Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Šis straipsnis – apie istorinį regioną. Apie administracinį vienetą žiūrėkite

Tabaristanas (pers. طبرستان = Tabaristān, mazandaranų kalba: تبرستون) – regionas Artimuosiuose Rytuose, Irano teritorijoje, apgyvendintas , , turkmėnų ir kitų etninių grupių. Jis apima tris dabartinio Irano provincijas: Gilaną, Mazandaraną, ir Golestaną, taip pat dalį pietvakarinės Turkmėnijos.

Didžiojo Irano regionas Tabaristanas طبرستان

Šalis	šiaurės Iranas
Tautos	, , turkmėnai
Valstybės	žr. Tabaristano istorija
Miestai	Raštas, Amolis, Saris, Gorganas
Ankstesnis pav.	Hirkanija

Didžiojo Irano regionai: Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, , , Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Puštūnistanas

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Šomalis.

Tabaristanas yra geografiškai labiausiai izoliuotas Didžiojo Irano regionas. Šiaurėje jis prisišlieja prie Kaspijos jūros, o iš pietų jį riboja Elburso kalnai, kurie skiria nuo Istorinio Azerbaidžano (vakaruose), Persijos Irako (pietvakariuose), Dešte Keviro dykumos (pietryčiuose) ir Chorasano (rytuose). Šiaurės rytuose regionas pereina į Turkmėnijos stepes.

Tabaristanas – vienas nedaugelio lygumose esančių Didžiojo Irano regionų. Jį sudaro derlinga siaura ir ilga lyguma, drėkinama gausių, trumpų upių, tekančių iš Elburso į Kaspiją.

Ši siaura pakrantės juosta nėra vienalytė nei geografiškai, nei lingvistiškai, ir yra dalinama į smulkesnius regionus:

Talyšas – šiaurės vakarinė regiono dalis, padalinta tarp Irano ir Azerbaidžano valstybių. Čia istoriškai vyravo talyšai, kalbantys talyšų kalba. Didžiausias miestas – Lankaranas;
Gilanas – vakarinė regiono atkarpa. Čia vyrauja , kalbantys . Didžiausi miestai – Raštas ir ;
– kalnuota dalis į pietryčius nuo Gilano. Didžiausias miestas – Alamutas;
Tikrasis Tabaristanas – centrinė regiono atkarpa. Čia vyrauja . Didžiausias miestas – Amolis;
Gorganas – rytinė regiono dalis. Seniau čia buvo kalbama , kuri šiuo metu išnykusi, ir dabar čia vyrauja turkmėnų kalba. Didžiausias miestas – Gorganas;
– pietrytinė regiono dalis, už Elburso kalnų. Čia istoriškai kalbama . Didžiausias miestas – Semnanas.

Istorija

Senovėje regionas buvo vadinamas Hirkanija ir I tūkst. pr. m. e. jį valdė įvairios iranėnų bei graikų dinastijos: Achemenidų imperija, Seleukidai, Aršakidai, Sasanidai. Pirmaisiais mūsų eros amžiais kraštas buvo veikiamas Armėnijos ir Albanijos krikščionybės. VII a. Sasanidų imperiją nukariavus Kalifatui, vietos gyventojai buvo islamizuojami, tačiau zoroastrizmas išsilaikė iki pat XII a.

Dėl savo geografinio atskirumo regionas gana anksti gavo de facto nepriklausomybę nuo Kalifato, čia ėmė formuotis vietinės valstybės ir dinastijos. Jau VIII a. iškilo ir . Pirmoji dinastija suvienijusi regioną buvo , valdę IX–X a. 928 m. juos sutriuškino Samanidai, ir nuo tada krašte įsitvirtino (vakarinėse teritorijose vėliau atskilo , , ir kt.). Iš šio krašto kilo didikų giminė Bujidai, kurie nors nevaldė paties Tabaristano, sukūrė milžinišką dinastinių valdų konfederaciją Irano kalnyne ir Mesopotamijoje.

Po šio valstybingumo periodo nuo XI a. regione viešpatavo Gaznevidai, Seldžiukai. Laikotarpiu po Seldžiukų regionas vėl atgavo nepriklausomybę, ir vietinės feodalinės kunigaikštystės valdė nepriklausomos ar pusiau priklausomos nuo Chorezmidų, Ilchanidų, ir Timūridų.

1596 m. Tabaristaną nukariavo Irano Abasas I, kuris panaikino feodalines kunigaikštystes ir inkorporavo jį į provincijų sistemą. Dėl persų tautinės politikos į kraštą buvo keliama daug kitų tautinių mažumų, tarp kurių gruzinai, šiuo metu beveik asimiliuoti. Po Rusijos-Persijos karo 1723 m. Tabaristanas atiteko Rusijos imperijai, bet 1735 m. vėl grįžo Iranui.