Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kurdistanas (kurd. کوردستان = Kurdistan) – regionas Artimuosiuose Rytuose, Turkijos, Irano, Irako ir Sirijos teritorijose, apgyvendintas daugausia kurdų. Manoma, kad visas regionas užima apie 392 000 km² (maždaug Prancūzijos dydžio teritorija), ir jame gyvena apie 40 mln. kurdų.

Didžiojo Irano regionas Kurdistanas kurd. كوردستان

Vėliava
Šalis	Turkija Irakas Iranas Sirija
Tautos	kurdai, armėnai, asirai,
Kalba	kurdų, turkų, arabų ir persų
Valstybės	Ajubidai
Miestai	Dijarbakyras, Erbilis, Kermanšachas
Ankstesnis pav.	Armėnija

Didžiojo Irano regionai: Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, , , Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Puštūnistanas

Didžiausi miestai: Dijarbakyras, Bitlisas, Vanas (Turkija), Arbilis, Kirkukas (Irakas), Kermanšachas, Senendedžas, (Iranas).

Šiuolaikinis administravimas

Istorinis Kurdistanas šiuo metu padalintas tarp keturių valstybių, todėl jį politiškai sudaro keturios dalys:

, arba Vakarų Kurdistanas (Bakurê Kurdistanê) – didžiausia Kurdistano dalis, užimanti apie 190 000 km² t. y. apie trečdalį Turkijos teritorijos. Ji apima mažiausiai 17 pietrytinių šalies provincijų (Pietryčių ir Rytų Anatolijos regionus). Manoma, kad Turkijoje kurdai sudaro apie 20 proc. visų gyventojų (apie 15-20 mln. kurdų).
Irako Kurdistanas arba Pietų Kurdistanas (Herêmî Kurdistanî) – užima apie 40 000-65 000 km². Čia gyvena apie 6,5 mln. kurdų. Tai – autononimis Irako Federacijos regionas, turintis tarptautinį pripažinimą.
Irano Kurdistanas arba Rytų Kurdistanas (Rojhilatê Kurdistan) – užima apie 125 000 km². Čia gyvena pie 4 mln. kurdų. Regionas apima Kurdistano provinciją, taip pat didesnę dalį Vakarų Azerbaidžano, Kermanšacho, Ilamo provincijų.
teritorija (Kurdistana Binxetê) užima apie 12 000 km². Kurdai sudaro apie 10 proc. Sirijos gyventojų (apie 2 mln.). Regionas apima didesnę dalį Al Hasakah gubernijos.

Geografija ir etnografija

Istorinis Kurdistanas sudaro vakariausią Didžiojo Irano teritoriją. Jis ribojasi su Istoriniu Azerbaidžanu rytuose, Luristanu pietryčiuose, Armėnija šiaurėje, Mažąja Azija bei Levantu vakaruose ir Mesopotamija pietuose.

Vyrauja kalnuotas reljefas: Armėnijos kalnynas, Zagroso, Tauro kalnai, Kurdistano kalnai. Svarbiausia upė – Tigras, bet teritorijoje prasideda daugybė svarbių Artimųjų Rytų upių: Eufratas, Chaburas, Araksas, Kura ir daugybė kitų.

Yra dideli Urmijos ir Vano ežerai. Klimatas aridinis. Vyrauja skurdūs krūmynai, kalnų šlaituose, upių slėniuose – spygliuočių miškai, gluosnių sąžalynai.

