Han dinastija tradiciniai rašmenys 漢朝 supaprastinti rašmenys 汉朝 pinyin Hàn cháo Kinijos imperatorių dinastija valdžiusi

Han dinastija (tradiciniai rašmenys: 漢朝; supaprastinti rašmenys: 汉朝; pinyin: Hàn cháo) – Kinijos imperatorių dinastija, valdžiusi 206 m. pr. m. e. – 220 m., po Čin dinastijos. Tradiciškai Han periodas laikomas vienu svarbiausių klestėjimo laikotarpių Kinijos istorijoje. Iki šiol etniniai kinai save vadina „haniais“.

History of China
Kinijos istorija
Legendiniai valdovai
Sia dinastija
Šangų dinastija
Džou dinastija
Činų dinastija
Hanų dinastija
Šešių dinastijų laikotarpis
Trys valstybės
Vakarų Dzin
Pietų ir šiaurės dinastijos
Sui dinastija
Tangų dinastija
5 dinastijos ir 10 karalysčių
Songų dinastija
Juan dinastija
Mingų dinastija
Čingų dinastija
Kinijos Respublika
Kinijos Liaudies Respublika

Han dinastija skirstoma į du periodus:

Vakarų Han (206 m. pr. m. e. – 9 m.)
Rytų Han (25 – 220 m.)

9–25 m. valdė uzurpatorius Vang Mang ().

Vakarų Han

Ankstesniosios (Qian Han 前漢), arba Vakarų (Xi Han 西漢) Han dinastijos sostinė buvo Čanganis (Chang’an). Po Čin Ši Huangdi mirties imperijoje kilo maištai. 206–202 m. pr. m. e. tarpuvaldžiu tarpusavyje kovojo dvi didesnės stovyklos: vienai vadovavo Liu Bang, Han valdovas, kitai – Siang Ju (Xiang Yu), Ču valdovas. Taip pat kovojo keletas smulkesnių valdovų. Galiausiai pergalę pasiekė ir naujos dinastijos įkūrimą paskelbė Liu Bangas. Taigi Han dinastijos pradžia galima laikyti arba 206 m. pr. m. e., kai žlugo Čin dinastija, arba 202 m. pr. m. e., kai nusižudė Siang Ju.

Han administracinis padalinimas apie 2 m.

Han ryšiai su kitomis valstybėmis apie 2 m.

Naujoji imperija išlaikė Čin administracinę sistemą, tačiau sušvelnino centralizaciją: politiniais sumetimais kai kur buvo įkurtos vasalinės valdos. Įkūręs dinastiją, Liu Bangas padalino šalį į keletą „feodalinių valstybių“, kad patenkintų savo buvusius sąjungininkus, nors jais planavo atsikratyti vėliau, sustiprinęs valdžią. Liu Bango (vėliau vadinto Gaodzu arba Gaodi) įpėdiniai valdė derindami metodus su daoistiniais. Tuo laikotarpiu Kinija palaikė taikius santykius su siunų gentimis per santuokas ir mokėdami duoklę. Kita vertus, Han dinastijos valdymo metu konfucianizmas paskelbtas oficialiąja ideologija. Šiuo periodu kanonizuoti pagrindiniai konfucianistiniai veikalai, kuriama imperatoriškoji biblioteka, atsiranda valstybinių egzaminų sistema (būdas atrinkti valdininkus).

Po Liu Bango mirties prasidėjus intrigoms valdžia atiteko nepilnamečiam jo sūnui, o iš tiesų kaip regentė valdė jo motina Liu Taihou (呂太后 Lü Taihou), taip pat vadinta imperatoriene Gao (高皇后 Gaō Huánghoù). Imperatorius susidorojo su Liu klanu. Jo valdymo metu imtasi gaivinti konfucianizmą.

Turbūt žymiausias Han imperatorius – . Jo valdymo metu valstybėje įsitvirtino konfucianizmas. Prie to ypač prisidėjo imperatoriaus patarėjas . Udi era pasižymėjo karine ekspansija. Prasideda aktyvi prekyba su užsieniu, suklesti šilko kelias. Vykdomos grandiozinės statybos. Įvedamas valstybinis monopolis druskai ir geležiai (dėl šito to meto visuomenėje kilo daug nepasitenkinimo). Prekybą taip pat kontroliavo valstybė.

Han dinastijoje imperatoriai pradeda naudoti devizus, kuriais siekė apibūdinti atskirus savo valdymo periodus, nustatyti pasiryžimą, priminti apie kokį nors svarbų įvykį (pavyzdžiui, dangiškosios malonės ženklą).

I a. į Kiniją atkeliauja budizmas – tam turėjo įtakos aktyvūs ryšiai su užsienio valstybėmis.

