Bonsai

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal . Jei galite, sutvarkykite.

Bonsai (jap. 盆栽) – tai tradicinis japoniškas medelių auginimo ir puoselėjimo menas. Išvertus iš japonų kalbos, žodis „bonsai“ reiškia „sodinti padėkle“. 

Bonsai medelis

Šis menas Japonijoje egzistuoja jau tūkstančius metų. Bonsai meno atstovai kultivavimo proceso pagalba stengiasi atskleisti natūralų medelių grožį ir jų puoselėjami medeliai gali būti tiek dekoratyviniai, žydintys tik tam tikrais metų laikais ar  įdomia forma išsidėsčiusiomis ar iškarpytomis šakomis ir lapeliais. Tačiau bonsai menininkams  už šiuos dekoratyvinius aspektus svarbesnis yra natūralaus medelio grožio atskleidimas ir jausmas, kurį jų kūrinys sukelia stebėtojui.

Dažnai bonsai medeliai būna apibūdinami kaip miniatiūrinės gamtos imitacijos, tačiau meno atstovai savo kūriniais stengiasi perteikti daugiau nei vien pamėgdžiotą gamtos vaizdą. Bonsai medeliai yra ne mažos gamtoje egzistuojančių medžių kopijos, bet dirbtinai sukurti tobuli, idealūs medžiai, sukurti augti vazonėlyje, kuris pabrėžia jų grožį. Kūrimo procesas remiasi emocijomis, kurias menininkas nori sukelti kūrinio stebėtojui – medelis kultivuojamas norint sužavėti ir padaryti įspūdį medelio įspūdinga forma, tobulais žiedas ar kitais atributais. Dažnai toks idealus medis gali net neegzistuoti gamtoje, todėl bonsai menininkai nesutinka, kad šis menas remiasi gamtos kopijavimu. 

Seno amžiaus bonsai medeliai dažnai turi daugiau nei vieną kultyvuotoją. Tokie medeliai, meno kūriniai yra auginami ir puoselėjami daugelį metų, ir laikui bėgant perduodami iš menininko menininkui, kurių kiekvienas kultivuodamas kūriniui padaro savitą įtaką. Nemažai bonsai medelių šiuo metu parduodamų Japonijoje yra auginami jau apie šimtą metų ir yra parduodami už dideles sumas. 

Istorija

Bonsai meno šaknys yra kilusios iš Kinijos dekoratyvinių medelių meno, kinų kalba vadinamo penjing.  Yra sunku nustatyti tikslų momentą, kada menas atkeliavo į Japoniją, tačiau labiausiai bonsai pradėjo plisti Kamakuros laikotarpiu, kai dzen budizmo įtaka šalyje sparčiai didėjo.  Bonsai menas Japonijoje visada buvo glaudžiai susijęs su dzen budizmu, kuris formavo meno estetiką ir reputaciją. Kai bonsai menas atvyko į Japoniją, laikui bėgant japonų menininkai jam pritaikė savitas taisykles ir principus, kurie nebuvo būdingi kiniškajai meno atmainai. Meno vertybės ir filosofija japonų buvo smarkiai pakeistos per daugelį metų. Bonsai meno filosofija tapo senųjų rytietiškų tikėjimų ir Rytų Azijai būdingų filosofijų apie žmogaus, jo sielos ir gamtos harmoniją, mišiniu.

Kamakuros laikotarpiu bonsai buvo populiarus visuomenės elito užsiėmimas. Tuo metu buvo pradėta bonsai kūrinius laikyti namų viduje, kur jiems buvo skiriama speciali lentyna. Būtent to meto aukštuomenės dėka bonsai medeliai nebebuvo laikomi tinkamais stovėti tik lauke, o tapo vidine namų puošmena.

XVII-ame ir XVIII-ame amžiuje Japonijoje į tradicinius japoniškus menus buvo sutelkta daug dėmesio ir jų svarba žymiai išaugo. Bonsai menas buvo pradėtas laikyti itin gilaus gamtos supratimo simboliu. Būtent šiuo metu pagrindine meno taisykle tapo atsisakymas visko, kas nereikalinga ir susitelkimas į svarbiausias medelio dalis bei natūralų jo grožį. Toks minimalistiškas atsisakymas visko, kas nėra būtina, buvo ir tebėra labai svarbus japoniškos gyvenimo filosofijos bruožas. Maždaug šiuo metu bonsai taip pat tapo prieinamas ir žemesniesiems visuomenės sluoksniams. Mažųjų medelių vazonuose paklausa žymiai išaugo ir pamažu bonsai įsitvirtino kaip svarbi japoniškos kultūros ir tradicijų dalis.

Laikui bėgant, bonsai mene ėmė atsirasti daugybė įvairių stilių, kurie labai skyrėsi vienas nuo kito. Menininkai ėmė į kūrinius komponuoti japonų kultūrai svarbius gamtos elementus, tokius kaip akmenys, augalai, ar netgi smulkios pastatų ir žmonių figūrėles, kas vėliau tapo atskiru menu, pavadintu bon-kei. Bonsai menininkai taip pat ieškojo galimybių perteikti miniatiūrinius gamtos peizažus- vėliau tapusių sai-kei menu. Šie stilių ir naujovių ieškojimai toliau plėtė artistines bonsai meno galimybes. 

Maždaug XIX amžiaus viduryje Japonija po ilgo izoliacijos nuo kitų šalių laikotarpio atsivėrė svečiams iš svetur. Keliautojų, aplankiusių Japoniją, dėka pasaulyje sklido žodis apie miniatiūrinius medelius vazonuose, kuriais buvo imituojami realūs, subrendę medžiai. XIX amžiaus pabaigoje organizuotos parodos Londone, Vienoje ir ypač 1900-aisiais Paryžiuje vykusi Paryžiaus Pasaulio Paroda prisidėjo prie bonsai meno sklidimo po visą pasaulį.

Kilus tokiam susidomėjimui bonsai medeliais, greitai besivystanti industrija ir natūraliai užaugusių medelių trūkumas privertė japonus pradėti komercinę bonsai kūrinių produkciją. Keli meno stiliai buvo priimti kaip pagrindiniai, o menininkai medelių kultyvavimui ėmė naudoti vielą, bambukus ir kitokias auginimo technikas. Japonijoje ėmė atsidarinėti bonsai auginimo centrai, skirti vien auginti, kultivuoti ir vėliau eksportuoti bonsai medelius. Pradėti naudoti skirtingų rūšių medeliai, kurie galėjo prisiderinti prie įvairiausių klimato zonų, o bonsai auginimo ir formavimo technikos sparčiai tobulėjo. Dabar bonsai menas pasaulyje atstovauja skirtingus laikus, kultūras ir skonius gausybėje šalių, kuriame yra praktikuojamas.

Šiandien Japonijoje bonsai menas yra laikomas svarbiu japoniškos kultūros ir vertybių simboliu. Bonsai medeliai nebėra skirti tik visuomenės elitui – juos įsigyti ir jais džiaugtis gali bet kokio socialinio sluoksnio atstovai. 

Naudojamų medelių rūšys

Bonsai meno kūriniai yra labai įvairūs lyginant juos pagal medelių rūšis, veisles, formas, dydžius ir kitas detales. Juos galima skirstyti į tris pagrindines kategorijas: medelių rūšys, panaudotas stilius ir dydis. Bonsai medelių būna dviejų rūšių: vadinamieji amžinai žaliuojantys ir lapus keičiantys medeliai. 

Amžinai žaliuojantis bonsai medelis

• Visžaliai pasižymi tuo, kad nepaisant metų laiko išlaiko savo žalius lapelius. Šios rūšies bonsai medeliai yra naudojami dekoracijoms, parodoms ar ypatingoms progoms. Amžinai žaliuojantys medeliai dažniausiai būna ekspozicijos dėmesio centre. Dažniausiai sutinkami tokios rūšies medeliai yra japoninė juodoji pušis, japoninė baltoji pušis, japoninė kriptomerija ir kt.

• Lapus metantys medeliai pasižymi tuo, kad jų lapeliai ar žiedai priklauso nuo metų laikų ir laikui bėgant keičiasi. Šių medelių taip pat būna kelių rūšių:

1. Raudonaisiais rudens lapeliais pasipuošiantys medeliai: šie medeliai yra vertinami dėl savo savybės turėti žalius lapelius pavasarį ir ankstyvą vasarą, o rudenį juos pakeisti į raudonus ir geltonus. Tokios rūšies medeliai yra japoninis klevas, japoninis skirpstulas, žvakinis raugmedis ir kt.
2. Žydintys medeliai: šie gražiais ir elegantiškais laikomi medeliai yra ypač vertinami dėl savo žiedų. Tarp žydinčių medelių rūšių yra japoniškas abrikoso medis, žydinti cidonija, vyšnios medis, azalija ir kt.
3. Vaisius mezgantys medeliai: dažniausiai sutinkami vaisius mezgančių bonsai medelių pavyzdžiai yra persimono medelis, kiniška žydinti cidonija, bugienis ir kt.

Dydis

Siekiant įvertinti medelius pagal dydį, dažniausiai matuojamas bonsai medelių aukštis. Nėra jokių nustatytų išmatavimų, kuriais reikėtų sekti, tačiau tinkamas medelio aukštis gali būti nustatomas pagal kambario, kuriame medelis stovės, dydį, arba pagal tai, koks dydis labiausiai atskleis medelio ypatybes. Medelis neturėtų gausiai viršyti 90 centimetrų. Vidutinis bonsai medelio aukštis siekia apie 45 centimetrus. Pagal dydį medeliai skirstomi į didelius (90 centimetrų ar daugiau), vidutinius (apie 45 centimetrų) ir mažus (10 centimetrų ar mažiau). 

Bonsai meno estetika

Žydintis bonsai medelis

Per amžius praktikos, japonų bonsai meno atstovai išpuoselėjo tam tikras savitas technikas ir taisykles, būdingas tik japoniškajai meno atmainai. Nors taisyklės egzistuoja ir yra skirtos padėti menininkams dirbti, nuodugnus sekimas jomis negarantuoja sėkmingo rezultato. Bonsai tikslas yra sukurti menišką ir stebėtoją traukiantį kūrinį, o ne nustatytomis taisyklėmis sekant išauginti bonsai meno vadovėlių nurodymus tobulai atitinkantį medelį. Šiame mene kiekvienas trūkumas perteikia įsitikinimą, kad gamtos tobulybė slypi jos netobulumuose. Kiekvienas gamtoje augančio medžio linkis ir forma nėra sukurtas stebuklo – už jų visada slypi tam tikra priežastis, todėl kuriant bonsai kūrinį klaidos ir trūkumai gali būti suvokiami kaip dalis natūralaus gamtos grožio. Bonsai menininko užduotis yra tyrinėti medelio prigimtį ir tuo naudojantis perteikti norimą mintį savo sukurtu dizainu ir reprezentacijos būdu. Tačiau pradedantiesiems menininkams yra paprasčiau įvaldyti meną sekant tam tikrais bonsai kūriniams būdingais estetiniais principais. Keli principų pavyzdžiai: 

• Miniatiūrizacija – medelis turi būti pakankamai mažas, kad galėtų augti vazone, bet turi atrodyti kaip subrendęs medis.
• Asimetrija – bonsai menui nebūdingas šaknų ar šakelių simetriškumas pagal medelio kamieną. Rytų meno formose, tokiose kap paveikslai, gėlių komponavimo menas, dar žinomas kaip , ar bonsai, asimetrija tampa tyčiniu netobulumu. Toks netobulumas yra suvokiamas kaip natūralus pusiausvyros elementas ir yra vertinamas japonų kultūroje.
• Proporcingumas – medelio proporcijos turi kuo tikroviškiau atkartoti realaus dydžio medžio proporcijas. Vengiama mažų medelių dideliais lapais ar spygliais, medelių smulkiais kamienais bei stambiomis šakomis ir panašių neproporcingų kūrinių. Jei medelis turi vaisius ar žiedus, šie turėtų būti proporcingo dydžio lyginant su kamienu ir lapeliais. Per dideli vaisiai ar žiedai yra laikomi klaida pagal bonsai kūriniams taikomas taisykles, tačiau jie gali sukelti stebėtojams smalsumą ir tapti medelio ypatybe. 
• Harmonija – svarbi medelio harmonija su jam skirtu vazonu ir dekoracijomis. Vazonas turi būti tokio stiliaus, formos ir spalvos, kad derėtų prie medelio. Jis turėtų ne nukreipti, bet sutelkti stebėtojo dėmesį į medelį. Jo gylis turi derėti su kamieno storiu ir šaknimis. Taip pat vazono ilgis turi būti derinamas prie medelio aukščio. 
• Kamieno svarba- geram bonsai medeliui svarbu turėti įspūdingą ir kažkuo ypatingą kamieną. Kamienas turi pamažu plonėti kildamas į viršų nuo šaknų. Žievės spalva ir tekstūra turi priminti seno medžio žievę.
• Paprastumas –  šis bruožas pabrėžia japonų kultūrai būdingą jautrumą ir gilią pagarbą gamtai. Šis estetinis principas yra naudojamas ir japoniškoje architektūroje bei dekoravimo mene. Visoje japonų kultūroje yra svarbus „mažiau yra daugiau“ principas. Paprastumo išraiška gali būti minimalistiškas, neutralios spalvos vazonas, kuris perteikia paprastumą, randamą gamtoje. Bonsai mene taip pat vengiama ryškių dekoracijų. 

Stiliai

• Formalus tiesusis – šio stiliaus bonsai medelis yra išlaikomas tiesus, kamienui tiesiantis link dangaus. Šaknys tvirtai laikosi žemėje ir šakojasi į visas keturias kryptis nuo kamieno. Tokios formos bonsai medelis yra laikomas stabilumo ir pastovumo simboliu. Medelio kamienas kildamas į viršų plonėja, skildamas į dar plonesnes šakeles. Medelio šakos tiesiasi į visas puses beveik simetriškai.
• Pasvirasis – medelio kamienas kiek pasviręs į kairę ar į dešinę. Jei formalusis tiesusis simbolizuoja pastovumą, pasvirasis bonsai stilius yra laikomas pokyčių simboliu. Šio stiliaus medeliai dažniausiai yra auginami taip, kad jų šaknys augtų vienoje pusėje, o šakelės kitoje, kad žiūrėdamas į medelį stebėtojas galėtų įsivaizduoti medelį, linkstantį nuo aukštos uolos.
• Susuktasis – medelio kamienas auga persisukęs ir persipynęs į bet kurią kryptį. Tokios formos medelis simbolizuoja medį per audras ir vėjus, pabrėždamas medžio stiprybę ir didybę. Šiam stiliui naudojamų medelių šaknys dažniausiai yra labai storos, o medelio žievė šiurkšti. Šakos taip pat yra persisukusios proporcingai visam medeliui.
• Pusiau kaskadinis – tokio stiliaus medelio kamienas yra palinkęs į vieną pusę, o šakos tiesiasi truputį toliau už vazono ribų. Bonsai medeliai, kurių šakos lenkiasi toli už vazono priklauso kaskadiniam stiliui, tačiau šio stiliaus medeliai dėl sunkumų, kylančių eksponuojant, šiomis dienomis nėra populiarūs. Abiejų stilių medeliai simbolizuoja medį ant uolos, nuolat siūbuojamą stipraus vėjo.
• Dviejų kamienų – tokio stiliaus medelis yra išauginamas taip, kad jo kamienas išsiskirtų į du – pagrindinį ir antrąjį kamienus. Derinant kamienų aukštį ir storį, abiejų kombinacija turi suformuoti harmoningą sintezę. Tarp tokio stiliaus medelių pasitaiko ir dviejų atskirų medelių, augančių tame pačiame vazone, variantas. 
• Kelių kamienų – šio stiliaus medelis auginamas taip, kad keli ar net keliolika atskirų kamienų išaugtų iš to paties medelio. Kamienų skaičius gali siekti nuo trijų iki trylikos, ar netgi daugiau, tačiau pernelyg didelis kamienų skaičius gali atrodyti neproporcingas ir neestetiškas. Tokios formos medelis yra įdomus ir primena mažą miškelį. Šis stilius anksčiau buvo pramintas „stovinčių kareivių“ stiliumi.
• Susietas šaknimis- tokių medelių prototipas gali būti randamas giliai kalnų miškuose, kur saulė sunkiai prasiskverbia po šakų tankumą. Čia augančių medžių šakos auga ypatingomis formomis. Dažnai išauga viena didelė, persisukusi šaknis, iš kurios išauga daug atskirų medžių, kurie gali atrodyti kaip skirtingų rūšių medžiai. Tokio stiliaus bonsai medeliams būdingi panašūs bruožai.
• Plausto – šis stilius taip pat gali būti vadinamas „sukurtu žmogaus“. Kamienas paguldomas ant šono, o jo šakos auginamos į viršų, tokiu būdu kamieną tarsi paverčiant medelio šaknimis. Įvairiais kultivavimo metodais medelio šaknys gali būti išauginamos bet kokioje pageidaujamoje pozicijoje. Natūraliai tokia forma pasižymintys medeliai yra vertinami kaip labai vertingi.
• Kelių medelių – šio stiliaus bonsai kūrinys yra sudarytas iš devynių ar daugiau medelių, daugumai arba visiems priklausant tai pačiai rūšiai. Medeliai būna susodinti į vieną vazoną tam tikra, kruopščiai suplanuota tvarka, kurios dėka turi atrodyti kaip miškas, giria ar eilė medžių. Medelių veislės gali būti kombinuojamos, bet rūpinimasis ir tolesnis kultivavimas yra daug paprastesnis jei medeliai kilę iš tos pačios šeimos. Kūrinio pusiausvyra ir formų koordinacija taip pat yra lengvesnės jei medelių rūšys nėra maišomos.
• Augantis ant uolos – ant pakankamai didelės uolos su įlinkimu susodinami medeliai, kurių šaknys augant apsivija uolą taip, kaip to nori menininkas. Tokio stiliaus bonsai primena kalno viršūnę ar vienišą salą vidury jūros. Dažnai tokio stiliaus kūriniai įstatomi į ilgus, plokščius vazonus, kurie pripildomi vandens tam, kad kūrinys efektyviau sudarytų salos įspūdį. 

Bonsai Lietuvoje

Žinomiausias bonsai meno atstovas Lietuvoje – japoniškų sodų kūrėjas menininkas Kęstutis Ptakauskas. Įvertinto ir žinomo kaip bonsų meistras, K. Ptakausko darbai pripažinti ir tokiose šalyse kaip Japonija, Pietų Korėja, Šveicarija, Prancūzija, Anglija ir kt.  1994-aisiais jo įkurta „Bonsai studija“ organizuoja bonsai medelių formavimo kursus, parodas, japoniškų menų festivalius ir kitus su bonsai menu susijusius renginius. Per daugiau nei dvidešimt metų nuo įkūrimo, „Bonsai studija“ suorganizavo dešimt tarptautinių bonsai ir suiseki parodų, penkis japonų menų festivalius, apie 100 įvairių paskaitų ir kt.  K. Ptakauskas yra išleidęs knygą pavadinimu „Ryto rasos sodas“, kurioje pristatoma japoniška kultūra, bonsų estetika, menas ir kt. 

Dar vienas žinomas bonsai menininkas Lietuvoje yra Kęstutis Totoraitis. Jis įkūrė parduotuvę „Bonsaisodas.lt“, kurioje prekiauja savo augintais ir formuotais bonsai medeliais. Kartu su žmona jis taip pat įkūrė pirmąjį Lietuvoje bonsai medelių viešbutį. 

Šaltiniai

1. Bonsai empire. What is bonsai? Rasta lapkričio 26 d., 2017, https://www.bonsaiempire.com/origin/what-is-bonsai
2. Murata, K., Murata, K. (1992). Bonsai. Osaka, Japan: Hoikusha Pub. Co.
3. Bonsai: special techniques. (1990). Brooklyn, NY: Brooklyn Botanic Garden.
4. Keswick, M., Oberlander, J., & Wai, J. (1990). In a Chinese garden: the art & architecture of the Dr. Sun Yat-Sen Classical Chinese Garden. Vancouver: Dr. Sun Yat-Sen Garden Society of Vancouver.
5. Michael, B. (2017) Bonsai Tree: A Basic Guide. (e-book)
6. Bester, J. (2003). Classic bonsai of Japan. Tokyo: Kodansha International.
7. Chan, P. (1993). Bonsai masterclass. New York: Sterling Pub. Co.
8. The Art of Bonsai Project. Behind the rules. Rasta lapkričio 27 d., 2017, http://www.artofbonsai.org/feature_articles/rules.php 2017-09-10 iš Wayback Machine projekto.
9. Bonsai Symbolism. Rasta lapkričio 27 d., 2017, http://www.bonsaitreegardener.net/intro/symbolism
10. Basic Bonsai Rules and Characteristics. Rasta lapkričio 27 d., 2017, http://www.cropsreview.com/bonsai.html 2017-11-28 iš Wayback Machine projekto.
11. Bonsai.lt Knygos Ryto Rasos Sodas anonsas. Rasta lapkričio 21 d., 2017, http://www.bonsai.lt/knygos-ryto-rasos-sodas-anonsas/ 2017-12-01 iš Wayback Machine projekto.
12. Bonsai.lt Mano veikla. (2017) Rasta lapkričio 20 d., 2017, http://www.bonsai.lt/apie-mus/mano-veikla/ 2017-12-01 iš Wayback Machine projekto.
13. Mikalčiūtė-Urbonė, R. (2015). Bonsų viešbutį įkūrusių Jolitos ir Kęstučio Totoraičių šeima: dvi dukros ir 40 bonsų. Rasta lapkričio 21 d., 2017, https://www.15min.lt/verslas/naujiena/geronomika/bonsu-viesbuti-ikurusiu-jolitos-ir-kestucio-totoraiciu-seima-dvi-dukros-ir-40-bonsu-129-484190