Tradiciniai regionai ir dialektai

Visas Kurdistanas tradiciškai ir remiantis etnologijos-lingvistikos duomenimis dalinamas į tris dideles dalis, kurias apsprendžia kurdų kalbų (dialektų) paplitimas. Kiekviena dalis dalijama į istorinius-kultūrinius regionus (kurd. Herêm), o kiekviename regione išskiriami (kurd. Eşîrên). Trys dalys yra šios:

Šiaurės Kurdistanas – apima visą Turkijos ir Sirijos Kurdistaną, taip pat nedideles teritorijas Irano Vakarų Azerbaidžane ir Irako šiaurėje. Čia kalbama dialektais ir . Regioną sudaro šie kultūriniai regionai – Bradostas (sen. Persarmėnija), Bochtanas (sen. Korduena), Hakiaris (sen. Korduena), Badinanas, , Dijarbakyras (sen. Arzanena), (sen. Sofena), Bitlisas (sen. Turuberanas), (sen. Moksoena), (sen. Airaratas), (sen. ), Vanas (sen. Vaspurakanas) ir kt.
Centrinis (Sorani) Kurdistanas (sen. Zamua) – padalintas tarp Irano ir Irako. Čia kalbama dialektais. Irane jį sudaro šie kultūriniai regionai: Mukrijanas (sen. vidinė Zamua) ir Erdelanas (sen. Harši), – ir (sen. tikroji Zamua).
Pietų Kurdistanas – yra Irano Kermanšacho ir Ilamo provincijose. Čia kalbama daugybe pietinių kurdų (arba guranių) dialektų. Tradiciniai regionai yra (sen. ), ir Havramanas (sen. Paršua).

Kurdistanas be kurdų yra gyvenamas ir kitų svarbių tautinių mažumų – armėnų (šiaurės Kurdistanas), asirų (šiaurės Kurdistano pietinės dalys) ir (daugiausia Sorani kurdistanas).

Istorija


Kurdistano istorija
Zamua, Senovės Armėnija
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
, ,
Bagratuni
Seldžiukai > >
Ajubidai
Ilchanidai > Timūridai
Kara Kojunlu > Ak Kojunlu
Safavidai / Osmanai
:
Ardalanas, Badinanas, , , , , Mukrijanas, , , Bochtanas
, Irakas, Iranas,

Pagrindinis straipsnis – Kurdistano istorija.

Istorinis Kurdistano regionas yra sudedamoji Persijos civilizacijos dalis, jo istorija artimai susijusi su visa Irano istorija.

Regionas iki kurdų

Pagrindiniai straipsniai – Urartai ir Didžioji Armėnija.

Seniausiais laikais lygumose į pietus nuo Kurdistano klestėjo Mespopotamijos civilizacijos. Šumerai šį kalnuotą regioną vadino Subartu. Greičiausiai tai buvo klajoklių gutijų gyvenamas kraštas. Vėlesni gyventojai buvo huritai, vėliau čia įsistvirtino urartai. Apie 1000 m. pr. m. e. Asirai mini tautą Kurti, gyvenančią prie Džudi kalno. Maždaug tuo metu beveik visą regioną apgyvendino armėnai, ir jis tapo žinomas kaip Didžioji Armėnija.

VII–II a. Armėniją valdė Medija, Achemenidai, Aleksandras Makedonietis, Seleukidai. Vėliau čia įsigalėjo nepriklausoma Armėnijos karalystė, ir spėjama, kad jau tada jai priklausantys pietvakariniai regionai Copkas, Aghdznikas, Korduena buvo gyvenami kurdų. Kurdai taip pat gyveno ir regione.

Apie 66 m. pr. m. e. Armėnijos kurdų valstybėlės atiteko Romos imperijai, čia sukurtos atskiros provincijos. Mūsų eros pradžioje jos atiteko Partų imperijai, vėliau Sasanidų imperijai.

Viduramžių Kurdistanas

VII a. Didžioji Armėnija prijungta prie Kalifato, pradėta krašto islamizacija. Tuo metu dar kartą keitėsi krašto sudėtis, vietoje armėnų įsigalėjo musulmonai iranėnai, kurdų protėviai. Maždaug nuo tada regionas tapo žinomas kaip Kurdistanas.

Kalifatui silpstant, IX a. krašte pradėjo kilti vietinės dinastijos ir valstybės. Ake, Andzevatsi buvo vienos pirmųjų. X a. regioną valdė kurdiškos dinastijos (959–1015), (990–1117), (990–1096). Maža to, kurdų kilmės dinastijos įsigalėjo ir kitose, ne kurdiškose, teritorijose: Armėnijoje (Šadadidai), Azerbaidžane (Ravadidai), Luristane ().

Po XI a. Seldžiukų viešpatavimo, Mosulo atabegai (1127–1234 m.) suvienijo visą Kurdistaną. XII a. patys kurdai įkūrė naują galingą dinastiją. Tai buvo Ajubidai (1171–1250), užkariavę milžiniškas teritorijas iki pat Egipto ir Jemeno. Tai buvo didžiausias kurdų ekspansijos laikotarpis.

Nuo XIII a. prasidėjo skaudžiausias Kurdistano istorijoje laikotarpis, nes valdė įvairios tiurkiškos dinastijos: Ilchanidai, Timūridai, Kara Kojunlu, Ak Kojunlu, o XVI–XVIII a. dėl regiono varžėsi Safavidai ir Osmanai. Jų valdymo laikais prieš kurdus buvo vykdoma nepalanki politika. Safavidų imperijoje daugybė kurdų buvo iškelti iš Kurdistano ir apgyvendinti Chorasane.

Tuo metu Kurdistano periferijose formavosi nepriklausomos ar pusiau priklausomos .

Padalintas regionas

Apie 1920 m. nusistovėjo dabartinės sienos, pagal kurias istorinis Kurdistanas padalintas tarp keturių valstybių. Visose kurdai reiškė nepasitenkinimą, vyko maištai ir sukilimai. Turkijos kurdams 1927–1930 m. pavyko įkurti efemerišką Ararato Respubliką, Irano kurdams 1946–1947 m. – Mahabado Respubliką. Irako kurdai 1960 m. pradėjo pilietinį karą dėl autonomijos. Irako valdžios nuolaidos nenumalšino nesutarimų, kol 2003 m. neįkurtas autonominis Kurdistano regionas.

Iki dabar visose šalyse įvairios kurdų partijos ir organizacijos (ypač Kurdistano darbininkų partija) kovoja už Kurdistano suvienijimą.

Demografija

Karinė situacija 2014 m.:
  Kontroliuojama Sirijos opozicijos
  Kontroliuojama Sirijos vyriausybės
  Kontroliuojama Irako vyriausybės
  Kontroliuojama Irako ir Levanto islamo valstybės (ISIL)
  Kontroliuojama Sirijos kurdų
  Kontroliuojama Irako kurdų

Didžiausi miestai
Miestas	Gyventojų skaičius	Kurdų regionas
Hevleris	1 293 839	Irako Kurdistanas
Silemanis	1 190 251	Irako Kurdistanas
Dihokas	900 000	Irako Kurdistanas
Kerkukas	850 787	Irako Kurdistanas
Amedas	843 460	Turkijos Kurdistanas
Kirmasanas	828 313	Irano Kurdistanas
Riha	526 247	Turkijos Kurdistanas
Vanas	370 190	Turkijos Kurdistanas
Elihas	348 963	Turkijos Kurdistanas
Elezizas	347 857	Turkijos Kurdistanas
	336 129	Turkijos Kurdistanas
Sene	311 446	Irano Kurdistanas
Dihokas	284 000	Irako Kurdistanas
	226 000	Irako Kurdistanas
Semsuras	217 463	Turkijos Kurdistanas
Hesikė	188 160	Sirijos Kurdistanas
Kamišlas	184 231	Sirijos Kurdistanas
	171 773	Irano Kurdistanas
	149 000	Irano Kurdistanas
Koseras	147 585	Turkijos Kurdistanas
Sertas	135 350	Turkijos Kurdistanas
	131,348	Irano Kurdistanas
	130 257	Irako Kurdistanas
Sevregas	120 556	Turkijos Kurdistanas
	115,065	Irano Kurdistanas
	110,824	Irako Kurdistanas
Kerekosė	107,839	Turkijos Kurdistanas

Vikiteka: Kurdistanas – vaizdinė ir garsinė medžiaga