Cecropis daurica

Cecropis daurica
Daūrinė šelmeninė kregždė Ispanijoje
Apsaugos būklė
() (Nekeliantys susirūpinimo) (IUCN 3.1),
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Žvirbliniai paukščiai ( Passeriformes) Šeima: Kregždiniai ( Hirundinidae) Gentis: Netikrosios šelmeninės kregždės ( Cecropis) Rūšis: Daūrinė šelmeninė kregždė ( Cecropis daurica)
Binomas
Cecropis daurica , 1769
Sinonimai
Hirundo daurica (Linnaeus, 1771)
Paplitimas
Daūrinių šelmeninių kregždžių apytikslis paplitimo arealas pasaulyje:      perimvietės      sėslios      žiemavietės      užklysta

Daūrinė šelmeninė kregždė (Cecropis daurica) – kregždinių (Hirundinidae) šeimos paukščių rūšis.

Paplitimas

Labai plačiai pasaulyje paplitusi rūšis. Veisiasi atvirose kalvotose vietovėse vidutinio ir subtropikų klimato pietų Europos, Afrikos ir Azijos šalyse nuo Maroko, Portugalijos ir Ispanijos iki Japonijos, Indijos, Šri Lankos ir atogrąžų Afrikos, įskaitant pietinį Sibirą ir Vidurinės Azijos pietryčius ir Afganistaną. Užsachario Afrikos, Indijos, Pietryčių Azijos ir Taivano populiacijos sėslios, bet Europos, šiaurės vakarų Afrikos bei kitų šiauresnių Azijos šalių paukščiai yra migruojantys. Jie žiemoja Užsachario Afrikoje, Indijoje, žemyninėje Pietryčių Azijoje bei užklysta į Kalėdų salą ir šiaurinę Australijos žemyno dalį. Vakarų populiacijos kartais nuklysta į Atlanto vandenyno Kanarų ir Azorų salas.

Šiauriausiai Europoje kartais užklysta į Švediją, Norvegiją, Suomiją ir net Islandiją.

XXI a. antrojo dešimtmečio pradžios duomenimis, daūrinių šelmeninių kregždžių populiacija iš pietų plinta Europos šiaurės kryptimi.

Buveinės

Daūrinės šelmeninės kregždės peri atvirose arba iš dalies miškingose vietovėse, kalvotose ir kalnų vietovėse, slėniuose, jūros pakrančių klifuose, apdirbamos žemėse vietovėse ir miestuose. Lizdą krauna urvuose, pastatuose, po uolų atbrailomis ir tiltais. Paprastai vengia tankių miškų, plačių atvirų lygumų ir aukštų kalnų. Paprastai aptinkamos nuo jūros lygio iki 800 metrų kalnuotose vietovėse, bet už Europos ribų kartais ir aukščiau.

Dažnai jos aptinkamos pievose, kur skraidydamos gaudo vabzdžius. Kartais jos pasinaudoja padegamais žolynais ar besiganančiais galvijais, kas iš žolių į orą joms išbaido vabzdžius.

Paplitimas Lietuvoje

Tik vieną kartą 2017 m. birželio mėn. stebėta Klaipėdos apskrityje.

Išvaizda

Daūrinė šelmeninė kregždė yra šelmeninės kregždės dydžio ir svorio paukštis ir viena mažiausių netikrųjų šelmeninių kregždžių (Cecropis) genties rūšių. Jų kūno ilgis 16-17 cm, kūno svoris 19-29 g. Atstumas tarp abiejų išskleistų sparnų galų apie 33 cm.

Tai ryškiaspalviai paukščiai. Galvos šonuose ir iš dalies gale yra oranžinė plati dėmė. Viršugalvis, nugarėlė blizgančios tamsiai mėlynos spalvos. Pasturgalis nuo kaštoninės iki oranžiškai rausvos spalvos su smulkiais juodais dryžiais. Krūtinė ir pilvas balsvai oranžinis su trumpais vertikaliai išilgais tamsiais dryžiais. Jų gana trumpokos kojos ir pirštai juodoki, o kojų blauzdikaulis apaugęs šviesių spalvinių tonų plunksnų pūkeliais. Sparnai platūs ir smailėjantys, o jų vairinės plunksnos ilgos, ištįsusios iki 3,5 cm ilgio. Sparno viršutinės plunksnos juodokos, šiek tiek blizgančios, apatinės – kremiškai gelsvos. Uodegos viršus juodokas, šiek tiek blizgantis, o jos apačios plunksnos – juodos. Snapas trumpas ir plokščias, žiotys labai plačios – per evoliuciją prisitaikiusios skrendant gaudyti vabzdžius. Akys tamsiai rudos.

Abiejų lyčių individai turi panašų plunksninį apdarą, bet patinėlių uodega ilgesnė nei kaip pas pateles.

Jaunikliai yra blankesni, jų kūno viršutinė dalis rudesnė, blyškesniais rausvais plotais ir blankesniais dryželiais. Uodega trumpesnė, o sparnų plunksnos užsibaigia buku galu.

Elgsena

Abu poros nariai stato lizdą ir paprastai netoli būsimo lizdo vietos snapu renka jam lipnios žemės purvo gumulėlius. Lizdą įrenginėja 5-20 metrų aukštyje virš žemės. Priklausomai nuo geografinės vietovės, lizdas statomas ant uolų atbrailų, pastatų, po tiltais, mečečių konstrukcijoje ir urvuose. Prie horizontalaus paviršiaus jis lipdomas iš apačios. Kolbos formos lizdas turi įėjimą per tunelį. Lizdo viduje sukraunamas minkštos žolės ir plunksnų pamatas. Šiam savotiškam statiniui pasistatyti jiems reikia 5-15 dienų.

Veisimosi sezono metu patinėlis atlieka tam tikrus pasirodymus, čiauškėdamas ir sukdamasis ratu aplink patelę. Jei patelė tupi, tai patinėlis netoliese jos nutupęs prisijungia ir gieda. Kartais demonstratyviai rodo patelei savo uodegą. Tarp porelės kopuliacija paprastai vyksta lizdo viduje. Jos yra monogamės.

Veisimosi sezonas priklausomai nuo geografinės vietovės skiriasi, tačiau paprastai jis vyksta kovo-rugsėjo mėnesiais (Europoje – balandžio-rugsėjo mėn.). Peri pavieniui arba laisvomis grupėmis, kurias sudaro mažiau nei 50 porų, dažnai susibūrusios į grupes arba išsisklaidžiusios. Poros dažnai būna agresyviai nusiteikusios viena kitos atžvilgiu, o lizdų įėjimai paprastai būna nutolę vienas nuo kito mažiausiai 30 cm arba iki 2-3 metrų atstumu.

Patelė deda 2-7, bet dažniausiai 4-5 kiaušinius, tačiau Šri Lankoje ir Afrikoje – tik 2-3 kiaušinius. Abu suaugusieji peri maždaug dvi savaites, o jauniklius maitina abu tėvai. Yra užfiksuota, kad kai kurie suaugusieji jaunikliams, kurie maitinami įvairiais vabzdžiais, per dieną atneša maisto net 138 kartus. Jaunikliai po išsiritimo pirmą kartą palieka lizdą praėjus 26-27 dienoms, tačiau 5-6 dienas jie vis dar tėvų maitinami ir 2-3 savaites sugrįžta į lizdą pernakvoti. Per sezoną paprastai išperi dvi, o Ispanijoje tris jauniklių vadas.

Ne veisimosi metu gyvena bendruomeniškai, todėl Indijos lygumose vienu metu galima jų pamatyti šimtus. Taip pat po perėjimo jos dažnai sudaro didelius būrius kartu su kitų rūšių kregždėmis ir čiurliais (Apodidae).

Sparnų forma ir giliai išsišakojusi uodega leidžia šioms kregždėms lengvai atlikti oro manevrus medžiojant. Dažnai ore sklando, maitindamosios skraido 30-40 km/val. greičiu, o migruodamos gali skristi 50-65 km/val. greičiu.

Mityba

Daūrinės šelmeninės kregždės visus metus maitinasi beveik vien skraidančiais vabzdžiais. Į jų racioną įeina įvairios rūšys, gaudomos vaikantis ore, kartais iki 100 ir daugiau metrų aukštyje. Gaudomos rūšys skiriasi nuo geografinės vietovės ir metų sezono laiko – tai dvisparniai (Diptera), vabalai (Coleoptera), straubliuočiai (Hemiptera), termitai (Isoptera), tiesiasparniai (Orthoptera) ir plėviasparniai (Hymenoptera). Daūrinės šelmeninės kregždės maitinasi pavieniui, poromis arba mažomis grupelėmis. Medžioklės metu skraido tolygiai sklęsdamos ir gana sparčiai plasnodamos sparnais. Taip pat jos gaudo vabzdžius tupėdamos augmenijoje ar net ant žemės.

Balsas

Daūrinių šelmeninių kregždžių balsą galima palyginti su Lietuvoje gyvenančių šelmeninių kregždių (Hirundo rustica) čiauškėjimais, bet jis žemesnio tono, dažniausiai griežtesnis, lėtesnis, trumpesnis ir labiau it per nosį. Taip pat panašus ir į naminio žvirblio (Passer domesticus) čiulbėjimą.

Taksonomija

Porūšiai

(Handbook of the Birds of the World) 2022 m. internetinėje versijoje išskiriami 9 daūrinių šelmeninių kregždžių porūšiai.

