Bujidai

Bujidai (pers. آل بویه = Al - i Būya) – iš Tabaristano () kilusi musulmonų valdovų dinastija (dinastijos), X–XI a. valdžiusi vakarinę Didžiojo Irano dalį. Ši dinastija nesukūrė vieningos imperijos, skirtingai nei dauguma kitų Persijos dinastijų, bet suvienijo įvairias žemes į vieningą vienos giminės valdomą konfederaciją. Dėl savo kilmės jie dar vadinami dailamidais.

Āl-i Būya آل بویه Bujidų valstybės
← 934 – 1062 →
Location of Bujidų valstybės
Sostinė	Rajus, Širazas, Bagdadas
Valdymo forma	Monarchija
Era	Viduramžiai
- Įkurta	934 m., 934
- Nugalėjo Seldžiukai	1062 m.

Didžiausio išsiplėtimo laikais jie valdė Farso, Džibalo, Irako, , Chuzestano regionus.

Istorija

Dinastijos pradininkas buvo , kilęs iš Tabaristano (Dailamo). Jo protėviai buvo zoroastristai, kildinę save iš Sasanidų šacho . Jis pats kartu su jaunesniaisiais broliais atsivertė į islamo šiizmo atšaką. Ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu jie gyveno valstybėje ir turėjo valdą prie Karadžo. Tačiau kuomet jie pradėjo kelti grėsmę tuometiniam Zijaridų valdovui , šis planavo nužudyti Ali. Išgirdę apie tai, broliai kartu su 400 karių armija pabėgo į Farso regioną.

Broliai Bujidai įsitvirtino byrančio Abasidų Kalifato teritorijose ir pirmiausia nukariavo Farsą, įsitvirtindami regiono sostinėje Širaze. Tuo metu čia bandė įsitvirtinti ir Zijaridai, tačiau 935 m. nužudžius Mardavidžą, Zijaridų valstybėje prasidėjo anarchija, kuria pasinaudojo Bujidai. Broliai greitai nukariavo teritorijas nuo Persijos įlankos iki Kaspijos jūros, o 945 m. paėmė Bagdadą ir pavertė Abasidų kalifą savo vasalu. Nukariautas teritorijas jie padalino į tris dalis. Taip čia sukurta trijų valstybių konfederacija. Ali pasiliko valdyti Farsą ir titulavosi Imād al-Dawla ("Valstybės pagrindas"), Ahmadas gavo Chuzestaną ir Iraką ir titulavosi Mu'izz ad-Dawla ("Valstybės stiprintojas"), o Hasanas gavo Džibalio regioną ir titulavosi Rukn al-Dawla ("Valstybės stulpas").

Iki 983 m. Bujidai plėtė savo teritorijas, sukurdami didelę konfederaciją. Bujidai propagavo šiizmą ir buvo persų kultūros gaivintojai vakarų Persijoje. Jie naudojo seną Sasanidų valdovų titulą šachinšachas. Tačiau 983 m. mirus , dalyje valdų ėmė formuotis nepriklausomi emyratai su centrais Kermane, Hamadane, Isfahane, Basroje, Ahvaze, Amolyje.

Vėliau Bujidai skirtingose vietose buvo nuversti kitų dinastijų – Gaznevidų ir Seldžiukų. Paskutinis Bujidų valdovas buvo 1055 m. nuverstas Bagdade.

Atskiri Emyratai

Trys pagrindiniai Bujidų emyratai 970 m.

Bujidų konfederaciją sudarė šios dinastijos atšakų valdytos valstybės. Jų valdovai titulavosi emyrais arba valiais.

• Farso dailamidai (934–1062) su sostine Širaze – vėliau užkariauti kurdų;
  • dailamidai (934–1048) - vėliau užkariauti Seldžiukų Kermano sultonato;
• Džibalo dailamidai (935–1029) su sostine Rajuje – vėliau užkariauti Gaznevidų;
  • Isfahano dailamidai (977–983) - iš čia kilo ;
  • Chamadano dailamidai (997–1028) – vėliau užkariauti ;
  • Amolio dailamidai (984–995)
• Irako dailamidai (945–1055) su sostine Bagdade – vėliau užkariauti Seldžiukų.
  • Basros dailamidai (983–1025)
  • Achvazo dailamidai (983–1025)

Valdovai

Didžiojo Irano istorija
Senovės Persijos istorija
Rašidunai > Omejadai
Abasidai	Tachiridai
	Safaridai
Bujidai	Samanidai
Gaznevidų dinastija
Seldžiukai
Chorezmidai	Guridai
Mongolų imperija
Ilchanatas
Timūridų dinastija
Safavidų dinastija
Afšaridai >	Duraniai
Kadžarai >
Irano Islamo Respublika	Afganistanas, Turkestanas
Didžiojo Irano regionai:
Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, , , Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas

Farso šaka	Valdymo metai	Rajaus šaka	Valdymo metai	Irako šaka	Valdymo metai
	934–949		935–976		945–967
	949–983		976–980		966–978
	983–989		980–983		978–983
	989–998		984–997		983–987
	998–1012		997–1029		987–989
	1012–1024	Hamadano šaka	Valdymo metai		989–1012
	1024–1048		976–983		1012–1021
	1048–1051		997–1021		1021–1025
	1051–1054		1021–1024		1025–1044
	1051–1062				1044–1048
					1048–1055

Išnašos

1. Kennedy, Hugh (2004). The Prophet and the Age of the Caliphates: The Islamic Near East from the 6th to the 11th Century (Second ed.). Harlow: Longman.
2. Busse, Heribert (1975). "Iran Under the Buyids". In Frye, Richard N. (ed.). The Cambridge History of Iran, Volume 4: From the Arab Invasion to the Saljuqs. Cambridge: Cambridge University Press. pp. 250–305.
3. Bernard Lewis, The Middle East: A Brief History of the Last 2,000 Years, (New York: Scribner, 1995) p. 89.