Chorezmidai

Chorezmšachai, arba Didieji Chorezmšachai, Anušteginidai, (خوارزمشاهیان, Khwārezmšhāḥīān) – Vidurinės Azijos valdovų dinastija, 1077–1231 m. valdžiusi Chorezmo imperiją, didžiausią to meto imperiją Azijoje. Buvo kilusi iš istorinio Chorezmo regiono (dab. Uzbekija). Didžiausio išsiplėtimo metu XIII a. pradžioje jų valstybė valdė milžiniškas teritorijas nuo dab. Azerbaidžano vakaruose iki dabartinės Kirgizijos rytuose.

Khwārezmšhāḥīān خوارزمشاهیان Chorezmšachai
Karakitajų vasalai (1141-1212)
← 1077 – 1220 →
Location of
Sostinė	Urgenčas
Valdymo forma	imperija
Era	Viduramžiai
- Atsiskyrimas nuo seldžiukidų	1077 m., 1077
- Užkariautas mongolų	1220 m.

Istorija

Pradininkas – , seldžiukų 1077 m. paskirtas Chorezmo valdytoju. 1097 m. gavo chorezmšacho titulą. 1141–1157 m. Chorezmšachai buvo Karakitajų valstybės valdovų vasalai. XII a. antroje pusėje Chorezmšachai įsitvirtino Azerbaidžane ir Persijoje. trumpam sukūrė imperiją nuo Indijos iki Anatolijos. Paskutinis Chorezmšachas žuvo kovodamas su mongolų imperija.

Didieji Chorezmšachai

Vardas
	1077-1097 m.
	1097-1128 m.
	1128-1156 m.
	1156-1172 m.
	1172-1200 m.
	1200-1220 m.
	1220-1231 m.

Šaltiniai

Vidurinės Azijos istorija
Turkmėnijos Uzbekijos Tadžikijos Kirgizijos
Chorezmas, Margiana, Sogdas, Fergana
Eftalitai
Omejadų Kalifatas
Afrigidai, Samanidai
Seldžiukidai, Karachanidai
Karakitajai
Chorezmo imperija
, Čagatajaus chanatas
Timūridų imperija
Chyva, Buchara, Kokandas
Rusijos imperija > TSRS:
(Turkestano ATSR, , Bucharos LTR >
Uzbekijos TSR, Turkmėnijos TSR, Tadžikijos TSR, Kirgizijos TSR)
Uzbekija, Turkmėnija, Tadžikija, Kirgizija

1. Dr. David Bivar. Der Aufstieg des Islam. Fischer Weltgeschichte, Band 16, Zentralasien. p. 88
2. Chorezmšachai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, . 38 psl.