Leidinio „“ (Birds of the World: Recommended English Names), kurio sąrašus sudaro , ir jo internetinės v12.1 versijos išskiriami 8 daūrinių šelmeninių kregždžių porūšiai:

1. Cecropis daurica daurica (Laxmann, 1769); gyvena šiaurės rytų Kazachstane ir Mongolijoje ir iki pietų centrinės Kinijos. Migruoja į Pietų ir Pietryčių Azijoje esančias žiemavietes.
2. Cecropis daurica japonica (Temminck & Schlegel, 1845); perimvietės pietryčių Sibire, Korėjos pusiasalyje, Japonijoje, pietinėje Kinijoje. Žiemoja Naujosios Gvinėjos saloje, Bismarko salyne ir Australijos žemyno šiaurinėse pakrantėse. Šio porūšio dryželiai ant pasturgalio neryškūs, stipriai dryžuota apatinė dalis, pertraukta apykaklė.
3. Cecropis daurica nipalensis (Hodgson, 1837); perimvietės Himalajuose, Tibete ir šiaurės Mianmare, žiemoja Indijoje. Porūšio apatinė dalis blankiai rausva ir stipriai dryžuota.
4. Cecropis daurica erythropygia (Sykes, 1832); perimvietės centrinėje Indijoje, žiemoja Indijos pietuose ir Šri Lankoje. Porūšio pasturgalis tamsus, gelsvai balsva apatinė dalis.
5. Cecropis daurica rufula (Temminck, 1835); perimvietės pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir rytuose iki Irano, Pakistane, šiaurės vakarų Indijoje. Žiemoja Užsachario Afrikoje ir pietvakarių Azijoje.
6. Cecropis daurica melanocrissus Rüppell, 1845; sėsliai gyvena Etiopijoje ir Eritrejoje.
7. Cecropis daurica kumboensis (Bannerman, 1923); sėsliai gyvena nuo Siera Leonės iki vakarinio Kamerūno.
8. Cecropis daurica emini (Reichenow, 1892); sėsliai gyvena pietryčių Sudane, Ugandoje, Kenijoje, Malavyje ir iki šiaurinės Zambijos.

Dalis ornitologų Šri Lankoje sėsliai gyvenančią populiaciją išskiria kaip Cecropis daurica hyperythra porūšį. Jų apatinė kūno dalis tamsiai rausva su neryškiais dryželiais arba be jų, o apykaklė neryški. Kita dalis ornitologų mano, kad tai yra susiformavusi atskira rūšis.

Artimos rūšys

Afrikoje nuo Senegalo iki rytinio Sudano gyvenanti rūšis, dalies ornitologų laikoma daūrinės šelmeninės kregždės vienu iš porūšių.

Galerija

• Tupinti daūrinė šelmeninė kregždė Ispanijos Kalpo mieste
• Daūrinė šelmeninė kregždė Ispanijoje renkanti lizdui lipdyti medžiagą
• Daūrinė šelmeninė kregždė Indijos Maharaštros valstijoje
• Daūrinė šelmeninė kregždė Indijos Maharaštros valstijoje
• Daūrinė šelmeninė kregždė Indijos Maharaštros valstijoje
• Daūrinė šelmeninė kregždė renkanti lizdui lipdyti medžiagą
• Lizdas Portugalijoje
• Lizdaviečių kolonija Indijos Karnatakos valstijoje
• Kiaušiniai
• Skrydyje
• Nuotraukų kompozicija kaip atrodo įvairiose skrydžio pozicijose

Šaltiniai

1. „IUCN Red List - Cecropis daurica“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 01 October 2016. {{}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= ()
2. terminai.vlkk.lt / Daūrinė šelmeninė kregždė 2022-10-01 iš Wayback Machine projekto.
3. Red-rumped Swallow Cecropis daurica.
4. Red-rumped Swallow Cecropis daurica. Tarptautinė raudonoji knyga. Last assessed: 01 October 2016.
5. theguardian.com / Mystery bird: red-rumped swallow, Cecropis daurica | 28 Feb 2011
6. ornitologija.lt / Daūrinė kregždė
7. bto.org / Red-rumped Swallow Cecropis daurica
8. Red-rumped Swallow Cecropis daurica. . Tikrinta: 24 May 2022
9. worldbirdnames.org / Swallows

Nuorodos

• ebird.org / Red-rumped Swallow Cecropis daurica
• birdlife.org / Red-rumped Swallow Cecropis daurica
• xeno-canto.org / Red-rumped Swallow Cecropis daurica (daūrinės šelmeninės kregždės čiulbėjimo garso įrašai)
• youtube.com / Red – rumped Swallow Collecting Nesting Material (Cecropis daurica) Μιλτοχελίδονο – Cyprus (video vaizdo įrašas darytas Kipre, kaip daūrinė šelmeninė kregždė renka lizdui lipdyti žemės gabaliukus)
• youtube.com / Red-rumped swallow (video vaizdo įrašas, kaip daūrinė šelmeninė kregždė renka lizdui lipdyti žemės gabaliukus)

Vikiteka: Daūrinė šelmeninė kregždė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.