Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Čin dinastija (kin. 秦朝, pinyin: Qín Cháo, liet. Čin Čao) – Kinijos dinastija, valdžiusi 221–207 m. pr. m. e., po Džou dinastijos, prieš Hanų dinastiją. Sostinė Sianjangas (pinyin: Xianyang), netoli dabartinio Sianio. Čin pirmą kartą Kinijos istorijoje sukūrė stipriai centralizuotą valstybę, ir nuo šios dinastijos prasideda imperinė Kinijos era.

History of China
Kinijos istorija
Legendiniai valdovai
Sia dinastija
Šangų dinastija
Džou dinastija
Činų dinastija
Hanų dinastija
Šešių dinastijų laikotarpis
Trys valstybės
Vakarų Dzin
Pietų ir šiaurės dinastijos
Sui dinastija
Tangų dinastija
5 dinastijos ir 10 karalysčių
Songų dinastija
Juan dinastija
Mingų dinastija
Čingų dinastija
Kinijos Respublika
Kinijos Liaudies Respublika

Dinastijos pradžia

Dinastijos pavadinimas kildinimas iš Čin karalystės, kuri buvo viena iš septynių didžiausių valstybių, kovojusių tarpusavyje Kariaujančių valstybių periodu. 253 m. pr. m. e. Čin nukariavo Džou (valstybę, kurios valdovas anksčiau buvo laikomas visos Kinijos valdovu), o 221 m. pr. m. e. Čin valdovas Ing Džengas (pinyin: Ying Zheng) baigė nukariavimus ir pasiskelbė „pirmuoju aukščiausiu imperatoriumi“ – Ši Huangdi (pasisavindamas titulą iš legendinių Kinijos valdovų). Kadangi Ši Huangdi pirmasis pasiskelbė „imperatoriumi“ po suvienijimo 221 m. pr. m. e., būtent šie metai laikomi „Činų dinastijos“ pradžia.

Santvarka

Čin imperijoje buvo įdiegta Čin valstybės legistinė centralizuota biurokratinė valdymo sistema. Centralizacija buvo stiprinama standartizuojant įstatymų kodeksus bei biurokratines procedūras, suvienodinant raštą bei pinigus. Suvienodintas net ratų ašies ilgis. Tiesiami ir taisomi keliai, kad būtų lengviau keliauti po šalį. Įvykdyta žemės reforma: visa teritorija padalinta į 36 valdas, iškeldinėjamos įtakingos šeimos. Šitaip buvo siekiama apsaugoti imperatorių nuo galimų koalicijų. Tuo tikslu taip pat konfiskuoti ginklai, sugriautos sienos, skyrusios anstesnes šešias valstybėles. Įvesta privalomoji metų trukmės karinė tarnyba vyrams nuo septyniolikos iki šešiasdešimties metų.

Legistiniai metodai buvo žiaurūs: vėlesnės dinastijos ypač kritikavo Čin už Ši Huangdi ministro Li Si inicijuotą apie 400 konfucianistų nužudymą (juos užkasė gyvus) bei knygų deginimą (buvo deginami konfucianistiniai kanonai, išskyrus kai kuriuos, pvz., susijusius su būrimu ar žemdirbyste).

Čin Ši Huangdi valdymas neretai siejamas su Didžiosios kinų sienos pradžia: jo įsakymu įvairūs šiaurėje anksčiau statyti įtvirtinimai bei sienos sujungti į viena. Ming dinastija vėliau šią sieną pavers Didžiąja. Pirmojo imperatoriaus valdymo metais taip pat kasti kanalai, statyti tiltai. Didelius imperatoriaus užmojus atspindi ir jo kapavietė: joje stovi didžiulė terakotinė armija.

210 m. pr. m. e. Čin Ši Huangdi netikėtai mirė. Antrasis pagal amžių jo sūnus Huhai (胡亥), priverstas ministro Li Si bei eunucho Džao Gao (Zhao Gao; 趙高), suklastojo imperatoriaus testamentą. Vyriausiasis sūnus ir paveldėtojas Fusu turėjo nusižudyti, ir Huhai tapo imperatoriumi. Už jo nugaros stovėjo ir juo manipuliavo Džao Gao.

Garsieji terakotiniai kareivėliai saugo pirmojo Kinijos imperatoriaus kapą.

Čin dinastijos žlugimas

Praėjus trejiems metams po Čin Ši Huangdi mirties, visoje valstybėje kilo valstiečių, kalinių, karių bei buvusių šešių kariaujančių valstybių aristokratijos sukilimai. 207 m. pr. m. e. Džao Gao privertė Huhai nusižudyti ir į sostą pasodino Fusu sūnų Dzi-ing (Ziying). Dzi-ing buvo vadinamas „Čin valdovu“, o nebe imperatoriumi – tai atspindėjo faktą, kad Čin jau nebekontroliavo visos Kinijos. Sumaištis valstybėje tęsėsi: Dzi-ingas nužudė Džao Gao, bet 207 m. pr. m. e. pasidavė vienam iš sukilimų vadų Liu Bangui. Liu Bangas buvo priverstas atiduoti sostinę Sianyangą su visu Dzi-ingu kitam sukilimo vadui. Šis 206 m. pr. m. e. pradžioje nužudė Dzi-ingą ir sudegino rūmus. Tai reiškė visišką Čin dinastijos žlugimą. Galima sakyti, kad pagrindinės žlugimo priežastys buvo legistinės valdymo sistemos žiaurumai bei bandymas ardyti aristokratijos instituciją, ignoruojant tradicijas.

Nors Čin dinastija valdė trumpai, jos legistinė sistema padarė didelę įtaką vėlesnėms Kinijos dinastijoms. Čin dinastijoje sukurta imperinė sistema tapo pagrindu tolesniam Kinijos imperijos vystymuisi.

Valdovai

Pomirtinis vardas¹	Vardas	Valdymo metai	Lietuviškai
Shǐ Huángdì (始皇帝)	Yíng Zhèng (嬴政)	246–210 m. pr. m. e.	Ši Huangdi; Ing Dženg
Èr Shì Huángdì (二世皇帝)	Yíng Húhài (嬴胡亥)	209–207 m. pr. m. e.	; Ing Huhai
-	Yíng Ziyīng (嬴子嬰)	207 m. pr. m. e.	. Jį paprastai vadindavo Qín Wáng Ziyīng
1 Vardai pateikiami pinyin transkripcija.