Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Miestas – gyvenvietė, kurioje gyvena didelis skaičius gyventojų. Šiuo metu didžiausias pasaulio miestas yra Tokijas arba Meksikas (priklausomai nuo to, kurie priemiesčiai jiems priskiriami), o skaičiuojant be priemiesčių – Šanchajus.

Miestas paprastai susideda iš gyvenamųjų, pramoninių ir verslo rajonų bei atlieka administracines funkcijas, kurios gali būti platesnės nei paties miesto teritorija. Didžiąją miesto dalį paprastai užima pastatai, keliai ir gatvės.

Ypatingas vaidmuo miestams tenka civilizacijų istorijoje. Dėl savo specifikos miestai tapo svarbiausiais civilizacijų pažangos centrais. Čia susidaro sąlygos kurti svarbiausias civilizacines vertybes. Miestų atsiradimas rodo istorinių kultūrų gimimą, o jos gimsta kartu su didžiuoju žmonių pasitraukimu iš gamtos pasaulio. Civilizacija atsiranda kartu su miestu ir mieste (architektūra, raštas, teisė, kultas ir t. t.). Miestas egzistuoja kaip visuomenės integracijos forma.

Uždaroje, dažniausiai sienomis apribotoje miesto erdvėje, telkėsi ir bendradarbiavo sėslūs gyventojai, valdžia ir valdymas, vyko gamyba, mainai, materialinių gėrybių paskirstymas, kaupėsi turtai. Miestas tapo religinio gyvenimo centru, o jo šventyklos, kaip valdovo rūmai, – materiali ideologinės pirmenybės išraiška.

Kaip liudija archeologiniai duomenys ir rašytiniai šaltiniai, senovės miestų lopšys – Artimieji Rytai.

Istorija

Pirmieji pasaulyje miestai ėmė kurtis Artimuosiuose Rytuose. Kas yra seniausias miestas įvardinti sudėtinga, kadangi sunku nuspręsti, kada atskira gyvenvietė tapo miestu. Pirma žinoma stambi gyvenvietė regione buvo Čatal Hiujukas (dab. Turkija), gyvavęs VII tūkstantmetyje pr. m. e., Jerichonas įkurtas dar IX tūkstantmetyje pr. m. e. ir tebėra gyvenamas iki šiol. Mesopotamijoje pirmasis miestas buvo Eridu, įkurtas VI tūkstantmetyje pr. m. e. ir yra laikomas pirmu tikru miestu. Vėliau iškilo kiti Šumero, Asirijos miestai – Ūras, Urukas, Ninevija (dab. Mosulas), Erbilis ir kt. Panašiu laiku miestai kūrėsi Levante (Biblas, Sidonas, Damaskas, Beirutas, Jeruzalė, ir kt.) Kiek vėliau miestai ėmė steigtis Egipte (Abydosas, Tinis, Memfis, Tėbai). III tūkstantmetyje pr. m. e. urbanizacijos banga kilo Indo slėnyje, ten įkurtas Mohendžo Daras, Harapa. Europoje pirmieji miestai IV–II tūkstantmetyje pr. m. e. kūrėsi Graikijoje (Atėnai, Mikėnai, Argas), stambios neolito gyvenvietės buvo dab. Ukrainoje. Panašiu metu Kinijoje įkurtas Luojangas, vėliau – Sianas, Pekinas. II tūkstantmetyje pr. m. e. Senovės Indijoje įkurtas Varanasis, Balchas. Amerikos žemyne miestai pradėjo kilti nuo I tūkstantmečio pr. m. e. ir I tūkstantmečio m. e. sandūros (Teotihuakanas, Čolula, , La Venta, Tihuanakas), nors Karalis įkurtas jau III tūkst. pr. m. e.

Mūsų eros pradžioje miestai klestėjo jau daugelyje pasaulio regionų. Tuo metu didžiausi pasaulio miestai buvo Roma (~800 tūkst.–1 mln. gyv.), Konstantinopolis (350–500 tūkst.), Ktesifonas (~0,5 mln.). Vėliau (maždaug nuo 1000 m.) didžiausi pasaulio miestai buvo Kinijoje: Kaifengas, Sianas (Čanganas), Hangdžou turėjo ~1 mln. gyv., panašiai žmonių gyveno Bagdade. Amerikoje didžiausias miestas buvo Tenočtitlanas. XV a. didžiausi pasaulio miestas buvo Pekinas, kiek vėliau jį prisivijo Stambulas (po 1 mln. gyv.). XIX a. iškilo Londonas, kurio gyventojų skaičius pasiekė 3–4 mln. gyventojų. Tuo metu pasaulyje dėl industrializacijos pradėjo vykti sparti urbanizacija. XX a. pirmoje pusėje Londoną aplenkė Niujorkas (7–10 mln. gyv.), o nuo XX a. antros pusės didžiausiu pasaulyje metropoliu yra Tokijas.

Taip pat skaitykite

Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas miestas

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Miestas

Vikiteka: Miestas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

LR teritorinių administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas