Kadagys

Juniperus
Kadagys Paukščių Tako fone, augantis Krymo
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai ( Plantae) Skyrius: Pušūnai ( Pinophyta) Klasė: Pušainiai ( Pinopsida) Šeima: Kiparisiniai ( Cupressaceae) Gentis: Kadagys ( Juniperus)
Binomas
Juniperus L.
Sinonimai
Sabina Mill

Kadagys (Juniperus) – pušainių (Pinopsida) klasės kiparisinių (Cupressaceae) šeimos augalų gentis, augalai daugiamečiai, visžaliai, specifinio kvapo.

Paplitimas

Natūraliai auga beveik visame Šiaurės pusrutulyje nuo Arkties regionų iki atogrąžų Afrikos – Europoje, Azijoje, Afrikos šiaurinėje dalyje, Šiaurės Amerikos žemyne.

Pietryčių Tibete ir Himalajų kalnų šiaurinėje dalyje kadagiai aptinkami augantys 4900 m aukštyje – tai viena iš medžių paplitimo ribų dideliame aukštyje.

Paplitimas Lietuvoje

Šalyje auga viena savaiminė krūmedžių rūšis – paprastasis kadagys (Juniperus communis). Lietuvoje kadagynų dažniausiai pasitaiko Aukštaitijos ir Dzūkijos aukštumų paežerėse, Nemuno ir Neries upių šlaituose. Kelios svetimžemės kadagių rūšys Lietuvoje auginamos kaip dekoratyviniai augalai:

• Kazokinis kadagys (Juniperus sabina)
• Virgininis kadagys (Juniperus virginiana)

• Paprastieji kadagiai (Juniperus communis) Kadagių slėnyje prie Kauno marių
• Kazokinis kadagys (Juniperus sabina)
• Virgininis kadagys (Juniperus virginiana)

Morfologija

Paprastojo kadagio (Juniperus communis) morfologinis piešinys

Tai dvinamiai ir vienanamiai augalai. Auga nuo žemaūgių krūmų, nesiekiančių 1 m aukščio, iki vidutinio 20 m, rečiau 40 m aukščio medžių. Žievė plona, lupasi išilgais lopinėliais.Spygliai smulkūs arba žvyniški. Šakutės apvalios ar keturbriaunės. Kankorėžiai mėsingi,mediena kvapi, sunki, elastinga.

Vaisiai yra vadinami uogakankorėžiais. Šiems augalams yra būdingas heterosporiškumas: vyriški ir moteriški gametofitai susidaro mikro- ir mega, kurios susitelkusios strobiluose. Strobilai pavieniai arba susitelkę į galvutes, moteriškieji kūgiški, maži 3–4 mm ilgio, gelsvai žali ir neryškūs, vyriškieji strobilai ovalūs, vos didesni už moteriškuosius – iki 5 mm ilgio ir geltonos spalvos. Sporifikuoja balandžio pabaigoje – gegužės mėnesio pradžioje.

JAV, augęs ir jau nudžiuvęs (Juniperus occidentalis) žinomas „“ vardu, buvo 26 m aukščio, 388 cm kamieno skersmens, 18 m lajos skersmens, ir, kaip manoma, šis medis gyveno 2675–3000 metų.

Panaudojimas

Sultingi uogakankorėžiai dėl juose esančių cukrų, eterinių aliejų, dažinių medžiagų vartojami medicinoje, konditerijoje, parfumerijoje, įvairiems alkoholiniams gėrimams, aliejui gaminti. Iš neprinokusių uogakankorėžių gaunami žali, o iš prinokusių – geltoni ar rudi dažai.

Kadagių rūšys

Priklausomai nuo botaninio šaltinio, kadagių rūšių skaičius skelbiamas skirtingas. Pavyzdžiui, Nyderlandų botanikas (2001) išskiria 52, o (2004) – 67 kadagių rūšis. Anot , pasaulyje yra 58 kadagių rūšys ir išveista 410 . Interneto svetainėje „“, aprašančioje pušūnų rūšis, išskiriama 63 rūšys. Interneto svetainė „Juniperus of the World“, rašanti apie kadagius, išskiria 67 rūšis, 28 varietetus ir 7 formas.. JK enciklopedinis leidinys „Encyclopædia Britannica“ skelbia esant nuo 60 iki 70 rūšių.

