Rusijos Federacija didžiausia plotu pasaulio valstybė kurios 17 098 246 km sausumos plote 2022 m gyveno 145 5 milijono g

Rusijos Federacija – didžiausia plotu pasaulio valstybė, kurios 17 098 246 km² sausumos plote 2022 m. gyveno 145,5 milijono gyventojų, kurių tankumas 8,50 žm./km². Pagal gyventojų gausumą, tarp pasaulio valstybių yra 9 vietoje.

2019 m. balandžio 26 d. duomenimis, Rusijoje buvo 1 117 miestų. 2022 m. sausio 1 d. šaltiniais, yra 15 milijoninių miestų, 38 miestuose gyvena virš 500 000 gyventojų, dar 3 miestai be keleto tūkstančių – pusmilijoniniai miestai, bei dar vienas miestas – Tula, anksčiau turėjęs virš pusės milijono gyventojų.

Rusijos stambiausi miestai

Šiame sąraše geografinės Rusijos Federacijos didžiausi miestai savivaldybės ribose. Sąrašas neįtraukia miestų ar statistikos.

Rusijos Federacijos federalinių apygardų centrų pavadinimai surašyti [storu šriftu], federacijos subjektų administraciniai centrai surašyti [plonu šriftu], kiti miestai surašyti [plonu kursyvu]:

Virš 1 milijono gyventojų turintys miestai

2022 m. šaltiniais yra 15 miestų:

