Pušiniai

Apie kaimą Marijampolės savivaldybėje žr. Pušiniai (Marijampolė).

Pinaceae
Pušis (Pinus), maumedis (Larix), eglė (Picea)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Pušūnai ( Pinophyta) Klasė: Pušainiai ( Pinopsida) Šeima: Pušiniai ( Pinaceae)
Pušinių (Pinaceae) pošeimiai ir gentys
Pošeimis. Gentis. Kėniai (Abies) Gentis. Kedrai (Cedrus) Gentis. Gentis. Gentis. Gentis. Cūgos (Tsuga) Pošeimis. Gentis. Gentis. Maumedžiai (Larix) Gentis. Pocūgės (Pseudotsuga) Pošeimis. Gentis. Eglės (Picea) Pošeimis. Gentis. Pušys (Pinus)
Binomas
Pinaceae , 1836

Pušiniai (Pinaceae) – pušūnų (Pinophyta) augalų šeima, kurioje yra 4 pošeimiai, 11 genčių ir priskaičiuojamos 236 medžių rūšys.

Vakariniai maumedžiai (Larix occidentalis) paplitę kalnuotuose Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose

Himalajiniai kedrai (Cedrus deodara) vakarų Himalajuose

Paprastoji eglė (Picea abies) natūraliai ir plačiai paplitusi Lietuvoje

Kanadinė cūga (Tsuga canadensis) introdukuota Lietuvoje

jaunas medelis

Lapuodegės pušys (Pinus balfouriana), tarp kurių centre baltakamienė pušis (Pinus albicaulis) prie Lone Pine ežero, Siera Nevadoje (JAV pietvakariuose).

Didžiųjų pocūgių (Pseudotsuga menziesii var. menziesii) miškas valstijoje (JAV)

Europinis kėnis (Abies alba) augantis Lenkijos Silezijoje. Introdukuoti Lietuvoje, o arčiausiai mūsų šalies jų natūralus paplitimas – Belovežo girioje. Tai aukščiausi ir masyviausi vietiniai Europos medžiai po kaukazinių kėnių

jaunas medelis

Pušinių (Pinaceae) pošeimiai ir gentys

Abietoideae pošeimis
    Kėniai (Abies) – apie 50 rūšių. Lietuvoje introdukuoti europinis, japoninis kėniai ir dar kitos (8 rūšys)).
    Kedrai (Cedrus) – 4 rūšys
     – 3 rūšys
     – 1 rūšis ()
     – 1 rūšis ()
    Cūgos (Tsuga) – 9 rūšys. Lietuvoje introdukuotos kanadinė ir įvairiaspyglė cūgos.
Laricoideae pošeimis
     – 1 rūšis ()
    Maumedžiai (Larix) – apie 10-15 rūšių. Lietuvoje vietinis europinis maumedis, kitos 4 (įskaitant japoninį maumedį) introdukuotos.
    Pocūgės (Pseudotsuga) – 5 rūšys. Lietuvoje introdukuotas didžiosios pocūgės Pseudotsuga menziesii var. glauca porūšis.
Piceoideae pošeimis
    Eglės (Picea) – apie 35 rūšys. Lietuvoje vietinė paprastoji eglė, kitos 4 (įskaitant sitkinę eglę) introdukuotos.
Pinoideae pošeimis
    Pušys (Pinus) – apie 115 rūšių. Lietuvoje vietinė paprastoji pušis, kitos 9 (įskaitant geltonąją pušį) introdukuotos.

Lietuvos savaiminės pušinių (Pinaceae) rūšys

Lietuvoje savaime auga trys pušinių rūšys:

• Šeima. Pušiniai (Pinaceae)
  • Gentis. Maumedis (Larix)
    • Rūšis. Europinis maumedis (Larix decidua) –
  • Gentis. Pušis (Pinus)
    • Rūšis. Paprastoji pušis (Pinus sylvestris).
  • Gentis. Eglė (Picea)
    • Rūšis. Paprastoji eglė (Picea abies).

Lietuvoje introdukuotos pušinių (Pinaceae) rūšys

• Šeima. Pušiniai (Pinaceae)
  • Gentis. Kėnis (Abies)
    • Rūšis. Europinis kėnis (Abies alba)
    • Rūšis. Balzaminis kėnis (Abies balsamea)
    • Rūšis. Pilkasis kėnis (Abies concolor)
    • Rūšis. (Abies holophylla)
    • Rūšis. (Abies homolepis)
    • Rūšis. (Abies koreana)
    • Rūšis. Subalpinis kėnis (Abies lasiocarpa)
    • Rūšis. Kaukazinis kėnis (Abies nordmanniana)
    • Rūšis. (Abies sachalinensis)
    • Rūšis. Sibirinis kėnis (Abies sibirica)
    • Rūšis. (Abies spectabilis)
    • Rūšis. Japoninis arba Vičo kėnis (Abies veitchii)
  • Gentis. Maumedis (Larix)
    • Rūšis. Daūrinio maumedžio japoninis varietetas (Larix gmelinii var. japonica)
    • Rūšis. Japoninis maumedis (Larix kaempferi)
    • Rūšis. Sibirinis maumedis (Larix sibirica)
    • Rūšis. (Larix x marschlinsii)
  • Gentis. Eglė (Picea)
    • Rūšis. Baltoji eglė (Picea glauca)
    • Rūšis. Serbinė eglė (Picea omorika)
    • Rūšis. Dygioji eglė (Picea pungens)
    • Rūšis. Sitkinė eglė (Picea sitchensis)
  • Gentis. Pušis (Pinus)
    • Rūšis. Bankso pušis (Pinus banksiana)
    • Rūšis. Kedrinė pušis (Pinus cembra)
    • Rūšis. Suktaspyglė pušis (Pinus contorta)
    • Rūšis. Kalninė pušis (Pinus mugo)
    • Rūšis. Juodoji pušis (Pinus nigra)
    • Rūšis. Balkaninė pušis (Pinus peuce)
    • Rūšis. (Pinus pinaster)
    • Rūšis. Geltonoji pušis (Pinus ponderosa var. benthamiana)
    • Rūšis. Šiurkščioji pušis (Pinus rigida)
    • Rūšis. Sibirinė pušis (Pinus sibirica)
    • Rūšis. Veimutinė pušis (Pinus strobus)
  • Gentis. Pocūgė (Pseudotsuga)
    • Rūšis. Didžioji pocūgė (Pseudotsuga menziesii var. menziesii)
  • Gentis. Cūga (Tsuga)
    • Rūšis. Kanadinė cūga (Tsuga canadensis)
    • Rūšis. Įvairiaspyglė cūga (Tsuga diversifolia)

Matmenys ir amžius

Aukštis

Aukščiausi šioje medžių šeimoje medžiai siekiantys bei peraugantys 60 m aukščio ribą:

1. Didžioji pocūgė (Pseudotsuga menziesii var. menziesii) porūšis augantis dabar 99,76 m, praeityje 142 m.
2. Sitkinė eglė (Picea sitchensis) auganti dabar 96,7 m.
3. Kvapusis kėnis (Abies procera) augantis dabar 87,48 m, praeityje 89,9 m.
4. Kaliforninė cūga (Tsuga heterophylla) auganti dabar 82,9 m.
5. Saldžioji arba Lamberto pušis (Pinus lambertiana) auganti dabar 77,85 m, praeityje 82,17 m.
6. Geltonoji pušis (Pinus ponderosa var. benthamiana) porūšis augantis dabar 81,77 m.
7. Kaliforninis kėnis (Abies grandis var. grandis) porūšis augantis dabar 81,4 m.
8. Kaukazinis kėnis (Abies nordmanniana) augantis dabar 78 m.
9. Didingasis kėnis (Abies magnifica) augantis dabar 76,8 m.
10. Pilkasis kėnis (Abies concolor subsp. lowiana) augantis dabar 75,5 m.
11. Kalvinė pušis (Pinus monticola) auganti dabar 74,2 m.
12. Purpurinis kėnis (Abies amabilis) augantis dabar 71,9 m.
13. Vietnaminė pušis auganti dabar 70 m.
14. Europinis kėnis (Abies alba) augantis dabar 68 m.
15. Engelmano eglė (Picea engelmannii) auganti dabar 67,7 m.
16. Dygliuotoji eglė (Picea spinulosa) aukštis iki 65 m.
17. aukštis iki 65 m.
18. Vakarinis maumedis ( Larix occidentalis) augantis dabar 58,5 m, praeityje iki 65 m.
19. Spindulinė pušis (Pinus radiata) auganti dabar 64 m.
20. (Pinus jeffreyi) auganti dabar 63,09 m.
21. Paprastoji eglė (Picea abies) auganti Slovėnijoje 62,26 m (patikimai išmatuota 2012 metais).
22. Abies borisii-regis 60 m.
23. (Abies pindrow) – iki 60 m.
24. (Pinus canariensis) auganti dabar 60 m.
25. (Abies religiosa) yra žinomų iki 60 m.
26. iki 60 m.
27. iki 60 m.
28. Himalajinė eglė (Picea smithiana) iki 60 m.
29. Šrenko eglė (Picea schrenkiana) iki 60 m.
30. Himalajinis kedras (Cedrus deodara) iki 60 m.