Vakarų Han imperatoriai:

Pomirtinis vardas¹	Asmeninis vardas	Lietuviškai	Valdymo metai	Laikotarpio pavadinimas²	Laikotarpio datos
Gao Zu 高祖	Liu Bang 劉邦	Gao Dzu; Liu Bangas	206 – 195 m. pr. m. e.	Nebuvo
Hui Di 惠帝	Liu Ying 劉盈	Hui Di; Liu Ingas	194–188 m. pr. m. e.	Nebuvo
Shao Di (Shao Di Gong) 少帝	Liu Gong 劉恭	Šao Di, Šao Di Gong;	188–184 m. pr. m. e.	Nebuvo
Shao Di (Shao Di Hong) 少帝	Liu Hong 劉弘	Šao Di;	184–180 m. pr. m. e.	Nebuvo
文帝	Liu Heng 劉恆	Vendi;	179–157 m. pr. m. e.	Hòuyuán (後元 houjuan)	163–156 m. pr. m. e.
Jing Di 景帝	Liu Qi 劉啟	Dzing Di;	156–141 m. pr. m. e.	Zhōngyuán (中元 džongjuan) Hòuyuán (後元 houjuan)	149–143 m. pr. m. e. 143–141 m. pr. m. e.
武帝	Liu Che 劉徹	Udi;	140 – 87 m. pr. m. e.	Jiànyuán (建元 dzianjuan) Yuánguāng(元光 juanguang) Yuánshuò (元朔 juanšuo) Yuánshòu (元狩 juanšou) Yuándǐng (元鼎 juanding) Yuánfēng (元封 juanfeng) Tàichū (太初 taiču) Tiānhàn (天漢 tianhan) Tàishǐ (太始 taiši) Zhēnghé (征和 dženghe) Hòuyuán (後元 houjuan)	140–135 m. pr. m. e. 134–129 m. pr. m. e. 128–123 m. pr. m. e. 122–117 m. pr. m. e. 116–111 m. pr. m. e. 110–105 m. pr. m. e. 104–101 m. pr. m. e. 100 – 97 m. pr. m. e. 96 – 93 m. pr. m. e. 92–89 m. pr. m. e. 88–87 m. pr. m. e.
Zhao Di 昭帝	Liu Fuling 劉弗陵	Džao Di;	86–74 m. pr. m. e.	Shǐyuán (始元 šijuan) Yuánfèng (元鳳 juanfeng) Yuánpíng (元平 juanping)	86–80 m. pr. m. e. 80–75 m. pr. m. e. 74 m. pr. m. e.
Chāngyí Wáng Hè 昌邑王 arba 海昏侯	Liu He 劉賀	Čang-i valdovas He;	74 m. pr. m. e.	Yuánpíng (元平 juanping)	74 m. pr. m. e.
Xuan Di 宣帝	Liu Xun 劉詢	Siuan Di;	73–49 m. pr. m. e.	Běnshǐ (本始 Benši) Dìjié (地節 didzie) Yuánkāng (元康 juankang) Shénjué (神爵 šendziue) Wǔfèng (五鳳 ufeng) Gānlù (甘露 ganlu) Huánglóng (黃龍 huanglong)	73–70 m. pr. m. e. 69–66 m. pr. m. e. 65–61 m. pr. m. e. 61–58 m. pr. m. e. 57–54 m. pr. m. e. 53–50 m. pr. m. e. 49 m. pr. m. e.
Yuan Di 元帝	Liu Shi 劉奭	Juan Di;	48–33 m. pr. m. e.	Chūyuán (初元 čujuan) Yǒngguāng (永光 jongguang) Jiànzhāo (建昭 dziandžao) Jìngníng (竟寧 dzingning)	48–44 m. pr. m. e. 43–39 m. pr. m. e. 38–34 m. pr. m. e. 33 m. pr. m. e.
Cheng Di 成帝	Liu Ao 劉驁	Čeng Di;	32–7 m. pr. m. e.	Jiànshǐ (建始 dzianši) Hépíng (河平 heping) Yángshuò (陽朔 jangšuo) Hóngjiā (鴻嘉 hongdzia) Yǒngshǐ (永始 jongši) Yuányán (元延n2 juanjan) Suīhé (綏和 suihe)	32–28 m. pr. m. e. 28–25 m. pr. m. e. 24–21 m. pr. m. e. 20–17 m. pr. m. e. 16–13 m. pr. m. e. 12–9 m. pr. m. e. 8–7 m. pr. m. e.
Ai Di 哀帝	Liu Xin 劉欣	Ai Di;	6–1 m. pr. m. e.	Jiànpíng (建平 dzianping) Yuánshòu (元壽 juanšou)	6–3 m. pr. m. e. 2–1 m. pr. m. e.
Ping Di 平帝	Liu Kan 劉衎	Ping Di;	1 m. pr. m. e. – 5 m.	Yuánshǐ (元始 juanši)	1 m. pr. m. e.–5 m.
Ruzi Ying 孺子嬰	Liu Ying 劉嬰	Žudzi Ing;	6–8 m.	Jùshè (居攝 dziuše) Chūshǐ (初始 čuši)	6 m. – 8 m. spalis 8 m. lapkritis – gruodis
1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Han), išskyrus Liu Gong, Liu Hong, Ruzi Ying ir Changyi valdovą. 2 Laikotarpio pavadinimas – imperatoriaus valdymo devizas, pagal kurį jo era skirstoma į atskirus laikotarpius. Skliausteliuose kursyvu – lietuviška pavadinimo transkripcija.

