Anatolijos beilikai turk Anadolu beylikleri osman Tavâif i mülûk nedidelės valstybėlės dab Turkijos Anatolijos teritorij

Anatolijos beilikai (turk. Anadolu beylikleri, osman. Tavâif-i mülûk) – nedidelės valstybėlės, dab. Turkijos (Anatolijos) teritorijoje egzistavusios tarp XI ir XV a. Tai buvo tiurkų genčių įkurtos valstybės, kurias valdydavo . Vienas iš jų, , tapo Osmanų imperijos pirmtaku.


Turkijos istorija
Mažosios Azijos istorija
Bizantijos imperija
Seldžiukų imperija
Rumo sultonatas
Kilikijos Armėnija, , Trapezunto imperija
Anatolijos beilikai
Osmanų imperija
Turkijos Respublika

Dažniausiai beilikai vadinami valdančiosios dinastijos, kildinamos iš beiliko įkūrėjo vardo ir turkų kalboje turi priesagą -oğulları, reiškiančią „…sūnūs“. Kartais beilikai vadinami pagrindinio miesto arba genties, religinės sektos pavadinimu.

Jų atitikmenys Pirėnų pusiasalyje buvo taifos.

Ankstyvieji

Pirmieji beilikai pradėjo formuotis po 1071 m. , kurį pralaimėjo Bizantijos imperija, ir kuris leido tiurkų gentims laisvai migruoti į Mažąją Aziją. Nors didelę dalį Mažosios Azijos užvaldė Rumo sultonatas, daugiausia į rytus nuo jo (Armėnijos kalnyne) ogūzų gentys užgrobdavo žemes ir čia kurdavo savo valdas. Dauguma šių beilikų nustojo egzistuoti iki XIII a. pabaigos. Jie buvo arba prijungti prie Rumo sultonato, arba prie gretimų musulmoniškų valstybių.

Nemaža dalis beilikų prasidėjo kaip (uç), buferinės pasienio zonos, kur didžiųjų sultonatų valdovai apgyvendindavo atskiras tiurkų ogūzų gentis tam, kad jos gintų sieną nuo priešų.

Pavadinimas	Sostinė	Laikotarpis	Likimas
Danišmendai (Danişmentliler)	Sivasas	1071–1178	Prijungtas prie Rumo sultonato
(Mengüçoğulları)	Erzindžanas	1072–1277	Prijungtas prie Rumo sultonato
Saltukidai (Saltuklu)	Erzurumas	1072–1202	Prijungtas prie Rumo sultonato
	Smirna	1081–1098	Prijungtas prie Bizantijos
(Çubukoğulları)		1085-1112	Prijungtas prie Artukidų
(Dilmaçoğulları)	Bitlisas	1085-1398	Prijungtas prie Ak Kojunlu
(İnaloğulları)	Dijarbakiras	1095–1183	Prijungtas prie Artukidų
(Artukoğulları)	, Mardinas,	1102-1409	Padalinti tarp Rumo sultonato ir Ajubidų
(Ermenşahlar)		1110–1207	Prijungtas prie Rumo sultonato

Vėlyvieji

Vėlyvieji beilikai ėmė formuotis silpstant Rumo sultonatui, kuomet udžuose vietiniai bėjai sukūrė nepriklausomas valstybes. Jų kūrimasis paspartėjo po 1243 m. pralaimėto Kiose Dage mūšio prieš mongolus. Nuo XIV a. Mažojoje Azijoje buvo pradėti vienijimo procesai, kurių metu Osmano beilikas prisijungė daugumą kitų, integruodamas juos į Osmanų imperiją.

Pavadinimas	Sostinė	Laikotarpis
(Çobanoğulları)	Kastamonu	1211–1309
(Karamanoğulları)	Karamanas	1250-1487
(Menteşe)	Milas	1261–1424
(İnançoğulları)	Denizli	1262–1391
(Sâhipataoğulları)	Afjonkarahisaras	1275–1341
(Pervâneoğulları)	Sinopė	1277–1322
(Eşrefoğulları)		1285–1326
(Ahîler)	Sivasas	1290-1362
(İsfendiyaroğulları)	Kastamonu	1291–1461
(Alanya Beyliği)	Alanija	1293-1471
(Karesioğulları)	Balikesiras	1296–1357
(Osmanoğulları)		1299–1922
(Hamidoğulları)		1300–1391
(Saruhanoğulları)	Manisa	1300–1410
(Aydınoğulları)		1300–1425
(Germiyanoğulları)	Kiutahija	1300–1429
(Tekeoğulları)	Antalija	1321–1423
(Eretnaoğulları)	Sivasas	1335–1390
(Dulkadiroğulları)		1348–1522
(Erzincan Beyliği)	Erzindžanas	1379–1410
	Erzurumas	1480–1534

Išnašos

Speros Vryonis, The decline of medieval Hellenism in Asia Minor: and the process of Islamization from the eleventh through the fifteenth century, (Berkeley: University of California, 1971.
Kate Fleet (1999). European and Islamic Trade in the Early Ottoman State: The Merchants of Genoa and Turkey. Cambridge University Press.

[1] Speros Vryonis, The decline of medieval Hellenism in Asia Minor: and the process of Islamization from the eleventh through the fifteenth century, (Berkeley: University of California, 1971.

[2] Kate Fleet (1999). European and Islamic Trade in the Early Ottoman State: The Merchants of Genoa and Turkey. Cambridge University Press.