Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Amerikos kolonizacija – Europos valstybių planingai vykdyta kolonializmo veikla Amerikos žemynuose ir gretimose salose.

Vikingai Amerikoje

Pagrindinis straipsnis – Vikingų kolonijos Amerikoje.

Nors tebėra diskutuojama ar nebuvo europietiškos kilmės, tačiau pirmieji Amerikos kolonistai europiečiai neabejotinai buvo vikingai. Vikingai Ameriką pasiekė dar XI amžiuje ir steigė čia kolonijas: Grenlandijoje ir salose į vakarus nuo jos, Niūfaundlende.

Trumpą laiką egzistavusios nedidelės vikingų kolonijos nunyko, tačiau Grenlandijos kolonija vėliau liko Norvegijos karalystei, o vėliau ją ėmė administruoti Danijos Karalystė.

Amerikos atradimas XV a

1673 žemėlapis. Sudarė tėvas Marquette e L. Jolliet ekspedicijos į Ameriką metu.

Kolonizacija platesniu mastu prasidėjo Naujųjų laikų pradžioje, žemyną atradus Kristupui Kolumbui (1492–1500), kurio keliones rėmė Ispanija, siekusi atrasti naują kelią į Indiją ir Kiniją. Netrukus Amerikos tyrinėjimus pradėjo ir kitų šalių remti keliautojai – John Cabot (Anglija), (Prancūzija), Pedro Alvares Cabral (Portugalija) bei kiti. Daugiausiai į Ameriką europiečius traukė nauji plotai, daug resursų (aukso, sidabro), kurie Europoje ypač vertinti. Į Ameriką masiškai pradėjo emigruoti neturtingi europiečiai, čia siekę pradėti naują gyvenimą.

Po pirmųjų tyrinėjimų sekė užkariavimo ir kolonizacijos fazė. Europiečių atsivežtos ligos ir priverstinio darbo sistema ženkliai sumažino vietinių gyventojų skaičių. Kaip darbo jėga daugelyje kolonijų imti naudoti vergai iš Afrikos.

Prasidėjusi masinė žemyno kolonizacija, vykdyta toliausiai laivybos požiūriu tuo metu pažengusių valstybių. Didžiausios teritorijos buvo užimtos galingųjų vakarų Europos šalių, tačiau ir mažesnės šalys (Škotija, Kuršas) bandė įgyti kolonijų.

Ispanų kolonializmas

Pagrindinis straipsnis – Ispanijos kolonijos Amerikoje.

Ispanai Amerikoje pasirodė pirmieji, Kristupas Kolumbas jų vardu, po Tordesiljo sutarties gavo teisę pretenduoti į vakarinę Amerikos dalį. Pradžioje užiminėjo Karibų salas, po to ėmėsi Centrinės ir Pietų Amerikos. Buvo įsteigtos keturios kolonijos: Naujoji Granada, Naujoji Ispanija, La Plata bei Peru. Ispanų konkistadorai nukariavo pagrindines indėnų civilizacijas: actekus, majus, inkus. Indėnai buvo atverčiami į krikščionybę, imami vergais, medžiojami pramogai. Kita vertus, ispanai savo kalbos nepiršo taip aktyviai kaip krikščionybės ir evangelizacija taip pat vyko vietinėmis kalbomis – kečujų, nahuatl ir gvaranių. Viena iš pirmųjų indėnų mokyklų buvo įkurta 1523 m. Fray Pedro de Gante.

Išskyrus pietinę La Platos dalį (dab. Argentina ir Urugvajus) ispanų kolonistai gana laisvai maišėsi su vietiniais indėnais, dėl to metisai sudaro nemenką dalį visų buvusių Ispanijos kolonijų populiacijų. Toks maišymasis ir faktas, kad kolonijoms valdyti vietiniai metisai nebuvo skiriami, o buvo atsiunčiami ispanai iš Ispanijos, ėmė formuoti tautų identitetą.

