Skuodo mūšis (1704)

Kitos reikšmės – Skuodo mūšis, Skuodo mūšis (1658).

Skuodo mūšis (1704)
Didysis Šiaurės karas
Data 1704 m. lapkričio 12 d. pagal Grigaliaus kalendorių (lapkričio 1 d. pagal Julijaus kalendorių Vieta Skuodas arba jo apylinkės Rezultatas Lietuvių-rusų pajėgų pergalė
Priešininkai
Abiejų Tautų Respublika Rusijos carystė	Abiejų Tautų Respublika Švedijos imperija
Vadai
Mykolas Servacijus Višnioveckis	Kristupas Stanislovas Zaviša Jonas Sapiega
Pajėgos
~2000 lietuvių ~1000 rusų (kitur – 2100 rusų)	600 pėstininkų 1500 ir dragūnų 6 pabūklai
Aukos
rusų nuostoliai: 137 žuvę ir 276 sužeisti	500 žuvusių 1200 belaisvių 6 pabūklai 3000 vežimų

Skuodo mūšis (rus. Сражение под Шкудами) – 1704 m. lapkričio 12 d. (lapkričio 1 d. pagal tuo metu Rusijoje naudotą Julijaus kalendorių) „Skuodo laukuose“ arba pačiame Skuodo mieste įvykęs mūšis tarp jungtinės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Rusijos carystės kariuomenės vadovaujamos Mykolo Servacijaus Višnioveckio ir rusų dragūnams vadovavusio Bohemijos vokiečių kilmės rusų kariuomenės pulkininko H. Fulgo (vok. Herbhard Pflugk, rus. Гебхард Карлович Флуг, Пфлуг) bei švedų pusėje kovojusios Sapiegų kariuomenės, vienas iš Didžiojo Šiaurės karo susirėmimų.

Priešistorė

Po Lietuvos ir Rusijos pajėgų pralaimėjimo 1704 m. liepos 25 d. įvykusiame Jakobštato (Jėkabpilio) mūšyje Saksonijos kurfiurstas ir ATR valdovas Augustas II susitarė su rusų caru Petru I, kad pastarasis skirs pagalbinį korpusą ATR kovai prieš švedus.

1704 m. rugpjūčio 20 d. rusų generolas gavo įsakymą iš Narvos žygiuoti į Lietuvą su 6 pėstininkų ir 6 dragūnų pulkais. Rugsėjo mėn. Repnino pajėgos atvyko į Polocką, kur prisijungė prie tvirtovės įgulos. Rusų dragūnų daliniai (apie 2100 karių) toliau išžygiavo į Biržus, kurie jau buvo užimti švedų. Rusų dalinius sudarė suvestinis dragūnų būrys (1 000 karių), dragūnų pulkai, žinomi pagal jų vadų pavardes – Astafjevo, Gorbovo, Bolotino ir Suvizo; vokiečių dragūnų pulkas, vadovaujamas Nettlehorno. Lietuvių pajėgas sudarė 10 lietuvių lengvųjų kuopų ir bajorų būrys (200 karių).

Tuo metu švedų pajėgoms vadovavęs generolas A. Levenhauptas (šved. Adam Ludwig Lewenhaupt), manydamas, kad vasaros kampanija yra baigta, savo vadovaujamus dalinius įkurdino žiemos stovyklavietėse Kurše, jo sąjungininkas Кazimieras Jonas Sapiega su savo daliniais pasitraukė žiemoti į Vilnių. (kituose šaltiniuose nurodoma, kad mūšio metu Sapiega buvo Mėmelyje (Klaipėdoje)).

Sužinojęs apie švedų ir Sapiegų pajėgų išsikyrimą, M. S. Višnioveckis (kitur nurodoma, kad lietuvių pajėgoms korpusui vadovavo Karolis Evaldas von Renė), remiamas H. Flugo dragūnų pulko 1704 m. lapkričio 1 d. atakavo Skuodo apylinkėse įsikūrusias Sapiegai pavaldžias pajėgas. Nesant K. J. Sapiegos šioms pajėgoms vadovavo Žemaitijos sąjungos (konfederacijos) maršalas Кristupas Stanislovas Zaviša ir Babruisko seniūnas J. Sapiega).

Sapiegų ir švedų dlainius sudarė Uplando, Vestmanlando, Dalekaro, Sedermanlando-Estlandijos pulkai; Jono Sapiegos vokiečių pulkas; 2 Lietuvos janyčarų kuopos, 2 vengrų pėstininkų kuopos Abosko-Bjeneborgo kavalerijos pulkas, vokiečių dragūnų pulkas, vadovaujamas Budo, Lietuvos didžiojo etmono Kazimiero Sapiegos pulkas; Lietuvos didžiojo etmono husarų pulkas; 8 petihorų kuopos; 10 lietuvių lengvųjų kuopų; 2 Lietuvos totorių kuopos, 2 Lietuvos kazokų kuopos.

Mūšio vietos lokalizacijos problema

Mykolas Servacijus Višnioveckis

Mūšis įvyko Skuodo laukuose, kuriuose K. Zaviša, anot jo prisiminimų dienoraščio, priešą puolęs pirmasis, bet paskui, neišlaikydamas kiekybinės persvaros, turėjęs trauktis, prarasdamas visus pėstininkus ir tik keliolika raitelių. Kęstutis Subačius mano, jog mūšis įvykęs visai ne Skuodo laukuose. Anot jo, Zaviša su pėstininkais buvęs užkluptas tiesiog mieste, o kavaleristai, tuo metu įsikūrę kaimuose, mūšio išvengę ir tiesiog pasitraukę.

Tyrinėtojai nesutaria dėl to, kuriuose Skuodo laukuose mūšis galėjo įvykti. Tai turėjo būti tos lygumos, kurios atsirado ankstesniais laikais Chodkevičiams iškirtus sengires. Greičiausiai tai nebuvo laukai į šiaurę nuo Skuodo, nes kalbama, kad ten miškai augę iki pat XIX amžiaus ir juos iškirtę čia atgabenti latviai baudžiauninkai, kurie vėliau ir likę gyventi Skuode: “<…>miškai augę nuo sienos su Latvija iki pat dabartinės Basanavičiaus gatvės pradžios” teigusi sena skuodiškė Milda Tubelytė-Kadagienė.”

Įtikinamesnė atrodo versija, jog kova vyko kiek į vakarus nuo Skuodo dvaro ir į pietus nuo tuometinio senamiesčio, kurio tais laikais galėjo būti tik kelios dešimtys namų, besispiečiančių aplink dabartinę Laisvės gatvę, arčiau malūno ir dvaro.

Mūšio laukas (dvaro pievos) taip pat galėjo plytėti tarp dabartinės Skuodo J. Chodkevičiaus ir Krantinės gatvių. Zavišos daliniai su šešiomis patrankomis greičiausiai išsidėstė į vakarus nuo dabartinės Šaulių gatvės, o jungtiniai rusų daliniai – ties dabartine Laisvės gatvės atkarpa, einančia nuo Kulų iki posūkio ties Gėlių gatve. Flugo dragūnams gera vieta surengti pasalą galėjo būti įkalnė anapus Krantinės gatvės. Tikėtina, jog Sapiegos pajėgos neįsirengė kokios nors atskiros stovyklos, o buvo apsistoję Skuodo dvare. Tikėtina, jog generolo Karolio Evaldo von Renė daliniai prie Skuodo priartėjo nuo Gorstiškių pusės, tuo metu pro jas ėjusiu pagrindiniu prekybos traktu iš Liepojos. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, greičiausiai mūšiui geresnės vietos nė negalėjo būti, kaip dabartinio senamiesčio plotas, kuriame namai pastatyti tik sovietmečiu. Taigi K. Subačius, nors ir būdamas netikslus, iš dalies gali būti teisus, rašydamas, jog Zaviša buvęs užkluptas mieste. Jis greičiausiai klysta teigdamas, jog kavalerija buvusi išsisklaidžiusi po kaimus. Taip būtų galėję nutikti, jei Sapiegos pajėgos būtų ketinusios Skuodo apylinkėse įsikurti ilgesniam laikui, pavyzdžiui, peržiemoti. Dar viena aplinkybė, kuri leidžia tikėti mūšio vietą buvus netoli dvaro ta, jog tuo metu sudegė jo pastatai. 1704 m. gaisras kilo visame Skuode.

Mūšio eiga

Kristupas Stanislovas Zaviša

Įtikinamiausia atrodo rusų šaltiniuose aprašoma mūšio eiga. M. S. Višnioveckio lietuvių dalinys, vadovaujamas generolo K. von Renė (karių skaičius nenurodomas), sustiprintas 1000 rusų kariuomenės dragūnų daliniu, vadovaujamu pulkininko Hebhardo Flugo 1704 m. spalio 30 d. (pagal Julijaus kalendorių) prisiartino prie Skuodo, kuriame buvo apsistojęs Sapiegos 5000 karių korpusas su 600 pėstininkų ir 6 patrankomis. Kaip nurodo rusų šaltinis, Zaviša pasiruošė mūšiui, t. y. jo pajėgose turėjo būti ir kavalerija.

Puolimą Renė pradėjo kavalerijos ataka. Zavišos vadovaujami raiteliai ją atmušė ir ėmė persekioti, bet čia juos užklupo pasaloje palikti pulkininko Flugo dragūnai. Zavišos kavalerija, galvojusi tik apie persekiojimą, sutriko, pakriko ir buvo lengvai atmušta. Atsikračiusios Sapiegos raitelių, jungtinės lietuvių-rusų pajėgos atakavo Zavišos pėstininkus. Jie kurį laiką priešinosi, bet jų gretos buvo suardytos ir pasileido bėgti.

Mūšio pasekmės

Renė pajėgos užgrobė šešias patrankas ir paėmė dauigau nei 1000 belaisvių. Po to Renė pajėgos išaugo, nes dalis besitraukiančių Sapiegos karių prisijungė prie Renė. Iš Sapiegos korpuso liko tik apie 2000 karių, kurie kartu su Zaviša pasitraukė į Kuršą tęsti kovų. Vykstant kovoms buvo sudegintas ir apgriautas pastatas, esantis Skluodo mieste, adresu Šiaulių g. 1.

Mūšis prie Skuodo kuriam laikui leido Renė (rusams) visiškai kontroliuoti Liepoją.

Literatūra

• Бой при Шкудах, Военные конфликты, кампании и боевые действия русских войск 860–1914 гг., runivers.ru.
• Šarpnickis, Pranas, SKUODAS. 1704 m. mūšis Skuodo laukuose. Keturioliktas pasakojimas, e-žurnalas “Skuodo kraštas”, 2022 m. gegužės 30 d.

• Волынский Н. П. Постепенное развитие русской регулярной конницы в эпоху Великого Петра. СПб. 1912.

Išnašos

1. Бой при Шкудах, Военные конфликты, кампании и боевые действия русских войск 860–1914 гг., runivers.ru.
2. Бой при Шкудах, Военные конфликты, кампании и боевые действия русских войск 860–1914 гг., runivers.ru.
3. Бой при Шкудах, Военные конфликты, кампании и боевые действия русских войск 860–1914 гг., runivers.ru.
4. М. Д. Рабинович. Полки петровской армии 1698–1725. – М, 1977.
5. Бой при Шкудах, Военные конфликты, кампании и боевые действия русских войск 860–1914 гг., runivers.ru.
6. Šarpnickis, Pranas, SKUODAS. 1704 m. mūšis Skuodo laukuose. Keturioliktas pasakojimas, e-žurnalas “Skuodo kraštas”, 2022 m. gegužės 30 d.
7. Juozas Vyšniauskas, Skuodo grafystė, 2017 m., p. 44.