Armėnijos kalnynas

Armėnijos kalnynas (arm. Հայկական լեռնաշխարհ) – kalnynas Turkijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje ir Irane. Vakaruose susisiekia su Anatolijos plokščiakalniu, šiaurėje – su Ponto ir Mažojo Kaukazo kalnais, pietuose – su Tauro ir Kurdistano kalnais. Plotas 400 000 km².

Armėnijos kalnynas, Ararato kalnas

Vyrauja plokščiakalniai; būdingas aukštis 1000–1800 m. Virš jų iškilę ugnikalnių kūgiai; didžiausi: Didysis Araratas (5165 m), Sgbslanas (4821 m), Sūphanas (4434 m), Aragacas (4090 m). Vietomis vulkanai sudaro kalnų grandines: Džavacheto, Gebamo, Arsijano, Agn Dagi. Didžiausi nevulkaniniai kalnagūbriai: Zangezūro, Bingolo, Palandokeno. Dažni žemės drebėjimai.

Kalnyną iškėlė paleoceno, neogeno, kvartero tektoniniai judesiai; susidarė luistikalnių, tektoninių įdubų; vyko vulkanizmas. Armėnijos kalnynas susidaręs iš suraukšlėtų mezozojaus bei kainozojaus vulkaninių, nuosėdinių uolienų ir viršutinės kreidos, paleogeno ir neogeno granitoidų bei hiperbazitų intruzijų. Yra chromo, vario, geležies, polimetalų, mangano rūdų, aukso, akmens druskos, akmens anglių.

Klimatas žemyninis, sausas; vidutinė temperatūra sausį nuo -3 (įdubose) iki -15 °C (kalnuose), liepą atitinkamai nuo 25 iki 16 °C. Kalnuose per metus iškrinta 500–800 mm kritulių, įdubose 150–300 mm. Prasideda Kura, Araksas, Eufratas. Tektoninėse ir lavos patvenktose įdubose telkšo Vano, Sevano, Urmijos ežerai. D. Ararato ir Stiphano viršūnės apledėjusios. Įdubose – stepės ir pusdykumės, 800–1400 m aukštyje – kalnų stepės; drėgnesniuose kalnų šlaituose iki 2200 m auga ąžuolynai, pušynai, sausesniuose – kadagynai, dygūs krūmai. Iki 3000 m aukščio – kalnų pievos, aukščiau – plikos uolos, daugiau, kaip 4000 m – ledynai.

Turkijoje dėl politinių priežasčių Armėnijos kalnyno pavadinimas nenaudojamas, o regionas apibūdinamas kaip .

Šaltiniai

1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.