• Palyginimui (aukščiausias Lietuvoje medis) – Europinis maumedis 49 m.

Kamieno storis

Pateiktos rūšys, kurios dabar ar istoriniais laikais pasiekdavo ir peraugdavo 2 m kamieno skersmenį Ø (sąrašas nepilnas):

1. Saldžioji arba Lamberto pušis (Pinus lambertiana) dabar auganti 352 cm kamieno skersmens (kska), augusi praeityje 5,60 m (1 metro aukštyje 1826 metais buvo išmatuota garsiausio Šiaurės Amerikos vakarų dalyje botaniko , tyrinėjusio augalus).
2. Sitkinė eglė (Picea sitchensis) auganti dabar turi 539 cm kamieno skersmenį.
3. Didžioji pocūgė (Pseudotsuga menziesii var. menziesii) porūšis augantis dabar 485 cm.
4. Atlaso kedras (Cedrus atlantica) augantis dabar 382 cm.
5. Europinis kėnis (Abies alba) augantis dabar 380 cm.
6. Gajoji pušis (Pinus longaeva) 368 cm.
7. Kaukazinis kėnis (Abies nordmanniana) augantis dabar 360 cm.
8. Libano kedras (Cedrus libani) augantis dabar 360 cm.
9. iki 300 cm (apytiksliai teiginiai).
10. Didingasis kėnis (Abies magnifica) augantis dabar 295 cm.
11. Himalajinis kedras (Cedrus deodara) augantis dabar (už savo natūralaus paplitimo arealo ribų) 279 cm. Natūraliai jų kamieno skersmuo būna kur kas didesni, bet mažai apie juos duomenų.
12. Kaliforninė cūga (Tsuga heterophylla) auganti dabar 276 cm.
13. Kvapusis kėnis (Abies procera) augantis dabar 275 cm.
14. Baltakamienė pušis (Pinus albicaulis) auganti dabar 268 cm.
15. (Pinus canariensis) auganti dabar 265 cm.
16. Lapuodegė pušis (Pinus balfouriana) auganti, 261 cm.
17. Kaliforninė cūga (Tsuga heterophylla) auganti dabar 259 cm.
18. Spindulinė pušis (Pinus radiata) auganti dabar 258,1 cm.
19. Geltonoji pušis (Pinus ponderosa var. benthamiana) porūšis augantis dabar 253 cm (nors kitas medis 280 cm, bet gali būti paklaida, kadangi tik apytiskslis teiginys).
20. 250 cm.
21. iki 250 cm.
22. iki 250 cm.
23. iki 250 cm.
24. Japoninė cūga (Tsuga sieboldii) iki 250 cm.
25. (Pinus jeffreyi) auganti dabar 245 cm (surasta ir išmatuota 2010 metais), praeityje 247 cm (iki 2003 metų).
26. (Abies pindrow) – iki 240 cm.
27. Purpurinis kėnis (Abies amabilis) augantis dabar 237 cm.
28. Juodoji cūga (Tsuga mertensiana) auganti dabar 224 cm.
29. Pilkasis kėnis (Abies concolor subsp. lowiana) augantis dabar 223 cm.
30. Baltažievė pušis (Pinus heldreichii) auganti dabar 222 cm.
31. auganti dabar 222 cm.
32. Vakarinis maumedis ( Larix occidentalis) augantis dabar 221 cm.
33. Kaliforninis kėnis (Abies grandis var. grandis) porūšis augantis dabar 220 cm.
34. Laielio maumedis (Larix lyallii) augantis dabar 215,1 cm.
35. Stambiakankorėžė pocūgė (Pseudotsuga macrocarpa) auganti dabar 213 cm.
36. (Pinus brutia) auganti dabar 210 cm.
37. iki 210 cm.
38. Subalpinis kėnis (Abies lasiocarpa) augantis dabar 204 cm.
39. Italinė pušis (Pinus pinea) 204 cm.
40. Abies borisii-regis 200 cm.
41. Paprastoji eglė (Picea abies) augančios dabar 153 cm (taip pat yra buvusių virš 200 cm, bet neišmatuotų. Rūšies seni medžiai Europoje beveik išnaikinti, tad storais liemenimis šias egles galima užtiktį tik atokiose nuo žmonių ir miškų ūkio neliečiamose vietose.
42. (Abies firma) iki 200 cm.
43. (Abies religiosa) yra žinomų dabar augančių iki 200 cm kamieno skersmenimis.
44. iki 200 cm.
45. Himalajinė eglė (Picea smithiana) iki 200 cm.
46. Šrenko eglė (Picea schrenkiana) iki 200 cm.

• Medžių kamieno skersmuo Ø matuojamas maždaug vidutinio ūgio žmogaus krūtinės – 1,3 m nuo žemės aukštyje (kska). Kai kurių medžių kamieno storis pateiktas apytikslis.

Tūris

1. Didžiosios pocūgės (Pseudotsuga menziesii var. menziesii) porūšis augantis dabar 349 m³ tūrio.
2. Sitkinė eglė (Picea sitchensis) auganti dabar 337 m³ tūrio.
3. Saldžioji arba Lamberto pušis (Pinus lambertiana) auganti dabar 255 m³ tūrio.
4. Kvapusis kėnis (Abies procera) augantis dabar 174,3 m³ tūrio (pagal 1988 metus).
5. Geltonosios pušies (Pinus ponderosa var. benthamiana) porūšis augantis dabar 153 m³ tūrio.
6. Europinis kėnis (Abies alba) augantis dabar 140 m³ tūrio.
7. (Pinus jeffreyi) auganti dabar 118,16 m³, praeityje 129 m³ (iki 2003 metų) tūrio.
8. Pilkasis kėnis (Abies concolor subsp. lowiana) augantis dabar 99 m³ (1997 metais) tūrio.
9. Kalvinė pušis (Pinus monticola) auganti dabar 92 m³ tūrio.
10. Vakarinis maumedis ( Larix occidentalis) augantis dabar yra 83 m³ tūrio.
11. Purpurinis kėnis (Abies amabilis) augantis dabar 63 m³, praeityje augęs 74 m³ tūrio.
12. Kaliforninis kėnis (Abies grandis var. grandis) porūšis augantis dabar 68,3 m³ tūrio.
13. Engelmano eglė (Picea engelmannii) auganti dabar 63 m³ tūrio.

• Žinomas ne visų dideliais medžiais šioje šeimoje išaugančių augalų tūris, įskaitant keleto cūgų rūšių, kedrų, , maumedžių ir kitų genčių rūšis.

Amžius pagal pušinių rūšis

Rūšių amžiaus ilgumas pušinių šeimoje labai įvairus. (Pinus virginiana) jau nuo 65-90 metų ima sensti ir retai išgyvena 150 metų. italinės pušys (Pinus pinea) iki 150 metų yra daugiau trumpaamžių rūšių. gajosios pušys (Pinus longaeva) ilgiausiai – virš 4842 metų.

1. Gajoji pušis (Pinus longaeva); Ilgaamžiškiausia ne tik tarp pušinių, bet ir tarp visų planetos organizmų. Dar vis vegetuojančiam Metušelo (Methuselah) medžiui 4842 metai (skaičiuojant pagal 2011 metus). Rūšis savaime paplitusi Šiaurės Amerikos žemyno vakaruose (JAV p.v.), tai yra kalnuotose Jutoje, Nevadoje ir l.ribotoje rytų Kalifornijos dalyje.
2. Akuotuotoji pušis (Pinus aristata); Medžiui žinoma kaip CB-90-11 kuris auga vidurio Kolorado valstijoje, JAV – 2435 metai.
3. Lapuodegė pušis (Pinus balfouriana); Šios rūšies medžiui seniausiam, vis dar vegetuojančiam medžiui 2110 metų. Ekspertai teigia, kad gali išgyventi iki 2500-3000 ir tikėtina daugiau metų.
4. ; auganti dabar yra 1670 metų.
5. Didžiosios pocūgės (Pseudotsuga menziesii var. menziesii) porūšis gyvena virš 1350 metų.
6. Baltakamienė pušis (Pinus albicaulis); Auganti dabar turi 1267 metus.

• Visos ilgaamžės pirmos trys pušų rūšys priskiriamos (Balfourianae) poskyriui, kurios auga JAV pietvakariuose esančiuose kalnuotose vietose. Palyginimui, paprastoji pušis (Pinus sylvestris) kuri plačiai paplitusi Lietuvoje, vidutiniškai gyvena 300–500, dažnai sulaukia ir iki 600 metų. Suomijoje auga paprastoji pušis, kuriai kaip teigiama yra 780 metų. Paprastoji eglė (Picea abies), kuri taip pat plačiai paplitusi Lietuvoje gyvena 250–350, kartais dar ilgiau metų. Vokietijos Bavarijos miške yra žinoma kaip LBG paprastoji eglė – ji skaičiuojami 468 metai. Žinoma yra viena pagrindinė sąlyga (nekalbant apie medžių ligas) daugelio medžių ilgaamžiškumui – esant intensyviai Lietuvoje (įskaitant ir kitas šalis) miškakirtystei jeigu jų nenukirs, kadangi Lietuvoje leidžiama kirsti paprastąją eglę nuo 71 metų, papastąją pušį nuo 101 metų. Lietuvoje bene seniausios paprastosios pušys auga Kiauneliškio gamtiniame rezervate, esančiame Labanoro girioje, manoma kai kurios yra sulaukę 170 metų amžiaus (jų amžiumi tai ankstyva branda). Senų, mažiau intensyvaus ūkio paliestų medžių Lietuvoje yra ir Punios šile.

Amžius pagal pušinių gentis

• Pušys (Pinus); Pušų gentyje, pušinių šeimoje bei tarp visų gyvuojančių Žemės organizmų, ilgiausiai gyvenanti yra gajoji pušis (Pinus longaeva) – vis dar vegetuojanti 4842 metų (skaičiuojant nuo 2011 metų).
• Pocūgės (Pseudotsuga); Augusios Britų Kolumbijos provincijos Vankuverio saloje didžiosios pocūgės (Pseudotsuga menziesii var. menziesii) porūšio paimti pavyzdžiai, leido nustatyti jos tikslų amžių – jai buvo 1350 metų. Šis medis ėmė augti po apylinkėse siautusios didelies ugnies dar 635 metais, bet neatsilaikęs prieš 1985-86 metais siautusią vėtrą nuvirto. Tad yra tikėtina, kad šiose vietose yra dar senesnių didžiosios pocūgės medžių. Yra kitas pavyzdys iš Vankuverio saloje esančios apie Waterloo kalną kirtavietės, kur ant išlikusio kelmo buvo suskaičiuotos 1307 medžio rievės.
• Cūgos (Tsuga); Manoma ilgiausiai gyvena juodoji cūga (Tsuga mertensiana), pasak vieno jas tyrinėjusio specialisto, Kanados Britų Kolumbijoje, netoli Vankuverio sename miške, buvo radęs 1400 metų senumo (nėra paremta šaltiniais) šios rūšies medį. Kiti neparemti šaltiniai teigia esant augančias taip pat Kanados Britų Kolumbijoje virš 800 metų šios rūšies medžius.
• Maumedžiai (Larix); Ilgiausiai gyvena Laielio maumedis (Larix lyallii) 1011 metų (medis nusibaigęs), bei europinis maumedis (Larix decidua) kuris dar vegetuoja turi 986 metus.
• Kedrai (Cedrus); Libano kedras (Cedrus libani) gyvena virš 1000 metų (nėra pilnai pagrysti šaltiniai), tuo tarpu himalajinis kedras (Cedrus deodara) virš 900 metų.
• Eglės (Picea); Apie jų rūšių amžių nėra daug pateikta duomenų, tačiau iš žinomų ilgiausiai gyvenančių yra kalninė eglė (Picea engelmannii) – pagal skersinį kamieno pjūvį, žinomas seniausias individas yra išgyvenęs 911 metų.
• Kėniai (Abies); Tarp kėnių genties medžių ilgiausiai gyvena purpurinis kėnis (Abies amabilis), vienas seniausių medžių buvo 725 metų, kito šios pačios rūšies medžio buvo suskaičiuota 800 rievių. Abu medžiai augo savo paplitimo areale.
• ;
• ;
• ;
• ;

Šaltiniai

1. [1] www.conifers.org, Pinus lambertiana
2. [2] 2007-12-03 iš Wayback Machine projekto. www.lewis-clark.org, David Douglas (1799–1834)

Nuorodos

• Pinaceae (theplantlist.org) 2011-11-22 iš Wayback Machine projekto., Anglų k.
• Pinaceae (conifers.org), Anglų k.
• Pine Family, by John W. Thieret (efloras.org), Anglų k.
• Pinaceae (botany.hawaii.edu), Anglų k.

• Kėnis (Abies)
• Kedras (Cedrus)
• Maumedis (Larix)
• Eglė (Picea)
• Pušis (Pinus)
• Pocūgė (Pseudotsuga)
• Cūga (Tsuga)