Pamyras Šalis Tadžikija Afganistanas Kinija Aukščiausi kalnai Ismailo Samani viršukalnė 7495 m Kalnagūbriai Iškašimo kal

Pamyras


Šalis	Tadžikija, Afganistanas, Kinija

Aukščiausi kalnai	Ismailo Samani viršukalnė (7495 m)

Kalnagūbriai	Iškašimo kalnagūbris, Darvazo kalnagūbris, Vachano kalnagūbris, Užalajės kalnagūbris

Upių ištakos	Piandžas, Murgabas

Ežerai	Sarezo ežeras, Karakulis, Jašilkulis, Zorkulis

Uolienos

Ilgis	275 km

Pamyras (tadž. Помир, pers. پامیر = Pāmīr, kin. 葱岭, pinyin: Cōnglǐng) – aukštikalnių sistema Centrinėje Azijoje, daugiausia Tadžikistane (Kalnų Badachšanas), taip pat Kinijoje ir Afganistane. Tipinė Pamyro teritorija šiaurėje ribojasi Užalajės kalnagūbriu, rytuose – , pietuose – Piandžo upe, šiaurės vakaruose – ir Darvazo kalnagūbriais. Kalnynas išsidriekęs 275 km rytų – vakarų ir 250 km šiaurės – pietų kryptymis. Aukščiausia vieta – Ismailo Samani viršukalnė (buv. Komunizmo), kurios aukštis 7495 m.

Pagal reljefo pobūdį Pamyras dalijamas į Rytų Pamyrą, kuriam būdingas senovinis vidutinkalnių reljefas su lygesniu paviršiumi, ir Vakarų Pamyrą su aukštais kalnagūbriais, atskirtais gilių slėnių. Kalnai susidarė kainozojaus periode, Eurazijos, ir plokščių sandūroje. Į Pamyrą sueina Tian Šanio, Kunluno, Karakorumo ir Hindukušo kalnų grandinės. Didelis seisminis aktyvumas (žemės drebėjimai siekia 8–9 balų pagal Richterio skalę galingumą). Yra kalnų krištolo, retųjų metalų, gyvsidabrio telkiniai.

Klimatas rūstus, ryškiai kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Rytų Pamyre (3600 m aukštyje) -18 °C, liepos mėnesio 14 °C. Vakarų Pamyre (2100 m aukštyje) sausio vidutinė temperatūra svyruoja apie -7 °C, liepos 22 d.°C. Vakarų Pamyro slėniuose per metus iškrenta 90–250 mm kritulių, Rytų Pamyro – 60–120 mm. 7500 km² Pamyro apledėję, iš viso yra apie 3000 ledynų (didžiausias – Fedčenkos).

Dauguma Pamyro upių priklauso Amudarjos baseinui. Svarbiausia upė – Piandžas. Yra nemaži Karakulio, Šorkulio, Sarezo, Zorkulio, Jašilkulio ežerai. Landšaftų pasiskirstymą nulemia aukštis ir kritulių kiekis. Rytų Pamyrui būdingos šaltos aukštikalnių dykumos ir akmenynai. Vakarų Pamyro slėniuose daugiausia dykumos, aukščiau 3600 m pasitaiko sausųjų stepių, o virš 4500 m – daugiausia kalnų dykumos ir akmenynai. Slėniuose yra medžių – krūmų (ievų, beržų, arčių). Drėkinamuose slėniuose – kultūrinė augalija (vynuogės, šilkmedžiai, graikiniai riešutai, kriaušės).

1964 m. Pamyro kalnuose, Šachdaros kalnagūbryje lietuvių ekspedicija (vadovas K. Monstvilas) įkopė ir lietuviškai pavadino 3 kalnus:

Šaltiniai

Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.

[1] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.