Picea abies

Picea abies
Paprastoji eglė (Picea abies)
Europoje ir Lietuvoje nesaugoma. Šios rūšies populiacija yra pakankamai didelė ir plačiai paplitusi
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Pušūnai ( Pinophyta) Klasė: Pušainiai ( Pinopsida) Šeima: Pušiniai ( Pinaceae) Pošeimis: ( Piceoideae) Gentis: Eglė ( Picea) Rūšis: Paprastoji eglė ( Picea abies)
Binomas
Picea abies , 1881
Paprastosios eglės paplitimo arealas: žalia spalva - savaiminis paplitimas, oranžinė spalva - introdukuota (išplatinta žmonių)

Paprastoji eglė (Picea abies) – pušinių (Pinaceae) šeimos, eglių (Picea) genties visžalis spygliuotis medis. Paprastoji eglė – vienanamis augalas.

Paprastosios eglės morfologija pagal Koehler: Medicinal-Plants (1887)

Paprastosios eglės kankorėžiai

Paprastosios eglės Pavasaryje išsiskleidę pumpurai (spygliukai)

Paprastoji eglė auganti Karpatų kalnuose, su nesubrendusiais kankorėžėliais

Balkasodžio arba Noriūnų miško eglė kol kas aukščiausia Lietuvos eglė, jos aukštis 44,3 m. Auga Alytaus rajono, Miroslavo seniūnijoje

.

Morfologija

Paprastoji eglė – polimorfinė rūšis, jos populiacijoms būdingas didelis genetinis kintamumas, gamtoje priskaičiuojama dešimtys morfologinių, fiziologinių ir ekologinių jos formų.

Paprastųjų eglių laja kūgiška, smailiaviršūnė. Liemuo tiesus, ritiniškas, atviroje vietoje iki žemės šakotas. Jaunų medžių žievė lygi, blyškiai ruda, o vėliau apie 30-40 metus sutrūkinėja, sudarydama skrituliškas įdubusias plokšteles it žvynus, rečiau gūbrius, ir keičia spalvą – gali būti rausvai ruda ar net pilka. Šakos netaisyklinguose menturiuose, beveik horizontalios, šiek tiek aukštyn kylančiomis viršūnėmis. Ūgliai pliki arba šiek tiek plaukuoti, nuo rudos iki rausvai gelsvos spalvos ir baigiasi lenktų spyglių apgaubtu viršūniniu pumpuru, kurį supa 4–7 mažesni pumpurai. Šoniniai pumpurai smulkesni. Pumpurai sprogsta gegužę, jie siaurai kūgiški, smailūs, su rausvais arba blyškiai rudais žvyneliais, nesakingi. Spygliukai skirstomi į šviesinius ir ūksminius. Šviesiniai spygliukai standūs, lenkiami lūžta, skersinis pjūvis beveik kvadrato formos. Ūksminiai spygliukai lenkiami linksta, plokšti, bukesniu kampu, išsidėstydami vienoje plokštumoje, ir dažniausiai yra apatinėje lajos dalyje. Spygliukai 10–25 mm ilgio, 2–3 mm pločio, tamsiai žali, kieti, dygūs, keturbriauniai su žiotelių juostelėmis visuose 4 šonuose, spirališkai prisisegę ant kauburėlių. Spygliukai ant šakelių išsilaiko 5–7, kartais iki 9 metų.

Vyriškieji eglės strobilai iš pradžių kiaušiniški, 15 mm ilgio, ryškios purpurinės spalvos, mikrosporoms baigiant sklaidytis – ritiniški, 20–25 mm ilgio, geltoni, nusvirę. Moteriškieji strobilai 20–30, rečiau 50 mm ilgio, statūs, vienų medžių ryškiai purpuriniai (raudoni), kitų – gelsvai arba ryškiai žali. Paprastoji eglė sporifikuoja, spygliukus skleidžia ir pradeda augti vienu metu, gegužės mėnesį. Eglė apdulkinama vėjo. Apdulkinti moteriškieji strobilai nusvyra žemyn, jų sėkliniai žvyneliai padidėja ir atsilošia. Apsivaisina praėjus mėnesiui po apsidulkinimo, o po trijų mėnesių susiformuoja visiškai išsivysčiusi sėkla. Jauni kankorėžiai žali arba rausvi, subrendę rausvai ar gelsvai rudi. Kankorėžiai ritiniški, 10–11 cm ilgio, 3–4 cm skersmens. Kankorėžių sėkliniai žvyneliai įvairių formų ir dydžio, paprastai rombiški, netaisyklingai iškarpyti, lyg iškąsta viršūne, banguotais šonais. Sėklos 3–4 mm ilgio, rudos ir tamsiai rudos su triskart ilgesniu šaukštiškai sėklą gaubiančiu rausvai gelsvu, žvilgančiu sparneliu. Sėklos prinoksta lapkritį–gruodį ir, kai oras saulėtas. Dar rudenį viena kita sėkla ima byrėti, bet daugelis sėklų išbyra antroje žiemos pusėje ir pavasarį, kai įsivyrauja giedri orai su didesniais temperatūros svyravimais. 1000 sėklų sveria 5–8 g. Kankorėžiai nukrenta vasarą. Paprastosios eglės pradeda derėti sulaukusios 20–30 metų, o gausiai dera kas 3–5, kartais kas 6 metai. Šaknys paviršinės – išsidriekusios horizontaliai, netoli dirvos paviršiaus.

Paprastųjų eglių kryžminimasis

• (Alpine egle); Paprastosios eglės savo natūralaus paplitimo arealo pietvakarių zonos pakraštyje – Europos Alpių regione, kryžminasi su čia augančiomis retomis Alpinėmis eglėmis, kurios dalies botanikų laikomos paprastosios eglės atmaina, varietu ar tiesiog sinonimu.
• Sibirinė eglė (Picea obovata); Paprastosios eglės savo natūralaus paplitimo arealo rytų pakraščiuose, kontaktinėje zonoje kryžminasi su sibirinėmis eglėmis, kurios dalies botanikų laikomos paprastosios eglės varietu ar porūšiu.

Augimas ir matmenys

Paprastoji eglė dauginasi sėklomis. Jų medeliai palyginus greitai auga miško tankmėje. Pirmus 25 metus prie gerų augimui sąlygų gali paaugti 60–90 cm per metus, prie puikių iki 180 cm. Bet netinkamame dirvožemyje paauga kur kas mažiau – vidutiniškai apie 30 cm per metus. Visa tai įtakoja augimo regionas, metų sezonai, temperatūrų svyravimai, krituliai ir kitos priežastys.

Įprastai užauga apie 30–40 m, kiek mažiau pasitaiko 50 m aukščio medžių. Aukščiausios paprastosios eglės Europoje išauga Balkanų pusiasalyje, Rumunijoje, Čekijos Sudetų regione – iki 50–63 m aukščio. Paprastųjų eglių kamienai iki 70 cm, rečiau 100 cm kamieno skersmeniu. Storiausiu kamienu dažniausiai pasitaiko Alpių ir Karpatų kalnų vietovėse – kartais iki 1,5–2 (2,4) m skersmens.

Aukščiausios paprastosios eglės Europoje

Europoje iškirtus senas girias su brandžiais medžiais, esant intensyviam miškininkystės verslui, aptikti stambių matmenų paprastąsias egles tapo retenybe, nepaisant kad iki šiol atokesnėse vietovėse dar pasitaiko išlikę keletas pavienių įspūdingų individų:

1. Aukščiausia Europoje paprastoji eglė, vadinamoji „Sgermo“ eglė auga Slovėnijoje, į vakarus nuo Mariboro miesto, netoli Ribnica na Pohorju gyvenvietės: jos aukštis 62,26 m, liemens apimtis krūtinės aukštyje 390 cm, amžius 265 ± 30 metų.
2. Vokietijos Sächsische Schweiz nacionaliniame parke auga 59,3 m aukščio paprastoji eglė. Jos kamieno apimtis liemens aukštyje 503 cm, amžius – 385 ± 30 metų. Nemažai šiam pačiam nacionaliniame parke paprastųjų eglių virš 50 m aukščio (Räsänen 2010).
3. Juodkalnijos Biogradska Gora National Park’e auga 59 m aukščio paprastoji eglė. Jos kamieno apimtis apie 375 cm, amžius – 265 ± 50 metų. Išmatuota 2012 metais.
4. Bosnijoje ir Hercegovinoje, Peručicos miško rezervate, auga 57,8 m aukščio, 590 cm kamieno apimties, 314 ± 40 metų „Vlado“ eglė.
5. Bosnijoje ir Hercegovinoje, 1050 m kalnų aukštyje, Peručicos miško rezervate (Perucica Forest Reserve), kartu su europiniais kėniais (Abies alba) ir paprastaisiais bukais (Fagus sylvatica) auga 57,40 m aukščio paprastoji eglė. Jos kamieno apimtis 340 cm.

Lietuvos paprastųjų eglių statistiniai duomenys

Tai potencialiai (aukščiausiai galinti užaugti vietinių medžių rūšis Lietuvoje). Aukščiausia paprastoji eglė Lietuvoje (aukštis 45 m, skersmuo 86 cm) iki 1995 m. augo Prienų šile, bet ją pagraužė kinivarpos.. Dar aukštesnė, apie 46 m aukščio buvo nupjauta 1997 metais. Šiuo metu aukščiausia Lietuvos egle laikoma Balkasodžio arba Noriūnų miško eglė. Ji auga Noriūnų miške, Balkasodžio valstybiniame botaniniame draustinyje (Alytaus sav.). Šios eglės aukštis 44,3 m, o kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 205 cm. Taip pat ši eglė yra (antras pagal aukštį Lietuvos medis).

Lietuvoje paprastosios eglės kertamos sulaukusios pačios ankstyviausios brandos – ūkiniuose miškuose, kurie sudaro didžiąją šalies miškų dalį, pagrindiniai miško kirtimai pradedami vykdyti 71 (61–80) metų eglynuose, lyginant žmogaus amžiumi, tai labai jauni medžiai – intensyvi miškininkystė neleidžia joms sulaukti net vidutinio amžiaus. Net ir apsauginiuose miškuose pradedamos kirsti sulaukusios 121 metų. Tad ir labai aukštų, storais liemenims bei senų paprastųjų eglių iki XXI amžiaus antrojo dešimtmečio pradžios, Lietuvoje beveik neišliko.

Bet anot Dr. Algimanto Slivinsko, Lietuvoje dar yra išlikusių ir daugiau išskirtinių matmenų paprastųjų eglių, apie kurias nepaskleista informacija visuomenei. Nemažai aukštų bei storų eglių auga Vilniaus mieste esančiuose miškuose. Netoli Naujosios Vilnios, vakarinėje Rokantiškių piliavietės pusėje, kalvotoje vietovėje, augančiame miške yra daug 80–90 cm skersmens ir 36–39 m aukščio eglių, kurių amžius gali būti apie 150 metų. Truputį toliau nuo Vilniaus centro, Vilniaus miškų urėdijos Panerių girininkijos Baltosios Vokės miško 58 kvartale, yra 37–41 m aukščio 80–90 cm skersmens tvirtų eglių, augančių tarp šimtamečių pušų ir ąžuolų. Šią vietą galima pasiekti iš Eišiškių plento už Salininkų išsukus į kairę ir per mišką einančiu keliu (Raistelių gatve) pavažiavus ar paėjus apie 800 m, paskui apie 400 m – mišku vakarų kryptimi.

Raganų eglė prie Rambyno – tai viena įspūdingai neįprastos joms formos išaugusi paprastoji eglė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – arba visame šių medžių savaiminio paplitimo areale.

Renavo eglė arba Storoji eglė – išskirtinio storio kamieną turinti paprastoji eglė (Picea abies), tai viena storiausių eglių Lietuvoje.

Aukščiausios paprastosios eglės Lietuvoje

Dabar augančių Lietuvos aukščiausių paprastųjų eglių (Picea abies (L.) H.Karst.) kai kurie duomenys:

1. Balkasodžio arba Noriūnų miško eglė: aukštis 44,3 m, kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 205 cm. Amžius – 90 metų (2009 m.).
2. : aukštis – 43,7 m, kamieno skersmuo 1,3 m aukštyje – 105,4 cm, kamieno tūris (su žieve) – 15,5 m3.
3. : Preliminariais matavimais jos aukštis yra 42,8 m, kamieno apimtis 289 cm, kamieno skersmuo 92 cm, stiebo tūris 11,4 m3. Apytikslis amžius – 170 metų (skaičiuojant nuo 2015 m.).
4. Aukštoji eglė: aukštis – 40 m, kamieno skersmuo – 72 cm. Eglė auga Punios šilo 35-ajame kvartale.

† Sąrašas, kuriame pateikti praeityje augusių ir kurių jau nėra, aukščiausių eglių duomenys:

1. † : aukštis ~ 46 m. Punios šilo 35 kvartale augusi eglė buvo nupjauta 1997 metais.
2. † : aukštis – 45 m. 1995 metais ją pagraužė kinivarpos ir nudžiuvusį medį miškininkai buvo priversti nupjauti.
3. † Gelgaudiškio dvaro parko eglė: aukštis – 42,54 m, kamieno apimtis – 335 cm, kamieno skersmuo – 104 cm, tūris – 16 ktm. Amžius – 155 metai.
4. † : aukštis – 42 m. 28 kvartale augusi aukščiausia Lietuvoje laikyta eglė nudžiuvo 1974 metais.

Storiausios paprastosios eglės Lietuvoje

„“ (Paprastosios eglės) šaknų sistemos genetiniams klonams 9550 metų. Auga Švedijos provincijoje

Lietuvos storiausių paprastųjų eglių (Picea abies (L.) H.Karst.) sąrašas. Jame pateikti dabar augančių storiausiais kamienais eglių duomenys:

1. Raganų eglė: kamieno ar kamienų apimtis 1,3 m aukštyje – ~ 750 cm, aukštis – 34 m.
2. Renavo storoji eglė: kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 389 cm, kamieno skersmuo 124 cm, aukštis – 36,8 m, tūris – 18 ktm. Amžius ~ 150 metų.
3. : kamieno apimtis – 384 cm, skersmuo – 122 cm. Amžius (2011 m.) ~ 150–200 metų.
4. Aleksandriškių eglė: kamieno apimtis 1,3 m aukštyje – 340 cm, aukštis – ~ 27 m. Amžius – ~ 150 metų.
5. : kamieno apimtis – 330 cm, aukštis 37 m.

† Praeityje augusių storiausiais kamienais eglių duomenys, kurių jau nėra:

1. † : kamieno apimtis – 335 cm, kamieno skersmuo 104 cm, aukštis – 42,54 m, tūris – 16 ktm. Amžius – 155 metai.

Amžius

Gamtinės brandos amžius yra 120 metų. Auga lėtai, gyvena 250–300, kartais dar ilgiau metų. LBG pavadinimu paprastoji eglė auganti Vokietijos yra sulaukusi 468 metų, o pietų Norvegijos Biuskeriudo apskrityje auga bene seniausia Europoje Paprastoji eglė, remiantis 2012 metų duomenimis, jai 532 metai, tai yra iš sėklytės pradėjo augti dar 1480 metais. Anot tyrinėjančių paprastųjų eglių amžių, jos gali sulaukti iki 400–600 metų, nors šiai rūšiai sulaukusiai 400 metų yra jau daug. Pavyzdžiui sulaukusių 400 ar daugiau metų pasitaiko labai mažai, vien tik Norvegijoje tokių senų šių eglių žinoma apie 30–40 individų.

Paprastosios eglės, žinomos kaip „“ medžio šaknų sistemos (ne medžiui) genetiniams kilusiems iš vienos bendros ląstelės, užsimezgusios maždaug apie 7550 m. pr. m. e. – yra apie 9560 metų. Auga Švedijos Dalarnos provincijoje esančiame Fulufjeleto nacionaliniame parke.

Mišrus eglynas Norvegijoje

Jaunas eglynas Serbijos

Čekijoje, eglyne nudžiuvusios paprastosios eglės, pažeistas žievėgraužio tipografo (Ips typographus)

Paplitimas

Plačiai, gausiai, savaime paplitusi šiaurės rytų, šiaurės Europoje bei vidurio Europos apie Alpių, Sudetų, Tatrų, Karpatų kalnus bei padrikai šiaurės Balkanų pusiasalyje.

Paprastosios eglės ledynmečio prieglobsčio zonos

Europoje augančių paprastųjų eglių poledynmečio migracijos keliams nustatyti tirtas mitochondrijų nad1 geno antrojo introno polimorfinis fragmentas ir iškastinių žiedadulkių duomenys. Tirti 4876 medžiai iš 369 paprastosios eglės populiacijų. Buvo nustatytos 7 ledynmečio prieglobsčio zonos. Eglynai dabartinėje šiaurinės paprastosios eglės populiacijos arealo dalyje kilę iš vienintelės rytų Europos prieglobsčio zonos, esančios Europinės Rusijos vidurio dalyje. Eglynai pietinėje eglės arealo dalyje kilę iš 6-ių pietinių prieglobsčio zonų esančių Balkanų ir jiems gretimose centrinės Europos dalyse.

Eglynai Lietuvoje

Pagrindinis straipsnis – eglynas.

Paprastosios eglės Lietuvoje auga tūkstantmečius, kurios po paskutinio ledynmečio yra atkeliavusios iš vienintelės šiaurinių paprastosios eglės populiacijų ledynmečio rytinės prieglobsčio zonos, kuri identifikuota Europinės Rusijos vidurio dalyje. Jos yra vieninteliai, savaime augantys Lietuvoje borelinių spygliuočių miškų zonų bendrijų edifikatoriai ir tai antra pagal gausumą po paprastosios pušies savaime augančių medžių rūšis Lietuvoje bei vienintelė eglių (Picea) genties medžių rūšis.

Medynas kuriame auga eglės arba jos vyrauja tarp kitų medžių rūšių yra vadinamas eglynu. Lietuvoje eglės užima apie 23,4 procentus arba apie 426 tūkstančius hektarų (XXI pirmam dešimtmetyje) visų miškų ploto ir dažnai sudaro eglynus ir auga su pušimis, lapuočiais. Paprastosios eglės lyginant su kitais Lietuvos medžiais išsiskiria dideliu pakantumu ūksmei, todėl paprastųjų eglių medynai glaudžiai susivėrę, tankūs ir tamsūs. Dėl šios priežasties eglynuose augalija skurdi – auga labai nedaug krūmokšnių, samanų, žolių rūšių. Kartais kur susidaręs storas eglių spyglių sluoksnis, nei krūmokšniai, nei žoliniai augalai, nei samanos neauga. Tokio tipo labai tankiuose eglynuose dirvožemio paviršių pasiekia tik apie 1–2 procentai Saulės šviesos.

Nors tarp medynų, pagal gausumą eglynai Lietuvoje yra antri po pušynų, tačiau jau nebėra išlikusių didelių jų masyvų, o ir jų plotai nuolat mažėja. Dažnesni eglynai Lietuvos šiaurinėje ir šiaurės vakarinėje dalyse. Didžiausi šalyje eglynai išlikę Rietavo savivaldybėje – Judrėnų-Tverų miškai Žemaitijoje. Kitur Lietuvoje didesni eglynai auga Šušvės upės baseine, Biržų girioje, Raguvos, Troškūnų, Balbieriškio, Daugų apylinkėse, Šešupės baseine. Mažiausiai eglynų yra smėlingais dirvožemiais pasižyminčioje Dzūkijoje ir Aukštaitijoje.