Sin dinastija (Vang Mang valdymas)

Mūsų eros pradžioje smarkiai pablogėjo ekonominė situacija, šalyje vyko kovos dėl valdžios. Pasinaudojęs proga, valdininkas užėmė sostą ir paskelbė Sin (xin; pažodžiui „naujosios“) dinastijos (新朝) įkūrimą. Vang Mang buvo vienintelis šios trumpaamžės dinastijos imperatorius. Jis pasižymėjo kaip reformatorius, tačiau jo reformos buvo nukreiptos į anksčiau panaikintų dalykų atgaivinimą. Vang Mangas atkūrė kai kuriuos kultus, kurių buvo atsisakyta dėl pernelyg didelių išlaidų, išlaisvino vergus, atšaukė senuosius pinigus, pakeitė didikų titulus, uždraudė pardavinėti žemę. Tačiau kilo žemvaldžių ir pirklių maištas, kuriam vadovavo Liu klano (t. y. valdovo šeimos) atstovas Liu Siu (Liu Xiu). Liu Siu atkūrė Han dinastiją.

Asmeninis vardas	Valdymo metai	Laikotarpio pavadinimas
Wang Mang ()	9–23 m.	Shĭjiànguō (始建國 šidzianguo, „Tautos kūrimo pradžia“) 9 – 13 Tiānfēng (天鳳 tianfeng, „Dangiškasis feniksas“) 14–19 m. Dìhuáng (地皇 dihuang, „Žemiškasis imperatorius“) 20 -23 m.

Rytų Han

Rytų (東漢 Dong Han) arba Vėlyvosios Han (後漢 Hou Han) dinastijos sostinė buvo Luojange. Liu Siu, nuvertęs nuo sosto Vang Mangą, tapo imperatoriumi Guang Udi. Stiprūs buvo tik pirmi trys Rytų Han imperatoriai, paskui vėl pasikartojo ankstesnės krizės. Po Vang Mango laikotarpio pokyčių nebuvo įvykdyta jokių efektyvių žemės reformų. Plito korupcija, kyšininkavimas. Dėl valdžios kovojo eunuchai ir imperatoriaus sutuoktinių šeimos. Žemvaldžių šeimos valdė žemes, per daug nekreipdamos dėmesio į valstiečių gyvenimo kokybę. Valdantieji sluoksniai buvo palankūs elitui. Intelektualai, anksčiau buvę įtakingas sluoksnis, pamažu ima prarasti pozicijas valstybėje. Jiems pabandžius kritikuoti valdininkus, klanus, padėtį valstybėje („tyrųjų kritika“), eunuchai visa tai užgniaužė, intelektualai buvo areštuojami, žudomi.

184 m. kilo „“ judėjimas, susijęs su daoistine „Taiping“ (didžiosios lygybės) sekta. Kariuomenė sukilimą žiauriai numalšino. Valdžią perėmė karo vadai: jie išvaikė eunuchus ir patys ėmė kovoti dėl valdžios. Paskutinis imperatorius buvo marionetė. Galiausiai 220 m. privertė jį atsistatydinti.

Rytų Han valdovai:

Pomirtinis vardas¹	Asmeninis vardas	Lietuviškai	Valdymo metai	Laikotarpio pavadinimas	Laikotarpio datos
Gengshi Di² 更始帝	Liu Xuan 劉玄	Gengši Di;	23–25 m.	Gēngshǐ (更始 gengši)	23–25 m.
光武帝	Liu Xiu 劉秀	Guang-u Di;	25–57 m.	Jiànwǔ (建武 dzian-u) Jiànwǔzhongyuán (建武中元 dzian-u džongjuan)	25–56 m. 56–57 m.
Ming Di 明帝	Liu Zhuang 劉莊	Ming Di;	58–75 m.	Yǒngpíng (永平 jongping)	58–75 m.
Zhang Di 章帝	Liu Da 劉炟	Džang Di;	76–88 m.	Jiànchū (建初 dzianču) Yuánhé (元和 juanhe) Zhānghé (章和 džanghe)	76–84 m. 84–87 m. 87–88 m.
He Di 和帝	Liu Zhao 劉肇	He Di;	89 – 105 m.	Yǒngyuán (永元 jongjuan) Yuánxīng (元興 juansing)	89 – 105 m. 105 m.
Shang Di 殤帝	Liu Long 劉隆	Šang Di;	106 m.	Yánpíng (延平 janping)	Devyni mėnesiai 106 m.
An Di 安帝	Liu Hu 劉祜	An Di;	106–125 m.	Yǒngchū (永初 jongču) Yuánchū (元初 juanču) Yǒngníng (永寧 jongning) Jiànguāng (建光 dzianguang) Yánguāng (延光 janguang)	107–113 m. 114–120 m. 120–121 m. 121–122 m. 122–125 m.
Shao Di (Beixiang markizas) 少帝 or 北鄉侯	Liu Yi 劉懿	Šao Di (Beisiang markizas);	125 m.	Yánguāng (延光janguang)	125 m.
Shun Di 順帝	Liu Bao 劉保	Šun Di;	125–144 m.	Yǒngjiàn (永建 jongdzian) Yángjiā (陽嘉 jangdzia) Yǒnghé (永和 jonghe) Hàn’ān (漢安 han-an) Jiànkāng (建康 dziankang)	126–132 m. 132–135 m. 136–141 m. 142–144 m. 144 m.
Chong Di 沖帝	Liu Bing 劉炳	Čong Di;	144–145 m.	Yōngxī (永熹 jongsi)	145 m.
Zhi Di 質帝	Liu Zuan 劉纘	Dži Di;	145–146 m.	Běnchū (本初 benču)	146 m.
Huan Di 桓帝	Liu Zhi 劉志	Huan Di;	146–168 m.	Jiànhé (建和 dzianhe) Hépíng (和平 heping) Yuánjiā (元嘉 juandzia) Yǒngxīng (永興 jongsing) Yǒngshòu (永壽 jongšou) Yánxī (延熹 jansi) Yǒngkāng (永康 jongkang)	147–149 m. 150 m. 151–153 m. 153–154 m. 155–158 m. 158–167 m. 167 m.
Ling Di 靈帝	Liu Hong 劉宏	Ling Di;	168–189 m.	Jiànníng (建寧 dzianning) Xīpíng (熹平 siping) Guānghé (光和 guanghe) Zhōngpíng (中平 džongping)	168–172 m. 172–178 m. 178–184 m. 184–189 m.
Shao Di (Hongnong valdovas) 少帝 or 弘農王	Liu Bian 劉辯	Šao Di (Hongnong valdovas);	189 m.	Guangxī (光熹 guangsi) Zhàoníng (昭寧 džaoning)	189 m. 189 m.
Xian Di 獻帝	Liu Xie 劉協	Sian Di;	189 – 220 m.	Yǒnghàn (永漢 jonghan) Chūpíng (初平 čuping) Xīngpíng (興平 singping) Jiàn’ān (建安 dzian-an) Yánkāng (延康 jankang)	189 m. 190–193 m. 194–195 m. 196 – 220 m. 220 m.
1 Paprastai valdovas įvardijamas prieš pomirtinį vardą pridedant dinastijos pavadinimą (Han), išskyrus Beisiang markizą ir Hongnong valdovą. 2 Gengši Di valdė iškart nuvertus Vang Mangą, tačiau tradicinėje istoriografijoje „tikruoju“ Han dinastijos atkūrimu laikoma Rytų Han dinastija, kurios pirmasis valdovas buvo Guang-u Di.

Han laikotarpio kultūra

Žirgo galva, Rytų Han dinastija (I-II a.)

Han laikotarpiu padaryta nemažai svarbių atradimų: 105 m. valdininkas Cai Lun išrado popierių. Taip pat parašytas pirmasis matematikos veikalas, 132 m. išrastas seismografas, suklesti astrologija, astronomija, lako gamyba, alchemija.

Nors oficialia ideologija tapo konfucianizmas, valstybėje maišėsi konfucianistiniai, legistiniai, daoistiniai idealai. Atsiranda išskirtinė valdininkų atrankos – valstybinių egzaminų – sistema.

Han dinastijos metu išsivysto ir paplinta vadinamieji , taip pavadinti dėl raides T, L ir V primenančių raštų ir naudoti kaip apsauginiai arba dėti į kapavietes.

Religijoje įvesti du nauji kultai: žemės valdovo Houtu bei Taiyi (Tai-i) – „Didžiosios vienybės“ garbinimas.

Šaltiniai

Hanai (Han), Chaniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 378 psl.

Nuorodos

[1]
Žemėlapis
Han laikotarpio keramika 2006-05-16 iš Wayback Machine projekto.

[1] Hanai (Han), Chaniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 378 psl.