Bochtanas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kurdistano istorinis regionas: Botan
Šalis	Turkija ()
Tautos	kurdai (bochtaniai)
Valstybės	XII a.-1855 m.
Miestai
Ankstesnis pav.	Korduena

Bochtanas (kurd. Botan) arba Džazira – istorinis regionas Kurdistano vakaruose, esantis tarp Tigro, Haburo ir upių, dabartinės Turkijos pietrytinėje dalyje. Taip pat to paties pavadinimo pusiau priklausoma valstybė, egzistavusi regione XII–XIX a.

Geografija

Regionas priklauso šiauriniam Kurdistanui ir tradiciškai yra apribotas trijų upių. Į šiaurę nuo jo už Bochtano upės yra Muksi (senovės Mogchas) bei Bitliso regionas (senovės Arzanena), pietvakariuose už Tigro upės – (senovės Migdonija), pietuose už Haburo upės – Badinanas. Į rytus nuo regiono svarbiausias miestas yra Hakiaris.

Regione be kurdų bochtanių (svarbiausi klanai brasbi, dasni ir sindi) iki pat XX a. pradžios gyveno žymios krikščionių armėnų ir asirų mažumos. Pietinėje Bochtano dalyje jos priklausė , šiaurėje – tiek chaldėjų, tiek nestoriečių bažnyčioms. Džizrės mieste buvo aramėjų kalba kalbanti bendruomenė.

Istorija

Antikiniais laikais regionas buvo žinomas kaip Korduena (arba Korčaikas), buvo pusiaupriklausoma Partų imperijos dalis, kuri kartkartėmis priklausė Armėnijai bei Romai. Manoma, kad jau tada jis buvo apgyvendintas kurdų protėvių (corduchoi), ir čia susiformavo viena seniausių kurdų valstybių.

Po arabų užkariavimo VIII a. Korduenos regionas buvo prijungtas prie Kalifato. Jau tada čia minimi kurdai bochtaniai, įsitvirtinę tvirtovėse su sostine Džardhakile. Kalifatui nusilpus, regioną valdė Bagratuni, vėliau Seldžiukai.

Kurdų emyratas

Galiausiai susidarė prielaidos susikurti vietinei kurdų valstybei, kuri buvo vadinama Bochtano emyratu su sostine Džizrėje. Tam tikrais laikotarpiais emyratas valdė ir Tur-Abdiną rytuose, ir Muksi šiaurėje. Emyrate paplito jazidizmas, nauja kurdų religija iš gretimo Badinano regiono, tapusi oficialia XIV a.

Netgi po to, kai Kurdistane įsiviešpatavo Osmanų imperija, Bochtanas išliko pusiau priklausoma valstybėlė ir vienas svarbiausių kurdų kultūrinių centrų. XIX a. 5-ame dešimtmetyje vietos emyras Badrchanas bandė tapti nepriklausomu nuo Osmanų. 1842 m. jis ėmė kalti monetas su savo atvaizu ir visiškai atsisakė pripažinti sultono valdžią, tačiau 1847 m. vasarą Osmanų kariuomenė užėmė sostinę Džizrę, emyratas buvo panaikintas, o Badrchanas buvo paimtas į nelaisvę ir ištremtas (mirė 1868 m. Damaske).

Dar kartą sukurti nepriklausomą Kurdistaną pabandė Badrchano sūnėnas Ezdanširas. 1854 m., pasinaudojęs prasidėjusiu Krymo karu, jis pradėjo dar vieną sukilimą. Netrukus Ezdanširui pavyko užimti Bitlisą ir Mosulą. Po to Ezdanširas ėmė ruoštis Erzurumo ir Vano puolimui. Jo pastangos susivienyti su rusais nebuvo sėkmingos: visi jo pasiuntiniai pas generolą Muravjovą buvo sugauti Osmanų, o pats Ezdanširas buvo įviliotas į susitikimą su Osmanų atstovais, suimtas ir 1855 m. kovą išsiųstas į Stambulą. Po to sukilimas buvo numalšintas.

Kurdistano istoriniai regionai
Šiaurės Kurdistanas (, ): Bradostas | Bochtanas | Hakiaris | Badinanas | | | | | | | | Sorani Kurdistanas (): Mukrijanas | Ardalanas | | | Pietų Kurdistanas: | | Havramanas