Dubravos arboretume tarp kitų Lietuvos dendrofloros augalų, taip pat renkamos, tiriamos, saugomos, auginamos paprastosios eglės morfologinės atmainos.

Dirvožemis, augavietės

Paprastoji eglė dirvožemiui reiklesnė už paprastąją pušį ir gerai jos auga derlinguose, sujaurėjusiuose, pakankamai drėgnuose priemoliuose, priesmėliuose ir sunkiuose moliuose, nors labiausiai mėgsta priemolio ir priesmėlio įvairaus drėgnumo dirvožemius. Eglė normaliai auga ir vystosi tiek vidutinio rūgštumo, tiek ir šarminiuose dirvožemiuose. Eglių geram augimui reikalinga pastovi dirvožemio drėgmė. Paprastosios eglės nebūdingos sausuose ir lengvuose smėlynuose, aukštapelkėse.

Atsparumas

Eglės neblogai pakenčia unksmę, bet tik tankiuose medynuose, kur žemutinė lajos dalis gauna apie 1 % bendro šviesos kiekio, šakelės pradeda intensyviai džiūti. Paprastosios eglės atsparios šalčiui, nors kartais nukenčia nuo pavasarinių šalnų, ypač ankstyvosios formos medžiai. Užterštam orui neatsparios – blogai auga, skursta miestuose ir prie gamyklų, nes nepakenčia dūmų, dulkių, cheminių medžiagų. Neatsparios smarkiems vėjams – nukenčia nuo vėjavartų, bijo sausrų. Pakenčia karpymą.

Ligos ir kiti pavojai

Pagrindinė paprastųjų eglių nykimo priežastis Lietuvoje – labai intensyvus, beveik nekontroliuojamas miškų kirtimas, pasireiškęs po 1990 metų. Tarp ypač pavojingų šioms eglėms parazitinių ligų, yra žievėgraužis tipografas (Ips typographus L.) bei kinivarpos – smulkūs vabalai. Švelnios žiemos ir šilti pavasariai leidžia saugiai išgyventi šiems ir daugeliui kitų eglių kenkėjų. Pagrindinė šaknų puvinių sukėlėja Lietuvos eglynuose yra (Heterobosidion annosum). Eglių gausumui didelį poveikį daro ir klimato atšilimas. Šiems procesams užsitęsus, didelė tikimybė kad paprastųjų eglių arealas Lietuvoje trauksis šiaurės rytų kryptimi ir tai atsilieptų šių medžių Lietuvos populiacijai, kurios dabar auga arealo pakraštyje.

Paprastojoje eglėje įsitaisiusi paprastoji voverė

Kalėdoms ir Naujųjų Metų sutiktuvėms, žaisliukais papuošta (Kalėdinė) eglutė

Panaudojimas

Paprastosios eglės vienas pagrindinių Lietuvos verslinės miškininkystės medžių, dideli miško paskirties žemės plotai jomis užsodinami šalies (bei kitose Europos šalyse) . Kertamos sulaukusios 61–80 metų amžiaus. Dažnai auginama sodybose, tinka kelių apsauginėms juostoms. Sodininkystėje žinoma daugiau kaip 320 paprastosios eglės veislių, iš jų apie 100 registruotų veislų. Iš paprastosios eglės sudaromos gyvatvorės, žaliosios sienos, užuovėjinės juostos, o dekoratyviniuose želdynuose auginama daug paprastosios eglės veislių.

Paprastosios eglės mediena šviesi, naudojama popieriaus, celiuliozės pramonėje, statybose, baldų, buities reikmenų gamyboje, o lygiarievė – muzikos instrumentų gamyboje. Eglės žievėje yra rauginių medžiagų, o spygliuose – askorbo rūgšties. Iš paprastųjų eglių gaminamas (Oleum Piceae abiesae), kuris išskiriamas vandens distiliacijos metodu iš spyglių ir skleidžia šaltą, gaivų, kartoką dervų kvapą.

Sveikos paprastųjų eglių populiacijos išsaugojimas

Natūraliai gamtoje augančios aukštos, masyvios su storais ir tiesiais kamienais, kenkėjų ir ligų nepažeistos, žmogaus įsikišimu genetiškai nepakeistos (GMO) paprastosios eglės yra genetinė vertybė – tokių medžių sėklos labai vertinamos išsaugojant ir platinant jų populiacijas. Prie šito prisidėti galima renkant tokių medžių kankorėžius ir jų sėklas sodinant medžių plantacijose.

