Kitos reikšmės Badachšanas reikšmės Badachšanas pers بدخشان tadž Бадахшон kin 巴達克山 istorinis regionas Azijoje į šiaurės

Kitos reikšmės – Badachšanas (reikšmės).

Badachšanas (pers. بدخشان, tadž. Бадахшон, kin. 巴達克山) – istorinis regionas Azijoje, į šiaurės rytus nuo Irano kalnyno. Apima šiaurės rytų Afganistaną (Badachšano provincija) ir rytų Tadžikiją (Kalnų Badachšano autonominė provincija), taip pat gretimas teritorijas Pakistane bei Kinijoje (dalis Kašgaro prefektūros). Šiuo metu vyraujančios tautos yra pamyriai, kalbantys , ir tadžikai.

Didžiojo Irano regionas Badachšanas بدخشان

Šalis	šiaurės rytų Afganistanas, rytų Tadžikija
Tautos	pamyriai, tadžikai
Miestai	Šortugajus, , Faizabadas
Ankstesnis pav.

Didžiojo Irano regionai: Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, , , Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Puštūnistanas, Beludžistanas, Makranas, Badachšanas

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Pamyro kalnai.

Badachšanas – kalnuotas ir atšiaurus regionas, esantis tolimiausiame šiaurės rytiniame Didžiojo Irano pakraštyje. Visą jį sudaro Pamyro kalnynas. Regionas labai gausus mineralų, tarp kurių svarbiausi yra lazuritas, špinelis ir kt.

Iš trijų pusių regioną supą derlingi lygumų regionai. Vakaruose Pamyras leidžiasi į Chorasaną (senovės Baktrija), šiaurėje regioną uždaro , už kurių yra Alajaus slėnis ir Ferganos slėnis, rytuose yra Tarimo baseinas (Uigūristanas). Pietuose Badachšaną uždaro Karakorumas, už kurio yra kitas kalnuotas kalnuotas regionas – Baltistanas. Į pietvakarius nuo Badachšano yra Nuristanas, kuris skiria nuo Puštūnistano (senovės Arachosija).

Svarbiausia regiono upė – Pjandžas, kurios baseinas užima didžiąją dalį regiono. Svarbiausi jo intakai yra Pamyras, Vachanas, Guntas, Bartangas, Vandžas, Kokča ir kt. Dar viena svarbi upė yra , tekanti regiono rytuose (priklauso Jarkendo baseinui). Upės sudaro daug paskirų, tinkamų gyventi slėnių. Kiekvienas iš slėnių yra atskiras regionas, apgyvendintas atskirų pamyrių subetnosų. Tarp jų yra šugnaniai, rušaniai, jazguliamai, sarikoliai, iškašimiai, sangličiai, vachaniai, mundžaniai.

Derlingiausia ir tankiausiai gyvenama yra vakarinė regiono dalis, kur yra Faizabado ir Chorogo miestai. Kiti svarbūs Badachšano miestai yra Taškurganas ir Murgabas.

Istorija

Senovė

Į istoriją Badachšanas patenka jau III tūkst. pr. m. e. Dėl gausių mineralinių išteklių, jis buvo svarbus senovės civilizacijoms kaip brangakmenių ir kitų mineralų šaltinis. Jau tuo metu regione buvo Šortugajaus gyvenvietė. Iš čia brangakmeniai prekybiniais keliais keliaudavo į Mesopotamiją ir Indo slėnį. Viena svarbiausių regiono prekių buvo lazuritas, dėl ko prekybiniai keliai su Badachšanu dar yra vadinami Lazurito keliu. Jame prekybą užtikrino ir prekybinių gyvenviečių tinklas išsidriekęs po Irano kalnyną.

Senovėje regionas, kartu su kitais kalnuotais kraštais aplinkui (Hindukušo, Tianšanio vietovėmis) buvo apibendrintai vadinamas . Jis buvo detaliai aprašytas VII a. armėnų geografo . Regionas buvo tarsi buferinė zona tarp Irano, Indijos ir Kinijos civilizacijų. Tai formavo permainingą regiono istoriją.

Senųjų krašto gyventojų lingvistinė priklausomybė nėra žinoma. Nuo VII a. pr. m. e. vyko krašto iranizacija – čia kėlėsi indoeuropiečių iranėnų gentys. Atrodo, kad ši iranizacija vyko iš kelių pusių, todėl Pamyro tautų kilmė yra nevienoda. Pvz. vachaniai yra , atsikėlusių iš Tarimo baseino, palikuonys; mundžaniai greičiausiai yra senovės baktrų palikuonys, o šugnaniai, rušaniai ir jazguliamai kėlėsi į kraštą iš vakarų.

II a. pr. m. e. Badachšanas įjungtas į naują prekybinę sistemą – per jį ėjo Šilko kelio, jungusio Senovės Romą su Kinija, atšaka. Turtingas išteklių regionas masino aplinkines imperijas jį valdyti. Tačiau dėl krašto atokumo ir neprieinamumo, dažniausiai tokie bandymai buvo nesėkmingi arba trukdavo labai trumpai. Pirmieji regioną bandė valdyti Sasanidai, vėliau čia siekė įsitvirtinti Tiurkų kaganatas, Hanų dinastija, Omejadų kalifatas, Mongolų imperija.

Islamo laikotarpis

Vietos tautose išplėsti religinę įtaką bandė atskiros civilizacijos, tačiau ilgalaikiškiausia čia buvo Irano įtaka. Prieš mūsų eros pradžią iš Irano čia paplito zoroastrizmas, kurio likučių vis dar randama vietos tautų tradicijose. Pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje regione vyravo budizmas iš Indijos. Galiausiai XI a. Badachšaną pasiekė islamas. Jis išplito daugiausiai persų poeto dėka. Ši asmenybė išpažino izmailizmo atšaką, o dėl religinio persekiojimo buvo priverstas bėgti į kalnus. Čia kalnų tautų tarpe jis išplatino izmailizmą, kuris iki šiol lieka regiono pagrindine religija.

Politiškai regiono gyventojai gyveno susiskirstę į smulkias karalystes, kurios atitiko vietinius slėnius. Nuo XV a. visą regioną valdė vadinamieji . Iš pradžių jie pripažino lojalumą Timūridų imperijai, o 1506 m. tapo pavaldūs Mogolų imperijai. XVII–XVIII a. uzbekų kilmės mirai sudarė ir valdė nepriklausomi. Jų sostinė buvo miestas.

XVIII a. II pusėje Badachšaną nukariavo Afganistano Duranių dinastija, kuri perkėlė mirų sostinę į Faizabadą. Čia mirai valdė iki 1873 m.

Padalintas regionas

Per XIX a. Badachšane stiprėjo Britų ir Rusijos imperijų konkurencija. 1873 m. ji baigėsi regiono padalinimu į dvi dalis: šiaurinė dalis atiteko Rusijai, o pietinė – liko britų kontroliuojamam Afganistanui. Šis padalinimas išlieka iki mūsų laikų. Tuo metu buvo suformuotas ir vadinamasis Vachano koridorius, leidęs Afganistanui turėti bendrą sieną su Kinija.

Afganistano sudėtyje Badachšanas iš pradžių administruotas provincijoje, nuo kurios 1890 m. atskirta . 1963 m. suformuota atskira Badachšano provincija.

Rusijos sudėtyje Badachšanas buvo padalintas tarp Bucharos emyrato (vakarinė dalis) ir (rytinė dalis). 1920 m. TSRS perėmė Bucharos emyrato žemes ir 1924 m. jas organizavo į Kalnų Badachšano autonominę sritį, kurią 1929 m. prijungė prie Tadžikijos TSR. Tadžikijai gavus nepriklausomybę, Badachšanas liko jos sudėtyje kaip Kalnų Badachšano autonominė provincija.

Nuorodos

Надежда ЕМЕЛЬЯНОВА БАДАХШАН – ТАДЖИКСКИЙ И АФГАНСКИЙ