Juniperus brevifolia

(Juniperus excelsa)

Didysis kadagys (Juniperus grandis)

(Juniperus monosperma)

(Juniperus occidentalis)

(Juniperus phoenicea .var. canariensis)

Juniperus standleyi

(World Flora Online), kurios sąrašas pateiktas žemiau, išskiria 75 rūšis:

1. R.P.Adams
2. (R.P.Adams) R.P.Adams
3. J.Buchholz - ;
4. L.
5. L.
6. Martínez
7. (Seub.) Antoine
8. Carrière
9. Webb & Berthel.
10. L. - ;
11. (Martínez) Gaussen ex R.P.Adams
12. Martínez
13. Juniperus communis L. - Paprastasis kadagys;
14. (Martínez) R.P.Adams
15. Rehder & E.H.Wilson
16. A.B.Jacks.
17. R.P.Adams
18. Steud. - ;
19. Labill.
20. Martínez
21. (W.C.Cheng & L.K.Fu) R.P.Adams
22. M.Bieb. - ;
23. Schltdl.
24. Willd.
25. Hayata
26. Pilg.
27. Juniperus grandis R.P.Adams - Didysis kadagys;
28. Moench - ;
29. Bertol. - ;
30. Martínez
31. Kom.
32. Florin
33. Sm.
34. R.P.Adams
35. Pérez de la Rosa
36. (W.C.Cheng & L.K.Fu) R.P.Adams
37. (Engelm.) Sarg. - ;
38. Martínez
39. Hayata
40. R.P.Adams
41. Gand.
42. Hook.
43. (Torr.) Little - ;
44. L. - ;
45. L. - ;
46. Sudw.
47. W.C.Cheng ex Ferré
48. (Martínez) R.P.Adams
49. K.Koch
50. Hochst. ex Endl. - ;
51. (Siebold ex Endl.) Miq. - ;
52. Kom.
53. Fisch. & C.A.Mey.
54. Buch.-Ham. ex D.Don - ;
55. Siebold & Zucc. - ;
56. Juniperus sabina L. - Kazokinis kadagys;
57. M.T.Hall
58. Rehder & E.H.Wilson
59. Britton & P.Wilson
60. Sarg. - ;
61. Regel - ;
62. Buch.-Ham. ex D.Don - ;
63. Steyerm.
64. Hook. & Arn.
65. L.
66. Kom.
67. Masam.
68. Juniperus virginiana L. - Virgininis kadagys;
69. R.P.Adams
70. (Fassett) R.P.Adams
71. B.Boivin
72. J.M.Aparicio & Uribe-Ech.
73. V.D. Dmitriev
74. J.M.Aparicio & Uribe-Ech.
75. (Späth) P.A.Schmidt

Taip pat skaityti

• Kadagių slėnis
• Pakuodžiupių kadagys
• Obelų Rago trylikamienis kadagys

Šaltiniai

1. nph.onlinelibrary.wiley.com / Cryptic forest refugia on the ‘Roof of the World’ 2021-07-11 iš Wayback Machine projekto.; Arndt Hampe, Rémy J. Petit; First published: 01 December 2009
2. „Kadagynai Lietuvoje“. Lietuvos arboristikos centras. Nuoroda tikrinta 2021-06-01.
3. worldfloraonline.org / Juniperus L. (Description)
4. Minkevičius. A. LTSR flora, 1 t., Vilnius, 1959
5. J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai, Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.
6. web.archive.org / conifers.org /
7. webcitation.org / rmtrr.org
8. conifersociety.org / Juniperus Genus (juniper)
9. conifers.org/ Juniperus
10. juniperus.org / Species
11. britannica.com / Juniper
12. worldfloraonline.org / Juniperus L.

Nuorodos

• vle.lt / Kadagys

Vikiteka: Kadagys – vaizdinė ir garsinė medžiaga