Napoleonui užėmus Ispaniją XIX amžiaus pradžioje šios tautos pasinaudojo proga paskelbti nepriklausomybę. Vyko karai tarp jų ir stipriausių ispanų įtvirtinimų, ypač Peru, tačiau galiausiai ispanai pralaimėjo, ir bandymai atkovoti kolonijas nepasisekė. Ispanijos valdžioje liko tik kolonijos karibuose, jos nepriklausomybę gavo vėliau. Dabar buvusiose ispanų kolonijose vyrauja ispanų kalba, tačiau skirtingai nei kitų šalių buvusiose kolonijose, kai kuriose indėnų bendruomenės vis dar vartoja ir savo kalbas. Bolivijoje, pavyzdžiui, dviejų bendruomenių kalbos – Kečujų ir Aimarų turi ir oficialių kalbų statusą greta ispanų. Nors gyventojų daugumą sudaro metisai, etninių indėnų taip pat kai kur yra išlikę. Negrų yra daug Karibų salose, tačiau jų beveik nėra visose kitose kolonijose, skirtingai nei anglų ar portugalų buvusiose kolonijose.

Portugalų kolonializmas

Pagrindinis straipsnis – .

Portugalija Amerikoje pradėjo veikti maždaug kartu su ispanais ir ėmė steigti kolonijas pietų Amerikos rytuose. Kolonizavo dabartinę Braziliją. Tordesiljo sutartis galutinai įtvirtino tokį Pietų Amerikos pasidalijimą tarp portugalų ir ispanų, nes portugalams atidavė teritorijas, kuriose yra Brazilija. Tiesa, su laiku portugalai paėmė daugiau, nei leido ta sutartis. Portugalijos kolonizuotose žemėse, skirtingai nei kitur, kolonistai laisvai maišėsi su negrais vergais, todėl dabar Brazilijoje daug mulatų. Pradžioje kolonizuotos pakrantės, vėliau imta skverbtis į žemyno gilumą, kur, daugiausiai greta Amazonės ir jos intakų (upė ir jos pagrindiniai intakai iki tam tikrų vietų tinkami laivybai jūriniais laivais), įsteigti miestai. Tačiau Amazonija iš esmės neįsisavinta; dar ir po Brazilijos nepriklausomybės joje ilgai gyveno nuo pasaulio atskirtos ir europiečių neatrastos indėnų gentys. Brazilija tapo nepriklausoma maždaug sykiu su ispanų kolonijomis, tačiau taikiai: Portugalijos princas, užaugęs čia, atsisakė vykti į tėvynę ir pasiliko valdyti Brazilijos, kuri tapo . Prieš tai dar kurį laiką egzistavo . Dabar portugalų valdytos žemės – mišri rasiniu požiūriu sritis, tačiau absoliuti dauguma žmonių kalba portugalų kalba, etniniai indėnai sudaro mažą procentą gyventojų.

Kuršo kolonializmas

Pagrindinis straipsnis – Naujasis Kuršas.

Kuršo kunigaikšystė įsteigė koloniją Tobago saloje, Naująjį Kuršą. Kolonija prarasta kunigaikštystę užpuolus švedams, vėliau atgauta, bet galutinai kolonialistinių minčių atsisakyta dėl Kuršo nusilpimo ir kitų, kur kas galingesnių šalių konkurencijos.

Prancūzijos kolonializmas

Pagrindinis straipsnis – Prancūzijos kolonijos Amerikoje.

Nyderlandų kolonializmas

Pagrindinis straipsnis – Nyderlandų kolonijos Amerikoje.

Britų kolonializmas

Pagrindinis straipsnis – Didžiosios Britanijos kolonijos Amerikoje.

Škotų kolonializmas

Pradžioje škotai bandė steigti koloniją prie Naujojo Džersio, tačiau ji neatlaikė anglų įtakos. Tuomet Škotija norėjo įsigyti koloniją Panamoje () kad būtų galima kontroliuoti prekybą su Tolimaisiais Rytais, kadangi Panama – siauriausias taškas tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų. Tačiau planas nenusisekė: dauguma žmonių žuvo neatlaikę sunkių sąlygų ir kitų kolonijų konkurencijos. