Sausio 4

Gru – Sausis – Vasario
Pr	A	T	K	Pn	Š	S
1	2	3	4	5	6	7
8	9	10	11	12	13	14
15	16	17	18	19	20	21
22	23	24	25	26	27	28
29	30	31
2024

Sausio 4 yra 4-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 361 diena (keliamaisiais metais – 362).

Informacija

Šventės

• Mianmaras – Nepriklausomybės nuo Jungtinės Karalystės diena.

Vardadieniai

Arimantas –  – Arys –  –  –  – Arminas –  –  –  – Benas – Benedikta – Benė – Benediktas – Malvina – Titas – Andželika

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1493 – Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas III oficialiai paskelbė pirmąjį karą Lietuvai;
• 1957 – Vilniaus miesto (dabar savivaldybė) pirmą kartą po karo priimtas raštiškas sprendimas lietuvių kalba. Toliau sprendimai buvo rašomi dviem – lietuvių ir rusų kalbomis;
• 1995 – išėjo pirmasis savaitraščio „Verslo žinios“ numeris;
• 1998 – Valdas Adamkus laimėjo Prezidento rinkimų antrąjį turą;
• 2003 – Rolandas Paksas laimėjo Prezidento rinkimų antrąjį turą.

Gimimo dienos

• 1890 m. – Jonas Kartanas, pedagogas, visuomenės veikėjas (m. 1944 m.).
• 1891 m. – Pijus Krakaitis, lietuvių rašytojas, prozininkas, dramaturgas (m. 1948 m.).
• 1892 m. – Zenonas Bačelis, inžinierius, Brazilijos lietuvių visuomenės veikėjas (m. 1973 m.).
• 1903 m. – Joana Serafinaitė, vargonininkė ir chorvedė.
• 1907 m. – Ana Kaskas, JAV lietuvių dainininkė (lyrinis kontraltas) (m. 1998 m.).
• 1920 m. – Viktoras Kutorga, Lietuvos gydytojas onkologas, visuomenės veikėjas, švietėjas, eksperimentinės onkologijos pradininkas Lietuvoje (m. 1991 m.).
• 1923 m. – Petras Kasperavičius, Lietuvos inžinierius elektrikas, patentologas (m. 2014 m.).
• 1925 m. – Zigmas Zinkevičius, Lietuvos kalbininkas, baltistas, , Vilniaus universiteto profesorius, politikas – krikščionis demokratas, buvęs Lietuvos Respublikos švietimo ministras, daug nuveikęs įtvirtinimui rytų Lietuvoje – Vilniaus krašte, dialektologijos, istorinės gramatikos, kalbos istorijos, onomastikos ir kitose srityse. Zigmas Zinkevičius kartu su Aleksu Girdeniu sudarė naują lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją.
• 1927 m. – Algirdas Titus Antanaitis, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, poetas, publicistas (m. 2003 m.).
• 1930 m. – Aldona Elena Puišytė, poetė, vertėja.
• 1932 m. – Edmundas Juškys, Lietuvos pedagogas, sovietinis diplomatas bei partinis veikėjas, publicistas, redaktorius, vertėjas, ateizmo propaguotojas (m. 2020 m.).
• 1938 m. – Vytas Mašauskas, Lietuvos agronomas agrochemikas, biomedicinos mokslų daktaras.
• 1940 m.:
  • Algirdas Alionis, Lietuvos poetas, prozininkas (m. 2021 m.).
  • Arimantas Dumčius, gydytojas, profesorius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Janas Jaščaninas, Lietuvos biologas, lengvaatletis (m. 2024 m.).
• 1941 m. – Romas Pakalnis, Lietuvos miškininkas ekologas, aplinkosaugininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas (m. 2020 m.).
• 1942 m. – , Lietuvos ir Joniškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1945 m. – Angelė Ambrazienė-Jankūnaitė, Lietuvos istorikė, pedagogė, profsąjungų veikėja.
• 1947 m. – Saulius Kubiliūnas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1948 m. – , gydytojas, Lietuvos, Marijampolės rajono ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m.:
  • Adolfina Arlauskienė-Danikauskaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
  • Alfonsas Eidintas, Lietuvos istorikas, diplomatas, rašytojas, VU profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
• 1953 m. – Algimantas Rimkūnas, Lietuvos diplomatas, valstybės tarnautojas.
• 1954 m. – , inžinierius, Lietuvos ūkio ir politinis veikėjas.
• 1956 m.:
  • Gražina Liaudanskienė-Bružaitė, muzikos mokytoja ir chorvedė.
  • , Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1957 m. – , Lietuvos ir Vilniaus rajono politinis veikėjas.
• 1960 m. – Arūnas Strazdas, Lietuvos archeologas, paminklosaugininkas.
• 1962 m.:
  • Algirdas Brazys, Lietuvos krepšinio žaidėjas ir treneris.
  • Vytautas Markevičius, advokatas, buvęs politikas, ministras.
• 1963 m. – , Lietuvos ir Radviliškio rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1973 m. – Skaidrius Kandratavičius, Lietuvos poetas, kunigas.
• 1974 m. – Egmontas Bžeskas, Lietuvos muzikos prodiuseris, dailininkas, grupės „Tipo grupė“ narys, TV laidų vedėjas.
• 1978 m. – Tomas Rinkevičius, Lietuvos krepšininkas, savo krepšinio karjerą pradėjęs Kauno Policijos komandoje.
• 1983 m. – , Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.

Mirtys

• 1945 m. – Julius Indrišiūnas, Lietuvos politikas, teisininkas (g. 1901 m.).
• 1948 m. – Juozas Geniušas, Lietuvos pedagogas, dramaturgas (g. 1892 m.).
• 1964 m. – Jurgis Elisonas, pedagogas, aktyvus visuomenės veikėjas, kraštotyrininkas, gamtininkas, vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos zoologų (g. 1889 m.).
• 1983 m. – Juozas Budzeika, MIC, Romos katalikų kunigas, vienuolis , rašytojas, ateitininkas (g. 1908 m.).
• 1986 m. – Klemensas Čerbulėnas, Lietuvos etnografas, muziejininkas, dailėtyrininkas, architektūros istorikas, pedagogas (g. 1912 m.).
• 1991 m. – Benediktas Stirbys, muzikos mokytojas ir chorvedys (g. 1930 m.).
• 1995 m. – Vladas Drėma, Lietuvos dailės istorikas, muziejininkas, tapytojas, grafikas (g. 1910 m.).
• 1999 m. – Julius Duršliokas, vargonininkas, dainininkas (baritonas) ir chorvedys (g. 1911 m.).
• 2004 m. – Leonas Jasiulis, Lietuvos dailėtyrininkas, pedagogas (g. 1932 m.).
• 2006 m. – Aleksandras Mauragis, Australijos lietuvių visuomenės veikėjas, teisininkas, teisės mokslų daktaras. (1948 m.) (g. 1909 m.).
• 2009 m. – Vyda Ragulskienė, inžinierė mechanikė, profesorė, pirmoji habilituota technikos mokslų daktarė Lietuvoje (1973 m.) (g. 1931 m.).
• 2010 m. – Jonas Dulevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas, habilituotas technologijos mokslų daktaras (g. 1935 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 871 – Redingo (Reading) mūšis – Etelredas Veseksietis atlaiko Danų armijos invaziją;
• 1493 – Kristupas Kolumbas išplaukia iš Naujojo Pasaulio, užbaigdamas savo pirmąją kelionę;
• 1642 – : karalius Karolis I puola Parlamentą;
• 1762 – Anglija paskelbia karą Ispanijai ir Neapoliui;
• 1847 – Samuelis Koltas parduoda pirmąjį revolverį JAV vyriausybei;
• 1865 – Niujorko akcijų birža atidaro pirmąją nuolatinę savo būstinę šalia Volstryto gatvės;
• 1884 – Londone įkuriama socialistinių reformų siekianti inteligentų „Fabijaus draugija“;
• 1896 – Juta tapo 45-ąja JAV valstija;
• 1936 – „Billboard“ žurnalas išspausdina pirmuosius pop muzikos topus;
• 1948 – Birma (dabar Mianmaras) tampa nepriklausoma nuo Jungtinės Karalystės;
• 1951 – Šiaurės Korėjos ir Kinijos pajėgos Korėjos kare užima Seulą;
• 1958 – pirmasis dirbtinis žemės palydovas „“, kurį 1957 m. spalį paleido Sovietų Sąjunga, suiro ir nukrito į Žemės atmosferą;
• 1960 – Jungtinė Karalystė, Danija, Norvegija, Austrija, Portugalija, Švedija ir Šveicarija Stokholmo Konvencija įkuria Europos Laisvosios Prekybos Asociaciją (EFTA);
• 1962 – Niujorke pradėtas naudoti traukinys, veikiantis be įgulos;
• 1980 – Dėl invazijos į Afganistaną JAV prezidentas Džimis Karteris paskelbė grūdų pardavimo apribojimą Sovietų Sąjungai;
• 1999 – apšaudomi Islamabado mečetėje besimeldžiantys musulmonai šiitai. 16 maldininkų žūna, dar 25 sužeisti;
• 2001 – išleistas masiškiausas pasaulyje MMORPG žaidimas „RuneScape“;
• 2004 – Michailas Saakašvilis išrinktas Gruzijos prezidentu;
• 2004 – NASA Marso tyrimų aparatas Spirit sėkmingai nusileidžia Marse;
• 2006 – antrąjį širdies smūgį patiria Izraelio ministras pirmininkas Arielis Šaronas. Jo pareigas perima .
• 2010 – Dubajuje atidaromas aukščiausias pasaulyje pastatas Burdž Chalifa.

Gimimo dienos

• 1643 m. – Seras Izaokas Niutonas, anglų Fizikas, matematikas, astronomas, alchemikas, filosofas (m. 1727 m.).
• 1785 m. – Jakobas Grimas, vokiečių kalbininkas, tautosakininkas, pasakininkas, rašęs kartu su broliu Vilhelmu Grimu, juristas (m. 1863 m.).
• 1809 m. – Lui Brailis, prancūzų mokytojas, aklųjų rašymo sistemos išradėjas (m. 1852 m.).
• 1813 m. – , britų išradėjas, išradęs stenografiją (m. 1897 m.).
• 1877 m. – Marsden Hartley, JAV modernizmo stiliaus tapytojas, poetas ir XX a. pradžios eseistas. Hartley gimė Levistone, Meino valstijoje, JAV, kur gyveno iš Didžiosios Britanijos emigravę Marsden tėvai. Šeimai išsikrausčius į Klyvlendą, jis 1892 m. pradėjo mokytis Klyvlendo meno institute. Marsden Hartley gimė kaip Edmund Hartley, bet kaip savo vardą pasirinko motinos mergautinę pavardę. Marsden Hartley buvo homoseksualios lytinės orientacijos (m. 1943 m.).
• 1895 m. – Gustavas Klucis, latvių ir rusų tapytojas, grafikas, skulptorius, fotografas, dizaineris (m. 1938 m.).
• 1896 m. – André Masson, prancūzų dailininkas (m. 1987 m.).
• 1900 m. – , amerikiečių ornitologas, kurio vardu Janas Flemingas (Ian Fleming) pavadino savo knygų personažą (m. 1989 m.).
• 1933 m. – Norman H. Bangerter, JAV politikas.
• 1935 m. – , amerikiečių boksininkas.
• 1940 m. – Gao Xingjian, Nobelio literatūros premijos laureatas.
• 1945 m. – , 2005 m. Nobelio chemijos premijos laureatas.
• 1946 m. – Valentinas Vladimirovičius Korabelnikovas, rusų karininkas, Rusijos Federacijos Armijos generalinio štabo viršininko pavaduotojas, buvęs RF GRU viršininkas, armijos generolas.
• 1956 m. – Korina Kazanova, šveicarų teisininkė, tarnautoja, buvusi Šveicarijos konfederacijos kanclerė.
• 1960 m. – , amerikiečių muzikantas, grupės R.E.M. vokalistas.
• 1962 m. – Peter Steele, heavy metal grupių ir Carnivore vokalistas, dainų autorius ir bosistas (m. 2010 m.).
• 1965 m. – Beth Gibbons, anglų dainininkė ir dainų kūrėja, žinoma kaip anglų grupės Portishead vokalistė.
• 1974 m. – Armin Zöggeler, rogučių sportininkas iš Italijos. Jis yra du kartus olimpinis čempionas, penkiose iš eilės olimpiadose laimėjęs medalius (nuo 1994 iki 2010 m.). Jis yra vienas sėkmingiausių šios sporto šakos atstovų, daug kartų laimėjęs pasaulio taures, pasaulio ir Europos čempionatus. Dėl tokio pasiekimų skaičiaus jis pravardžiuojamas kanibalu (it. Il Cannibale). 2010 m. žiemos olimpinėse žaidynėse italas vienetų rungtyje žėmė trečią vietą..
• 1980 m. – Luišas Migelis Brito, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Valencia klubo gynėjas.
• 1981 m. – Ana Safrončik, ukrainiečių kilmės italų modelis ir aktorė. Grožio konkurso „Mis Toskana“ nugalėtoja (1998 m.)
• 1983 m. – Vilas Binumas, JAV krepšininkas žaidžiantis Detroit „Pistons“ komandoje.
• 1986 m.:
  • Dejan Borovnjak, Serbijos krepšininkas, šiuo metu žaidžaintis Graikijoje, Atėnų „Panionios“ klube.
  • Džeimsas Filipas Milneris, Anglijos futbolininkas, žaidžiantis saugo pozicijoje Manchester City klube. Žaidė Anglijos jaunimo rinktinėje ir yra daugiausia kartų jos sudėtyje žaidęs žaidėjas (46 pasirodymai). Šiuo metu Džeimsas Milneris yra Anglijos futbolo rinktinės narys.
• 1987 m.:
  • Daniel Peter „Danny“ Simpson, anglų futbolininkas, žaidžiantis dešiniuoju gynėju Newcastle United klube. Jis yra Manchester United akademijos auklėtinis.
  • Frederikas Hausas, JAV krepšininkas, žaidžiantis lengvojo krašto/atakuojančio gynėjo pozicijoje.

Mirtys

• 1541 m. – Jonas Gėrikas, vienas 1525–1528 m. sukilimo vadų.
• 1821 m. – , amerikiečių šventoji (g. 1774 m.).
• 1908 m. – Anthony Winkler Prins, Nyderlandų rašytojas, poetas, , olandų menotistų kunigas, enciklopedininkas – jo vardu pavadinto žinyno Winkler Prins autorius (g. 1817 m.).
• 1941 m. – Anri Bergsonas, prancūzų filosofas, smarkiai paveikęs XX a. pradžios Europos filosofijos vystymąsi, Nobelio literatūros premijos laureatas (1927). (g. 1859 m.).
• 1960 m. – Albert Camus, prancūzų-alžyriečių kilmės filosofas ir rašytojas, egzistencializmo atstovas. Laikomas vienu žymiausių XX a. prancūzų rašytojų (g. 1913 m.).
• 1961 m. – Ervinas Šriodingeris, austrų fizikas, laikomas vienu iš svarbiausių kvantinės fizikos kūrėjų. Už Šriodingerio lygtį 1933 metais gavo Nobelio premiją. Jis sukūrė mintinį eksperimentą apie katę (g. 1887 m.).
• 1965 m. – Tomas Sternsas Eliotas, vienas didžiausių XX amžiaus poetų. 1948 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (g. 1888 m.).
• 2010 m. – Tsutomu Yamaguchi, Japonijos inžinierius, vienas iš nedaugelio išgyvenusių per . Po bombordavimo bandė įrodyti, jog istorija apie griūvantį dangų yra tiesa (g. 1916 m.).
• 2021 m. – Tania Roberts, amerikiečių aktorė (g. 1955 m.).

Šaltiniai

• Istorijos dūžiai pagal VLE iš lrytas.lt. 2022-01-04 iš Wayback Machine projekto.

Išnašos

Vikiteka: Sausio 4 – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. „Runescape celebrates its 20th anniversary with a 'Grand Party' and special rewards“. PC Gamer. 2021-01-04. Nuoroda tikrinta 2022-01-04.
2. Lui Brailis 2012-01-30 iš Wayback Machine projekto..
3. Izaokas Pitmanas.
4. André-Aimé-René Masson. Informacija.
5. André-Aimé-René Masson. Biografija.
6. Džeimsas Bondas 2012-05-23 iš Wayback Machine projekto..
7. (angl.) Nobelio chemijos premijos laureatai
8. Michael Stipe.
10. Elizabeth Ann Seton.