Dijarbakiras

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Dijarbakyras – miestas Turkijos pietryčiuose, prie Tigro upės; provincijos centras. 855,4 tūkst. gyventojų (2007 m., didelė dalis kurdai). Yra oro uostas. Naftos perdirbimas, metalurgija, tekstilės, odos, maisto (mėsos) pramonė. Kilimų audimo, odos, vario, aukso dirbinių gamybos amatai. Kviečių, vilnamedžių, vynmedžių, citrusinių augalų auginimo, avių veisimo regiono prekybos centras. Dijarbakyro aplinkėse kasamos vario, chromo, geležies rūdos. Yra du universitetai (įkurti 1966 ir 1973 m.). Archeologijos muziejus. Išliko gynybinė siena (ilgis 5,5 km) su vartais ir bokštais, Ulu Cami mečetė (pastatyta VII a., perstatyta XII a.), XII a. medresės, rūmų liekanos (XIII a.), karavanų punktai ir mečetės (XVI a.).

Dijarbakyras turk. Diyarbakır
Dijarbakyras. Gynybinė siena
Dijarbakyras 37°59′0″ š. pl. 40°12′0″ r. ilg. / 37.98333°š. pl. 40.20000°r. ilg. / 37.98333; 40.20000 (Dijarbakyras)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Turkija
Provincija
Gyventojų (2013)	930 266
Plotas	399 km²
Tankumas (2013)	2 331 žm./km²
Altitudė	675 m
Vikiteka	Dijarbakyras
Kirčiavimas	Dijarbakỹras
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1488

Istorija

Asirų raštuose Dijarbakyras minimas XIII a. pr. m. e. kaip aramėjų karalystės Bit-Zamanio sostinė. IX a. pr. m. e. miestas prisidėjo prie sukilimo prieš asirų karalių Šalmaneserą III. Vėliau jis tapo Asirijos imperijos dalimi.

189 m. pr. m. e.-384 m. teritorija į rytus ir pietus priklausė helenistinei Korduenos karalystei.

III a. pr. m. e. romėnai kolonizavo miestą ir vadino Amida (gr. Ἄμιδα). 297 m. romėnai apjuoė miestą gynybine siena. Vėliau liepė pastatyti didesnes sienas. 359 m. persų šachas Šapuras II užėmė miestą, 639 m. – arabai. 1516–1918 m. priklausė Osmanų imperijai, buvo svarbus pasienio karinis punktas. Nuo 1918 m. Dijarbakyras – Turkijos miestas.

Sportas

• Diyarbakırspor (futbolas)