Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
| Juniperus sabina | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Kazokinis kadagys (Juniperus sabina) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Kazokinis kadagys (Juniperus sabina) – kiparisinių (Cupressaceae) šeimos plikasėklis augalas. Kaip dekoratyvinis augalas auginamas želdynuose, soduose, kapinėse. Šis augalas vertinamas dėl jo prisitaikymo vegetuoti ir puikiomis, ir prastomis sąlygomis. Kazokinis kadagys auga kone visų tipų dirvožemyje (išskyrus drėgnų, pelkėtų vietovių), atlaiko karštį, šaltį, ilgas sausras, toleruoja miesto taršą. Kazokinis kadagys vis dažniau auginamas bonsai stiliumi. Tokiu būdu šiuo augalu galima puošti ir nedideles erdves patalpose.
Morfologija ir anatomija
Daugiametis, visada žaliuojantis, paprastai dvinamis, iki 1,5 m aukščio (išimtinai iki 4 m) užaugantis, palei žemę besidriekiantis krūmas. Kalnuose ima augti nuo ~400 m aukščio ir tęsiasi iki miško zonos ribos. Jauni spygliški lapai yra 5–10 mm ilgio, vėliau tampa trumpi, aštrūs ir šakoti. Vaisius – 5–9 mm skersmens uogą primenantis melsvai juodas rutuliškas kankorėžis (makrostrobilas), kuris apdulkinamas vyriškų mikrostrobilų. Kankorėžyje bręsta po 1–3 (retai 4 ar 5) sėklas.
Visos augalo dalys nuodingos. Tačiau, tyrimai patvirtino silpnas kazokinio kadagio eteriniame aliejuje randamų medžiagų antibakterines, antivirusines, fungicidines ir antivėžines savybes.
Augalo paplitimas
Savaime auga Vidurio ir Pietų Europos, Kaukazo, Tolimųjų Rytų kalnuose, Sibire, Kamčiatkoje, Kurilų salose, Šiaurės Korėjoje, Japonijoje, Mandžiūrijoje, Pietvakarių Azijoje. Europoje kazokinis kadagys imtas veisti XIX a. viduryje.
Augalo patogenai
Kazokinis kadagys yra itin atsparus nepalankioms sąlygoms, tačiau pažeisti individai neretai neatsilaiko prieš parazitus, kenkėjus ir įvairius ligų sukėlėjus. Kone žinomiausias ir labiausiai paplitęs Lietuvoje kenkėjas yra grybas kriaušinė gleivėtrūdė (Gymnosporangium sabinae). Kadagiai šiuo atveju yra tarpiniai šeimininkai, kurių audiniuose žiemoja parazitinių rūdgrybių sporos. Pavasarį, lietingu laikotarpiu grybai ant kadagio šakų formuoja vaisiakūnius, kurie brandina pirmines sporas, galimai paplisiančias ant gretimai augančių kriaušių. Ant šių vaismedžių lapų antroje vasaros pusėje ima augti iškilos, gelsvai oranžinės dėmės su tamsiais taškeliais viduryje. Šių darinių formuojamų eciosporų spalva mena rūdis, iš to kilo grybų klasės pavadinimas. Kazokiniams kadagiams didelės žalos kriaušinė gleivėtrūdė nekelia, tačiau apkrėstos kriaušės prastai dera, augina neptrauklius arba ant medžio pūvančius vaisius.
-
![image]()
Kriaušinės gleivėtrūdės vaisiakūniai ant kazokinio kadagio -
![image]()
Rūdgrybio pažeisti kriaušės lapai -
![image]()
Pažeistas lapas iš apatinės pusės
Šaltiniai
- Čibiras, L.: Pinaceae, Taxodiaceae ir Juniperus. - In: Minkevičius, A.(red.) Lietuvos TSR flora 1 t., 58-59 psl.. 1959, Vilnius.
- Kazokinis kadagys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 168
- J. Asili, S.A. Emami, M. Rahimizadeh, B.S. Fazly-Bazzaz, M.K. Hassanzadeh, 2010. Chemical and Antimicrobial Studies of Juniperus sabina L.and Juniperusfoetidissima Willd. Essential Oils. Journal of Essential Oil-Bearing Plants,13:1, 25-36, pp. 26-30.
- I. Prigodina-Lukošienė, E. Kutorga. „Mikologijos laboratoriniai darbai“ (99-101 psl.). Vilniaus universiteto leidykla. 2014, Vilnius.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris