir šią sostinę, išvyko į Farsą ir Iraką, tikėdamasis gauti pagalbos. Per tą laiką 1187 m. valdžią šalyje užgrobė vienos ogūzų genties vadas , vedęs Togrulšacho dukrą. 1196 m. valstybės likučius prisijungė Chorezmo imperija.

Valdovai

Didžiojo Irano istorija
Senovės Persijos istorija
Rašidunai > Omejadai
Abasidai	Tachiridai
	Safaridai
Bujidai	Samanidai
Gaznevidų dinastija
Seldžiukai
Chorezmidai	Guridai
Mongolų imperija
Ilchanatas
Timūridų dinastija
Safavidų dinastija
Afšaridai >	Duraniai
Kadžarai >
Irano Islamo Respublika	Afganistanas, Turkestanas
Didžiojo Irano regionai:
Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, , , Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas

Omano istorija
Omano imamatai:
> >
Svetimšalių valdymas:
Bujidai > Kermano sultonatas
Portugalai, Osmanai
Omano imperija:
(1624-1719) >
, , (1913-57)
Omanas, JAE

Valdovas	Valdymo metai	Giminystė
	1041–1073	Čagribeko sūnus
Kermanšachas	1073–1074	Kavurdo sūnus
	1074–1075	Kavurdo sūnus
	1075–1084	Kermanšacho sūnus
	1084–1096	Kavurdo sūnus
	1096–1101	Turanšacho sūnus
	1101–1142	Kermanšacho sūnus
	1142–1156	Arslanšacho sūnus
	1156–1169	Mechmedšacho sūnus
	1169–1174	Togrulšacho sūnus
	1174–1176	Togrulšacho sūnus
	1176–1183	Togrulšacho sūnus
	1183–1187	Bahramšacho sūnus
	1187-1196	Togrulšacho žentas

Išnašos

1. Basan, Osman Aziz (2010). The Great Seljuqs: A History. Taylor & Francis.
2. Рыжов К. В. . Сельджуки // Все монархи мира. Мусульманский Восток. VII—XV вв. — М.: Вече, 2004. — 544 с.
3. Peacock, A.C.S., Early Seljuq History: A New Interpretation; New York, NY; Routledge; 2010
4. Bosworth, C. E. (2004). The New Islamic Dynasties: a Chronological and Genealogical Manual. Edinburgh University Press.