Mitologija

Paprastoji eglė dažnai minima lietuvių ir kitų aisčių mituose. Baltų mitologijos žinovų teigimu, eglė – mirties, nelaimės medis. Norbertas Vėlius rašė, kad eglė lietuvių mitologijoje siejama su velniu, požemio būtybėmis. Kaip nurodoma N. Vėliaus papasakotoje legendoje – „kadaise buvo badmetis, ir viena moteris iš skausmo, kad nebegali išmaitinti savo vaikų, virto medžiu. Ji buvo apsisiautusi šiurkščia skara, tad tapo egle“. Karelai taip pat tikėję, kad šis medis yra tamsių ir piktų dvasių buveinė, nes po jo šakomis lengva pasislėpti. Eglišakėmis žymėti kelią pas iškeliaujantįjį į anapus tradicija tebėra gyva ir dabar Lietuvoje.

Paprastoji eglė – Europoje yra tradicinis ir pagrindinis Šventų Kalėdų bei Naujųjų Metų sutikimo laikotarpio medis. Artėjant šioms šventėms, jos puošiamos įvairiais žaisliukais, blizgučiais, šalia jos dedamos dovanos. Nuo medžio pavadinimo yra kilęs lietuviškas moteriškas vardas Eglė.

Etimologija

Pavadinimas eglė (tarmiškai aglė) kildinamas iš indoeuropiečių prokalbės šaknies ide. *edh-, susijusios su aštrumu, badymu (iš tos pačios šaknies ir liet. adyti, adata). Panašios žodžio lytys aptinkamos ir giminiškose kalbose: prūs. addle, latv. egle (baltų prokalbės *edlii̯ā), slav. *edlā (iš jos kroat. jéla, ček. jedla, lenk. jodła). Galbūt susiję pavadinimai yra lot. ebulus ir gal. od-ocus („šeivamedis“),sen. gr. ἐλάτη („eglė“).

Pagal žodį „eglė“ Lietuvoje pavadinta nemažai upėvardžių (Agluona, Eglynupis), gyvenviečių (Eglynai, Eglynė, Egliai ir kt.).

Galerija

• Paprastosios eglės vyriškas žiedas
• Nesubrendęs paprastosios eglės moteriškas kankorėžis (įprastos spalvos)
• Nesubrendęs paprastosios eglės moteriškas kankorėžis (kartais pasitaiko žalsvos spalvos)
• Kankorėžis ir sėkla
• Paprastosios eglės sėkla
• Maždaug 20 dienų
• Paprastosios eglės jaunas medelis
• Kirtavietėje išaugę maži paprastosios eglės medeliai
• Nesubrendusi paprastoji eglė auganti Josvainių miške
• Paprastoji eglė žiemą (Lapenranta, Suomija)
• Jaunos paprastosios eglės žievė
• Subrendusios paprastosios eglės žievė
• Nudžiūvusi paprastoji eglė
• Paprastosios eglės išpjauta mediena

Paprastosios eglės moksliniai sinonimai

Paprastosios eglės moksliniai sinonimai lotynų kalba, remiantis „The Plant List 2019-04-04 iš Wayback Machine projekto.“ – augalų rūšių sąrašu:

• Abies abies (L.) Druce • Abies alpestris Brügger • Abies carpatica (Loudon) Ravenscr. • Abies cinerea Borkh. • Abies clambrasiliana Lavallée • Abies clanbrassiliana P.Lawson • Abies coerulescens K.Koch • Abies communis P.Lawson • Abies commutata var. mucronata Loudon • Abies conica Lavallée • Abies cranstonii Lavallée • Abies elegans Sm. ex J.Knight • Abies eremita K.Koch • Abies erythrocarpa (Purk.) Nyman • Abies excelsa (Lam.) Poir. • Abies excelsa var. argentea Berg • Abies excelsa var. carpatica Loudon • Abies excelsa var. clambrasiliana Lavallée • Abies excelsa var. columnaris Jacques • Abies excelsa var. communis Loudon • Abies excelsa var. conica Lavallée • Abies excelsa var. elegans J.Forbes • Abies excelsa var. gregoryana Paul ex Gordon • Abies excelsa var. inversa Gordon • Abies excelsa var. monstrosa Loudon • Abies excelsa var. mucronata (Loudon) Loudon • Abies excelsa var. nigra Loudon • Abies excelsa var. pumila Maxwell • Abies excelsa var. pumila-glauca A.H.Kent • Abies excelsa var. pygmaea Loudon • Abies excelsa var. remontii R.Sm. • Abies excelsa var. viminalis (Alstr.) Lindl. & Gordon • Abies excelsa var. vulgaris Willk. • Abies extrema Th.Fr. • Abies finedonensis Gordon • Abies gigantea Sm. ex Carrière • Abies gregoryana H.Low. ex Gordon • Abies inverta R.Sm. ex Gordon • Abies lemoniana Booth ex Gordon • Abies medioxima C.Lawson • Abies minima Lavallée • Abies minuta Poir. • Abies montana Nyman • Abies mucronata Rausch ex Carrière • Abies parvula Knight • Abies pectinata Gilib. • Abies picea Mill. • Abies pumila Voss • Abies subarctica (Schur) Nyman • Abies viminalis Wahlenb. • Abies vulgaris Wender. • Abies vulgaris var. nana Wender. • Picea abies var. alpestris (Brügger) P.A.Schmidt • Picea abies var. arctica Lindq. • Picea abies f. argentea (Beissn.) Rehder • Picea abies f. argenteospica (Hesse ex Beissn.) Rehder • Picea abies f. barryi (Beissn.) Rehder • Picea abies f. chlorocarpa (Purk.) Th.Fr. • Picea abies f. clanbrassiliana Rehder • Picea abies f. columnaris (Jacques) Rehder • Picea abies f. compacta (Booth ex G.Kirchn.) Rehder • Picea abies f. conica (Endl.) Rehder • Picea abies f. cupressina (F.Thomas) Rehder • Picea abies f. elegans (J.Forbes) Rehder • Picea abies f. ellwangeriana (Beissn.) Rehder • Picea abies f. erythrocarpa (Purk.) Rehder • Picea abies subsp. europaea (Tepl.) Hyl. • Picea abies f. finedonensis (Paul ex Gordon) Rehder • Picea abies var. germanica Lindq. • Picea abies f. gregoryana (Paul ex Gordon) Rehder • Picea abies f. integrisquamis (Carrière) P.A.Schmidt • Picea abies var. inversa (Gordon) Nash • Picea abies f. inversa (Gordon) Rehder • Picea abies f. maxwellii (Maxwell) Rehder • Picea abies f. merkii (Beissn.) Rehder • Picea abies f. microsperma (Hornibr.) Rehder • Picea abies f. monstrosa (Loudon) Rehder • Picea abies f. mucronata (Loudon) Rehder • Picea abies f. nana (Wender.) Rehder • Picea abies f. nigra (Loudon) Th.Fr. • Picea abies f. parsonsii (Hornibr.) Rehder • Picea abies f. parviformis (Maxwell) Rehder • Picea abies var. pendula (P.Lawson) Nash • Picea abies f. pendula (P.Lawson) Sylvén • Picea abies f. procumbens (Carrière) Rehder • Picea abies f. pumila (Maxwell) Voss • Picea abies f. pumila-glauca (A.H.Kent) Rehder • Picea abies f. pygmaea (Loudon) Rehder

