Paršua

Senovės Irano regionas: Paršua
Šalis	Iranas (pietinis Kurdistanas)
Tautos	nežinomos kilmės tautos
Vėlesnis pav.	Erdelanas

Paršua (akadų kalba: ^KURParsūa, urartų kalba: Paršua) – senovinis regionas Zagroso kalnyne, daugiausia dabartinio Irano Kurdistano provincijos pietuose, egzistavęs II–I tūkst. pr. m. e. Kartais priskiriamas išplėstiniam Zamua regionui.

Senovės graikai regioną vadino Siromedija. Vėliau, įsigalėjus kurdams, regionas buvo vadinamas Erdelanu pagal kurdų gentį (ardalanus), gyvenusius prie svarbiausio jo miesto – Sanandadžo.

Etimologija

Regionas asirų įrašuose minimas kaip Parsūa ir nėra painiotinas su Parsūaš / Parsumaš, kuris reiškė istorinę Persiją (dab. Farso provincija). Abiejų regionų pavadinimai kilo iš senovės iranėnų kalbos žodžio parsava 'pakraštys', dažnai naudoto Iranėnų pasaulio pakraščiams apibūdinti. Pvz., iš šio žodžio kildinamas klajoklių parsii (į rytus nuo Urmijos ežero), parsyetae ar puštunų pavadinimai.

Geografija

Regionas apėmė Zagroso kalnyno atkarpą ir sutapo su Dijalos upės vidurupiu ir aukštupiu. Vakaruose, žemiau Dijalos upe, buvo Mesopotamijos istorinis regionas . Į šiaurę nuo jo buvo „Vidinė Zamua“, o į pietus – valstybė.

Derlingiausia Parsua teritorija ir svarbiausias centras buvo Dijalos vidurupyje, bet regionui priskiriamos ir daugybė smulkių valstybėlių visame Dijalos vidurupyje, aukštupyje ir toliau į rytus – Sefidrudo aukštupyje. Jų teritorija rytuose siekė istorinį Medijos regioą ir svarbiausią Medijos miestą Ekbataną.

Istorija

Regionas labiau minimas nuo 834 m. pr. m. e. Asirų valdovo ekspedicijos į šį kraštą, kurios metu Asirija paėmė duoklę iš 27 vietos genčių vadų. Jau amžiaus pabaigoje Parsua buvo minima kaip viena iš Asirijos valdų, o 774 m. pr. m. e. ją pasiekė ir nusiaubė Urartu kariuomenė.

Nors į šiaurę nuo Paršua konsolidavosi stipri Manos karalystė, regionas buvo politiškai susiskaldęs. Čia egzistavo daug smulkių gentinių valstybėlių, kurias asirai vadino pridėdami priešdėlį Bit- 'giminė; dinastija'. Užkariavimų metu Dijalos slėnyje minimos valstybėlės buvo Bit-Hamban, Bit-Barua, Bit-Zati, Bit-Kapsi, Araziašas, Kišessu ir kt. 744 m. pr. m. e. jas visas galutinai nukariavo Asirija.

Asirija nukariautą kraštą padalino į 4 provincijas: Parsua, Harhar (šiaurėje), Kišessu (rytuose), ir Bit-Hamban (pietuose). Parsua provincija dar labiau išplėsta 716 m. pr. m. e., kuomet į ją įjungtos Alabrijos ir Karalos valstybėlės. Nuo tada Paršua tapo svarbiausiu regionu, per kurį vyko asirų prekybinės ir karinės ekspedicijos toliau į rytus, t. y., į Mediją, ir ilgainiui rytuose buvo kuriamos vis naujos užkariautų žemių provincijos: Saparda, Bit-Kari ir Madai (paskutinioji buvo jau istorinėje Medijoje).

Apie 673 m. pr. m. e. tikriausiai medų kilmės Xšathrita šiame visame asirų kontroliuojamame regione įvykdė sukilimą. Neaišku, kokia buvo sukilimo baigtis, tačiau akivaizdu, kad po to regionas asirų buvo vis menkiau kontroliuojamas, ir, sustiprėjus Medijos karalystei, vienas pirmųjų atsidūrė jos sudėtyje.

VI a. pr. m. e. regioną užvaldė Achemenidų imperija, įjungdama jį į Medijos . Taip regionas pamažu įtrauktas į išplėstinio Medijos regiono sąvoką ir senovės graikų darbuose dėl asirų ir medų kultūros įtakos buvo vadinamas Siromedija. Tuo metu vyko sparti krašto iranizacija. Negrįžtamai išnyko vietos kalbos, vietos gyventojai maišėsi su , ir taip formavosi kurdai.

Nuorodos

1. William Bayne Fisher, Ilya Gershevitch. 1985. The Cambridge history of Iran. The Median and Achaemenian periods, Cambridge University Press, p. 62.