Saltukidai pers بنی سلدق turk Saltuklular tiurkų kilmės dinastija valdžiusi dalį Armėnijos kalnyno Jų įkurta valstybė Sa

Saltukidai (pers. بنی سلدق, turk. Saltuklular) – tiurkų kilmės dinastija, valdžiusi dalį Armėnijos kalnyno. Jų įkurta valstybė Saltukidų beilikas (turk. Saltuklu Beyliği) buvo vienas iš ankstyvųjų Anatolijos beilikų.

بنی سلدق
Saltukidai

beilikas

←

1071 – 1202

→

Beilikas apie 1200 m.

Sostinė

Erzurumas

Valdymo forma

Monarchija

Era

Viduramžiai

- Atskilo nuo Seldžiukų imperijos

1071 m., 1071

- Prisijungė Rumo sultonatas

1202 m.

Istorija

Saltukidų laikais statytas Terdžano karavansarajus

Apie valstybę žinoma labai nedaug. Seldžiukų imperiją valdant , jis pasiuntė vieną iš karvedžių užkariauti Erzurumo miestą. Po sėkmingos karinės pergalės šis įsitvirtino vietiniame regione, kuriame dominavo krikščionys armėnai, ir įkūrė nepriklausomą valstybę. Šio karvedžio vardas buvo Abul Kasimas. Dinastija buvo pavadinta žymiausio dinastijos valdovo garbei.

Šis beilikas sparčiai plėtėsi armėnų ir graikų žemių sąskaita, nuolat vykdydamas karus su gretimomis krikščionių valstybėmis Gruzijos karalyste ir Bizantijos imperija. Saltuko laikais ji valdė visą istorinį Taiko regioną ir vakarinę Airarato regiono dalį. Už savo žygdarbius Saltukas gavo meliko („karaliaus“) titulą. Saltukui mirus, sostą paveldėjo jo sūnus Muhamadas, o vėliau – duktė . 1200 m. ji buvo nuversta nuo sosto ir įkalinta, o valdžią paėmė Muhamado sunus Malikšachas.

Kitais metais Rumo sultonatas vykdė karinį žygį prieš Gruziją ir pareikalavo visų vietinių kunigaikščių jungtis prie jo armijos. Kadangi Melikšachas pavėlavo, Rumo sultonas liepė jį įkalinti, ir taip pabaigė Saltukidų viešpatavimą regione. Erzurume buvo pasodintas sultono brolis Togrulas, valdęs čia iki 1225 m.

Valdovai


Turkijos istorija
Mažosios Azijos istorija
Bizantijos imperija
Seldžiukų imperija
Rumo sultonatas
Kilikijos Armėnija, , Trapezunto imperija
Anatolijos beilikai
Osmanų imperija
Turkijos Respublika

Valdovai	Valdymo metai
	1071–1102
	1102-1123
	1123-1132
	1132–1168
	1168–1191
	1191–1200
	1200–1201

Išnašos

Leiser, G. (1995). „Saltuk Oghullari“. In Bosworth, C.E.; Van Donzel, E.; Heinrichs, W.P.; Lecomte, G. (eds.). The Encyclopaedia of Islam. Vol. VIII:Ned-Sam. E.J. Brill.
Leiser, G. (1995). „Saltuk Oghullari“. In Bosworth, C.E.; Van Donzel, E.; Heinrichs, W.P.; Lecomte, G. (eds.). The Encyclopaedia of Islam. Vol. VIII:Ned-Sam. E.J. Brill.

[1] Leiser, G. (1995). „Saltuk Oghullari“. In Bosworth, C.E.; Van Donzel, E.; Heinrichs, W.P.; Lecomte, G. (eds.). The Encyclopaedia of Islam. Vol. VIII:Ned-Sam. E.J. Brill.

[2] Leiser, G. (1995). „Saltuk Oghullari“. In Bosworth, C.E.; Van Donzel, E.; Heinrichs, W.P.; Lecomte, G. (eds.). The Encyclopaedia of Islam. Vol. VIII:Ned-Sam. E.J. Brill.