• Picea abies f. pyramidata (Carrière) Rehder • Picea abies var. reflexa (Carrière) Hornibr. • Picea abies f. remontii (R.Sm.) Rehder • Picea abies f. tabuliformis (Carrière) Rehder • Picea abies f. veitchii (Hornibr.) Rehder • Picea abies f. viminalis (Alstr.) Lindm. • Picea abies f. virgata (Jacques) Rehder • Picea alpestris (Brügger) Stein • Picea cranstonii Beissn. • Picea elegantissima Beissn. • Picea excelsa (Lam.) Link • Picea excelsa var. acuminata Beck • Picea excelsa var. alpestris (Brügger) Beissn. • Picea excelsa f. argentea Beissn. • Picea excelsa f. argenteospica Hesse ex Beissn. • Picea excelsa var. balcanica Velen. • Picea excelsa f. barryi Beissn. • Picea excelsa var. chlorocarpa Purk. • Picea excelsa var. columnaris (Jacques) Carrière • Picea excelsa var. compacta Booth ex G.Kirchn. • Picea excelsa var. cranstonii Knight & Perry ex Carrière • Picea excelsa f. ellwangeriana Beissn. • Picea excelsa var. erythrocarpa Purk. • Picea excelsa f. erythrocarpa (Purk.) Wittr. ex H.E.Schroet. • Picea excelsa var. europaea (Tepl.) Schröt. • Picea excelsa var. finedonensis Paul ex Gordon • Picea excelsa var. integrisquamis Carrière • Picea excelsa f. inversa (Gordon) Beissn. • Picea excelsa var. inversa (Gordon) Carrière • Picea excelsa var. maxwellii Maxwell • Picea excelsa var. merkii Beissn. • Picea excelsa var. microsperma Hornibr. • Picea excelsa var. mucronata (Loudon) Carrière • Picea excelsa f. nana (Wender.) Beissn. • Picea excelsa var. nigra (Loudon) Willk. • Picea excelsa f. parsonsii Hornibr. • Picea excelsa var. parviformis Maxwell • Picea excelsa var. pendula (P.Lawson) Carrière • Picea excelsa var. pendula-major Simon-Louis ex Sénécl. • Picea excelsa var. procumbens Carrière • Picea excelsa var. pumila (Maxwell) Beissn. • Picea excelsa var. pyramidata Carrière • Picea excelsa var. tabuliformis Carrière • Picea excelsa f. veitchii Hornibr. • Picea excelsa var. viminalis (Alstr.) Casp. • Picea excelsa var. virgata Jacques • Picea excelsa var. virgata Casp. • Picea finedonensis Beissn. • Picea gregoryana Beissn. • Picea integrisquamis (Carrière) Chiov. • Picea maxwellii Beissn. • Picea montana Schur • Picea obovata var. alpestris (Brügger) A.Henry • Picea remontii Beissn. • Picea rubra A.Dietr. • Picea subarctica Schur • Picea velebitica Simonk. ex Kümmerle • Picea viminalis (Alstr.) Beissn. • Picea vulgaris Link • Picea vulgaris var. alpestris (Brügger) Becc. • Picea vulgaris var. apiculata Beck • Picea vulgaris var. chlorocarpa (Purk.) Jacobasch • Picea vulgaris var. erythrocarpa (Purk.) Jacobasch • Picea vulgaris var. europaea Tepl. • Picea vulgaris var. viminalis (Alstr.) Casp. • Picea vulgaris f. viminalis (Alstr.) Hayek • Pinus abies L. • Pinus abies f. erythrocarpa (Purk.) Voss • Pinus abies var. germanica Lindq. • Pinus abies f. inversa (Gordon) Voss • Pinus abies f. pendula (P.Lawson) Voss • Pinus abies var. viminalis (Alstr.) Lilj. • Pinus carpatica Gordon • Pinus cinerea Röhl. • Pinus clanbrassiliana Lodd. • Pinus excelsa Lam. • Pinus picea Du Roi • Pinus picea var. carpatica (Loudon) Endl. • Pinus picea var. conica Endl. • Pinus picea var. mucronata (Loudon) Endl. • Pinus picea var. nigra (Loudon) Endl. • Pinus picea var. pendula (P.Lawson) C.Lawson • Pinus picea var. viminalis (Alstr.) Endl. • Pinus picea var. vulgaris Loudon ex Endl. • Pinus pyramidalis Salisb. • Pinus sativa Lam. • Pinus viminalis Alstr.