Eilė	Miestas (įskaitant pavadinimas rusiškai)	Miesto plotas	Miesto gyventojų skaičius	Data	Gyventojų tankumas	Geografinė padėtis	Rusijos Federacijos subjektai
1	Maskva (Москва)	2561,5 km²	&000000001263546600000012 635 466	2022 m. sausio 1 d.	4 932,84 žm./km²	55°45′00″š. pl. 37°37′00″r. ilg. / 55.75°š. pl. 37.616667°r. ilg. / 55.75; 37.616667 (Moscow)	Rusijos Federacijos sostinė ir Rusijos Federacijos federalinis miestas bei Maskvos srities ir Centrinės federalinės apygardos centras
2	Sankt Peterburgas (Санкт-Петербург)	1439 km²	&00000000053775030000005 377 503	2022 m. sausio 1 d.	3 742 žm./km²	59°55′52″š. pl. 30°18′00″r. ilg. / 59.9311°š. pl. 30.3000°r. ilg. / 59.9311; 30.3000 (Saint Petersburg)	Rusijos federalinis miestas ir Šiaurės Vakarų federalinės apygardos centras
3	Novosibirskas (Новосибирск)	502,7 km²	&00000000016213300000001 621 330	2022 m. sausio 1 d.	3 206,62 žm./km²	54°59′00″š. pl. 82°53′47″r. ilg. / 54.9833°š. pl. 82.8964°r. ilg. / 54.9833; 82.8964 (Novosibirsk)	Novosibirsko srities ir Sibiro federalinės apygardos centras
4	Jekaterinburgas (Екатеринбург)	1111,702 km²	&00000000014936000000001 493 600	2022 m. sausio 1 d.	1 343,53 žm./km²	56°50′35″š. pl. 60°38′43″r. ilg. / 56.8431°š. pl. 60.6454°r. ilg. / 56.8431; 60.6454 (Yekaterinburg)	Sverdlovsko srities ir Uralo federalinės apygardos centras
5	Kazanė (Казань)	588,9844 km²	&00000000012591730000001 259 173	2022 m. sausio 1 d.	2 137,87 žm./km²	55°47′25″š. pl. 49°08′05″r. ilg. / 55.790278°š. pl. 49.134722°r. ilg. / 55.790278; 49.134722 (Kazan)	Tatarstano Respublikos sostinė Pavolgio federalinėje apygardoje
6	Žemutinis Naugardas (Нижний Новгород)	410,68 km²	&00000000012339490000001 233 949	2022 m. sausio 1 d.	3 004,65 žm./km²	56°19′37″š. pl. 44°00′27″r. ilg. / 56.326944°š. pl. 44.0075°r. ilg. / 56.326944; 44.0075 (Nizhny Novgorod)	Žemutinio Naugardo srities ir Pavolgio federalinės apygardos centras
7	Čeliabinskas (Челябинск)	500,91 km²	&00000000011792880000001 179 288	2022 m. sausio 1 d.	2 351,19 žm./km²	55°09′52″š. pl. 61°26′12″r. ilg. / 55.1644°š. pl. 61.4368°r. ilg. / 55.1644; 61.4368 (Chelyabinsk)	Čeliabinsko srities centras Uralo federalinėje apygardoje
8	Samara (Самара)	541,4 km²	&00000000011367090000001 136 709	2022 m. sausio 1 d.	2 099,32 žm./km²	53°12′10″š. pl. 50°08′27″r. ilg. / 53.202778°š. pl. 50.140833°r. ilg. / 53.202778; 50.140833 (Samara)	Samaros srities centras Pavolgio federalinėje apygardoje
9	Rostovas prie Dono (Ростов-на-Дону)	348,5 km²	&00000000011346940000001 134 694	2022 m. sausio 1 d.	3 255,94 žm./km²	47°14′09″š. pl. 39°42′05″r. ilg. / 47.2357°š. pl. 39.7015°r. ilg. / 47.2357; 39.7015 (Rostov-on-Don)	Rostovo srities ir Pietų federalinės apygardos centras
10	Ufa (Уфа)	707,9 km²	&00000000011350610000001 135 061	2022 m. sausio 1 d.	1 603,35 žm./km²	54°44′05″š. pl. 55°57′28″r. ilg. / 54.7348°š. pl. 55.9579°r. ilg. / 54.7348; 55.9579 (Ufa)	Baškirijos Respublikos sostinė Pavolgio federalinėje apygardoje
11	Omskas (Омск)	577,9 km²	&00000000011261930000001 126 193	2022 m. sausio 1 d.	1 986,58 žm./km²	54°59′29″š. pl. 73°21′52″r. ilg. / 54.9914°š. pl. 73.3645°r. ilg. / 54.9914; 73.3645 (Omsk)	Omsko srities centras Sibiro federalinėje apygardoje
12	Krasnojarskas (Красноярск)	379,5 km²	&00000000011030230000001 103 023	2022 m. sausio 1 d.	2 765 žm./km²	56°00′55″š. pl. 92°53′36″r. ilg. / 56.0153°š. pl. 92.8932°r. ilg. / 56.0153; 92.8932 (Krasnoyarsk)	Krasnojarsko krašto centras Sibiro federalinėje apygardoje
13	Voronežas (Воронеж)	596,51 km²	&00000000010487380000001 048 738	2022 m. sausio 1 d.	1 767,84 žm./km²	51°40′18″š. pl. 39°12′38″r. ilg. / 51.671667°š. pl. 39.210556°r. ilg. / 51.671667; 39.210556 (Voronezh)	Voronežo srities centras Centrinėje federalinėje apygardoje
14	Permė (Пермь)	799,68 km²	&00000000010427630000001 042 763	2022 m. sausio 1 d.	1 303,98 žm./km²	58°00′00″š. pl. 56°19′00″r. ilg. / 58°š. pl. 56.316667°r. ilg. / 58; 56.316667 (Perm)	Permės krašto centras Pavolgio federalinėje apygardoje
15	Volgogradas (Волгоград)	859,353 km²	&00000000010011830000001 001 183	2022 m. sausio 1 d.	1 165,04 žm./km²	48°42′29″š. pl. 44°30′48″r. ilg. / 48.7080°š. pl. 44.5133°r. ilg. / 48.7080; 44.5133 (Volgograd)	Volgogrado srities centras Pietų federalinėje apygardoje

500–999 tūkstančių gyventojų turintys miestai

2022 m. šaltiniais yra 23 miestai:

Eilė	Miestas (įskaitant pavadinimas rusiškai)	Miesto plotas	Miesto gyventojų skaičius	Data	Gyventojų tankumas	Geografinė padėtis	Rusijos Federacijos subjektai
16	Krasnodaras (Краснодар)	294,908 km²	&0000000000974319000000974 319	2022 m. sausio 1 d.	3 217 žm./km²	45°02′10″š. pl. 38°58′29″r. ilg. / 45.0360°š. pl. 38.9746°r. ilg. / 45.0360; 38.9746 (Krasnodar)	Krasnodaro krašto centras Pietų federalinėje apygardoje
17	Tiumenė (Тюмень)	698 km²	&0000000000828600000000828 600	2022 m. sausio 1 d.	1 187,07 žm./km²	57°09′19″š. pl. 65°33′43″r. ilg. / 57.1553°š. pl. 65.5619°r. ilg. / 57.1553; 65.5619 (Tyumen)	Tiumenės srities centras Uralo federalinėje apygardoje
18	Saratovas (Саратов)	394 km²	&0000000000818383000000818 383	2022 m.	2 107 žm./km²	51°32′46″š. pl. 46°00′55″r. ilg. / 51.5462°š. pl. 46.0154°r. ilg. / 51.5462; 46.0154 (Saratov)	Saratovo srities centras Pavolgio federalinėje apygardoje
19	Toljatis (Тольятти)	314,78 km²	&0000000000685619000000685 619	2022 m. sausio 1 d.	2 178,09 žm./km²	53°30′31″š. pl. 49°25′06″r. ilg. / 53.5085°š. pl. 49.4182°r. ilg. / 53.5085; 49.4182 (Tolyatti)	Samaros srities miestas Pavolgio federalinėje apygardoje
20	Iževskas (Ижевск)	315,15 km²	&0000000000645183000000645 183	2022 m. sausio 1 d.	2 051,3 žm./km²	56°51′43″š. pl. 53°13′57″r. ilg. / 56.8619°š. pl. 53.2324°r. ilg. / 56.8619; 53.2324 (Izhevsk)	Udmurtijos Respublikos sostinė Pavolgio federalinėje apygardoje
21	Barnaulas (Барнаул)	322,01 km²	&0000000000631124000000631 124	2022 m. sausio 1 d.	1 949,59 žm./km²	53°20′59″š. pl. 83°47′01″r. ilg. / 53.3497°š. pl. 83.7836°r. ilg. / 53.3497; 83.7836 (Barnaul)	Altajaus krašto centras Sibiro federalinėje apygardoje
22	Uljanovskas (Ульяновск)	316 km²	&0000000000622868000000622 868	2021 m. sausio 1 d.	2 076,23 žm./km²	54°19′07″š. pl. 48°23′52″r. ilg. / 54.3187°š. pl. 48.3978°r. ilg. / 54.3187; 48.3978 (Ulyanovsk)	Uljanovsko srities centras Pavolgio federalinėje apygardoje
23	Irkutskas (Иркутск)	305 km²	&0000000000617249000000617 249	2022 m. sausio 1 d.	2 228,34 žm./km²	52°17′08″š. pl. 104°17′20″r. ilg. / 52.2855°š. pl. 104.2890°r. ilg. / 52.2855; 104.2890 (Irkutsk)	Irkutsko sritis centras Sibiro federalinėje apygardoje
24	Chabarovskas (Хабаровск)	389 km²	&0000000000613480000000613 480	2022 m. sausio 1 d.	1 589,33 žm./km²	48°28′53″š. pl. 135°04′20″r. ilg. / 48.4814°š. pl. 135.0721°r. ilg. / 48.4814; 135.0721 (Khabarovsk)	Chabarovsko krašto centras Tolimųjų Rytų federalinėje apygardoje
25	Machačkala (Махачкала)	468,13 km²	604 614	2022 m.	1 291,55 žm./km²	42°58′40″š. pl. 47°30′53″r. ilg. / 42.9778°š. pl. 47.5147°r. ilg. / 42.9778; 47.5147 (Makhachkala)	Dagestano Respublikos sostinė Šiaurės Kaukazo federalinėje apygardoje
26	Vladivostokas (Владивосток)	331,16 km²	&0000000000601270000000601 270	2022 m. sausio 1 d.	1 815,6 žm./km²	43°08′00″š. pl. 131°54′41″r. ilg. / 43.1332°š. pl. 131.9113°r. ilg. / 43.1332; 131.9113 (Vladivostok)	Primorės krašto ir Tolimųjų Rytų federalinės apygardos centras
27	Jaroslavlis (Ярославль)	205,80 km²	&0000000000593958000000593 958	2022 m.	2 886,09 žm./km²	57°37′34″š. pl. 39°53′04″r. ilg. / 57.6261°š. pl. 39.8845°r. ilg. / 57.6261; 39.8845 (Yaroslavl)	Jaroslavlio srities centras Centrinėje federalinėje apygardoje
28	Orenburgas (Оренбург)	258,57 km²	&0000000000572308000000572 308	2022 m.	2 213,36 žm./km²	51°46′06″š. pl. 55°05′49″r. ilg. / 51.7682°š. pl. 55.0970°r. ilg. / 51.7682; 55.0970 (Orenburg)	Orenburgo srities centras Pavolgio federalinėje apygardoje
29	Tomskas (Томск)	294,6 km²	&0000000000570776000000570 776	2022 m. sausio 1 d.	1 937,46 žm./km²	56°29′18″š. pl. 84°56′53″r. ilg. / 56.4884°š. pl. 84.9480°r. ilg. / 56.4884; 84.9480 (Tomsk)	Tomsko srities centras Sibiro federalinėje apygardoje
30	Kemerovas (Кемерово)	294,8 km²	&0000000000548177000000548 177	2022 m. sausio 1 d.	1 859,49 žm./km²	55°20′39″š. pl. 86°03′44″r. ilg. / 55.3443°š. pl. 86.0621°r. ilg. / 55.3443; 86.0621 (Kemerovo)	Kemerovo srities centras Sibiro federalinėje apygardoje
31	Novokuzneckas (Новокузнецк)	424,27 km²	544 583	2021 m. sausio 1 d.	1 283,58 žm./km²	53°45′35″š. pl. 87°07′18″r. ilg. / 53.7596°š. pl. 87.1216°r. ilg. / 53.7596; 87.1216 (Novokuznetsk)	Kemerovo srities miestas Sibiro federalinėje apygardoje
32	Riazanė (Рязань)	224,163 km²	&0000000000529401000000529 401	2022 m. sausio 1 d.	2 406 žm./km²	54°36′34″š. pl. 39°42′45″r. ilg. / 54.6095°š. pl. 39.7126°r. ilg. / 54.6095; 39.7126 (Ryazan)	Riazanės srities centras Centrinėje federalinėje apygardoje
33	Naberežnyje Čelnai (Набережные Челны)	171 km²	&0000000000528366000000528 366	2022 m. sausio 1 d.	2 919,15 žm./km²	55°43′50″š. pl. 52°23′21″r. ilg. / 55.7306°š. pl. 52.3893°r. ilg. / 55.7306; 52.3893 (Naberezhnye Chelny)	Tatarstano Respublikos miestas Pavolgio federalinėje apygardoje
34	Kirovas (Киров)	169,73 km²	&0000000000523543000000523 543	2022 m. sausio 1 d.	3 084,56 žm./km²	58°36′11″š. pl. 49°40′04″r. ilg. / 58.6030°š. pl. 49.6679°r. ilg. / 58.6030; 49.6679 (Kirov)	Kirovo srities centras Pavolgio federalinėje apygardoje
35	Sevastopolis (Севастополь)	863,6 km²	&0000000000522057000000522 057	2022 m. sausio 1 d.	604,51 žm./km²	44°37′00″š. pl. 33°31′31″r. ilg. / 44.6166°š. pl. 33.5254°r. ilg. / 44.6166; 33.5254 (Sevastopol)	Rusijos federalinis miestas Pietų federalinėje apygardoje
36	Astrachanė (Астрахань)	208,70 km²	&0000000000518695000000518 695	2022 m. sausio 1 d.	2 485,48 žm./km²	46°21′31″š. pl. 48°03′25″r. ilg. / 46.3586°š. pl. 48.0569°r. ilg. / 46.3586; 48.0569 (Astrakhan)	Astrachanės srities centras Pietų federalinėje apygardoje
37	Balašicha (Балашиха)	67,4848 km²	&0000000000518260000000518 260	2022 m. sausio 1 d.	7 679,66 žm./km²	55°47′54″š. pl. 37°58′05″r. ilg. / 55.7982°š. pl. 37.9680°r. ilg. / 55.7982; 37.9680 (Balashikha)	Maskvos srities miestas Centrinėje federalinėje apygardoje
38	Penza (Пенза)	304,56 km²	&0000000000509513000000509 513	2022 m. sausio 1 d.	1 672,95 žm./km²	53°13′38″š. pl. 45°00′00″r. ilg. / 53.2273°š. pl. 45.0000°r. ilg. / 53.2273; 45.0000 (Penza)	Penzos srities centras Pavolgio federalinėje apygardoje

Beveik pusmilijoniniai miestai

2022 m. šaltiniais yra 3 miestai, bei sekantis po jų miestas – Tula, kurioje 1991 m. gyveno 544 000 žmonių:

Eilė	Miestas (įskaitant pavadinimas rusiškai)	Miesto plotas	Miesto gyventojų skaičius	Data	Gyventojų tankumas	Geografinė padėtis	Rusijos Federacijos subjektai
39	Kaliningradas (Калининград)	224,7 km²	&0000000000498260000000498 260	2022 m. sausio 1 d.	2 217,45 žm./km²	54°42′37″š. pl. 20°27′08″r. ilg. / 54.7104°š. pl. 20.4522°r. ilg. / 54.7104; 20.4522 (Kaliningrad)	Kaliningrado srities centras Šiaurės Vakarų federalinėje apygardoje
40	Čeboksarai (Чебоксары)	251 km²	&0000000000497920000000497 920	2022 m. sausio 1 d.	4 526,55 žm./km²	56°07′00″š. pl. 47°15′46″r. ilg. / 56.1168°š. pl. 47.2628°r. ilg. / 56.1168; 47.2628 (Cheboksary)	Čiuvašijos Respublikos sostinė Pavolgio federalinėje apygardoje
41	Lipeckas (Липецк)	330,15 km²	&0000000000496447000000496 447	2022 m. sausio 1 d.	1 503,7 žm./km²	52°36′44″š. pl. 39°35′53″r. ilg. / 52.6122°š. pl. 39.5981°r. ilg. / 52.6122; 39.5981 (Lipetsk)	Lipecko srities centras Centrinėje federalinėje apygardoje
42	Tula (Тула)	145,8 km²	&0000000000461245000000461 245	2022 m. sausio 1 d.	3 163,55 žm./km²	54°12′17″š. pl. 37°37′07″r. ilg. / 54.2048°š. pl. 37.6185°r. ilg. / 54.2048; 37.6185 (Tula)	Tulos srities centras Centrinėje federalinėje apygardoje

Paaiškinimai

Maskva - Rusijos Federacijos sostinė, nuo 1931 m. vienas iš trijų Rusijos federacinių miestų ir didžiausias šalies bei Europos žemyno miestas.
Sankt Peterburgas; nuo seno čia gyvenano etnosai - ižorai, vėliau ir iš Karelijos čia atsikėlę jiems etniškai giminingi ingrai. Jų gyvenamose žemėse su gretimomis teritorijomis vykdavo Švedijos karalystės ir Rusijos kariniai konfliktai, bet po Šiaurės karo iš Švedijos karalystės jas galutinai atplėšė Rusijos imperija. Miestas įkūrtas 1703 m. gegužės 27 d. Tarp 1714—1728 m. ir 1732—1918 m. buvo Rusijos imperijos sostine. Yra vienas iš tryjų Rusijos federacinių miestų, šį statusą turintis nuo 1931 m.
Novosibirskas - didžiausias Rusijos azijinės dalies () miestas.
2014 m. kovo 11 d.Krymo autonominei respublikai pasiskelbus nepriklausoma nuo Ukrainos ir persivadinusiai Krymo Respublika – 2014 m. kovo 16 d. Krymo pusiasalyje buvo surengtas referendumas. 97 % balsavus už prisijungimą prie Rusijos, kaip ir visas pusiasalis, Sevastopolio miestas inkorporuotas į Rusijos Federacijos sudėtį. Nors de facto tai Rusijos Federacijos vienas iš pagrindinių subjektų, kaip Rusijos dalį, jį pripažįsta nedaugelis valstybių, o Jungtinės Tautos ne kartą pažymėjo, kad visas Krymas yra integrali Ukrainos dalis.
Kaliningradas; iki 1255 m. priklausė prūsų genčių sąjungos sembų genčiai, kol jų Tvankstos pilį tais pačiais metais užėmė Teutonų ordinas ir pasistatė savo pilį, o aplink išaugusį miestą pavadino Kunigsberg, vėliau Königsberg. 1525–1701 m. buvo Prūsijos kunigaikštystės, 1701-1871 m. Prūsijos karalystės, 1871-1945 m. Vokietijos imperijos, vėliau Vokietijos Reicho dalimi ir iki 1945 m. vokiškai vadintas Königsberg (liet. Karaliaučius). Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1945 m. balandžio 9 d. Raudonosios armijos okupuotas ir perėjo TSRS kontrolėn, nuo 1946 m. rusiškai perpavadintas Kaliningradu (Калининград).

Taip pat skaityti

Šaltiniai

rosstat.gov.ru / Численность постоянного населения Российской Федерации по муниципальным образованиям на 1 января 2022 года; (Федеральная служба государственной статистики). Nuoroda tikrinta: 2022 m. liepos 1 d.

rosinfostat.ru / Города федерального значения в России; nuoroda tikrinta: 2022.07.01
Crimea. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-07-06.
istmat.info / Российский статистический ежегодник; Nuoroda paskelbta: 1994 m.

[2] Maskva - Rusijos Federacijos sostinė, nuo 1931 m. vienas iš trijų Rusijos federacinių miestų ir didžiausias šalies bei Europos žemyno miestas.

[3] Sankt Peterburgas; nuo seno čia gyvenano etnosai - ižorai, vėliau ir iš Karelijos čia atsikėlę jiems etniškai giminingi ingrai. Jų gyvenamose žemėse su gretimomis teritorijomis vykdavo Švedijos karalystės ir Rusijos kariniai konfliktai, bet po Šiaurės karo iš Švedijos karalystės jas galutinai atplėšė Rusijos imperija. Miestas įkūrtas 1703 m. gegužės 27 d. Tarp 1714—1728 m. ir 1732—1918 m. buvo Rusijos imperijos sostine. Yra vienas iš tryjų Rusijos federacinių miestų, šį statusą turintis nuo 1931 m.

[4] Novosibirskas - didžiausias Rusijos azijinės dalies () miestas.

[6] 2014 m. kovo 11 d.Krymo autonominei respublikai pasiskelbus nepriklausoma nuo Ukrainos ir persivadinusiai Krymo Respublika – 2014 m. kovo 16 d. Krymo pusiasalyje buvo surengtas referendumas. 97 % balsavus už prisijungimą prie Rusijos, kaip ir visas pusiasalis, Sevastopolio miestas inkorporuotas į Rusijos Federacijos sudėtį. Nors de facto tai Rusijos Federacijos vienas iš pagrindinių subjektų, kaip Rusijos dalį, jį pripažįsta nedaugelis valstybių, o Jungtinės Tautos ne kartą pažymėjo, kad visas Krymas yra integrali Ukrainos dalis.

[8] Kaliningradas; iki 1255 m. priklausė prūsų genčių sąjungos sembų genčiai, kol jų Tvankstos pilį tais pačiais metais užėmė Teutonų ordinas ir pasistatė savo pilį, o aplink išaugusį miestą pavadino Kunigsberg, vėliau Königsberg. 1525–1701 m. buvo Prūsijos kunigaikštystės, 1701-1871 m. Prūsijos karalystės, 1871-1945 m. Vokietijos imperijos, vėliau Vokietijos Reicho dalimi ir iki 1945 m. vokiškai vadintas Königsberg (liet. Karaliaučius). Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, 1945 m. balandžio 9 d. Raudonosios armijos okupuotas ir perėjo TSRS kontrolėn, nuo 1946 m. rusiškai perpavadintas Kaliningradu (Калининград).

[rosinfostat.ru-1] rosinfostat.ru / Города федерального значения в России; nuoroda tikrinta: 2022.07.01

[5] Crimea. Britannica Online Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2022-07-06.

[7] stmat.info / Российский статистический ежегодник; Nuoroda paskelbta: 1994 m.