Taip pat skaityti

• Lietuvos vietinės medžių ir krūmų rūšys
• Lietuvos išskirtiniai medžiai
• (Europos aukščiausių medžių rūšys)

Šaltiniai

1. norwayspruce.com / Norway spruce 2008-03-18 iš Wayback Machine projekto.
2. monumentaltrees.com / Norway spruce 'Sgermova smreka (Sgerm Spruce)' in the woods of Sgermova Kmetija in Ribnica na Pohorju
3. monumentaltrees.com / Norway spruce in Kirnitzschtal
4. monumentaltrees.com / Norway spruce along the river Biogradska rijeka
5. monumentaltrees.com / Norway spruce 'Vlado' at the Perucica Forest Reserve
6. monumentaltrees.com / Norway spruce at the Perucica Forest Reserve
7. Paprastoji eglė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 486
8. grynas.delfi.lt / Esame išskirtiniai Europoje, bet patys to nežinome, Dr. Algimantas Slivinskas, „Miškai“, 2015 m. sausio 12 d.
9. grynas.delfi.lt / Esame išskirtiniai Europoje, bet patys to nežinome, Dr. Algimantas Slivinskas, „Miškai“, 2015 m. sausio 12 d.
10. sciencenordic.com / The oldest spruce in Northern Europe is 532 years old 2014-08-01 iš Wayback Machine projekto., October 27, 2012
11. forestgen.mi.lt / Prof. A.Pliūra: Miško ekosistemų dinaminis tvarumas. Klimato kaita 2015-04-02 iš Wayback Machine projekto.
12. „Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymo Dėl miškų kirtimų taisyklių patvirtinimo priedas“.
13. http://www.prusistika.flf.vu.lt/zodynas/paieska/
14. http://etimologija.baltnexus.lt/?w=egl%C4%97

Nuorodos

Vikiteka: Paprastoji eglė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Mokslinis lotynų kalba pavadinimas ir sinonimai per (theplantlist.org) 2019-04-04 iš Wayback Machine projekto., (ipni.org), (tropicos.org), (kew.org) anglų k.
• iucnredlist.org / Norway Spruce, anglų k.
• medziai.apicentras.lt / Aukščiausia Lietuvos eglė 2014-08-10 iš Wayback Machine projekto.
• medziai.apicentras.lt / Raganų eglė 2014-08-10 iš Wayback Machine projekto.
• dendrochronology-lt.com / VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS | KLIMATO VEIKSNIŲ ĮTAKA PAPRASTOSIOS EGLĖS (PICEA ABIES (L.) KARSTEN) RADIALIAJAM PRIEAUGIUI, Adomas Vitas, 2002 2014-12-05 iš Wayback Machine projekto.
• conifers.org / Picea abies, anglų k.
• norwayspruce.com / Norway spruce 2008-03-18 iš Wayback Machine projekto., anglų k.
• sciencenordic.com / The oldest spruce in Northern Europe is 532 years old 2014-08-01 iš Wayback Machine projekto., published: October 27, 2012., anglų k.
• dendrome.ucdavis.edu / Paprastosios eglės paplitimo arealas 2010-06-12 iš Wayback Machine projekto.
• holz-von-hier.de / Gemeine Fichte (Picea abies) 2014-12-26 iš Wayback Machine projekto., vokiečių k.
• baumkunde.de / Gemeine Fichte (Picea abies), vokiečių k.
• agroatlas.ru / Picea abies Karst. – Ель европейская, rusų k.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.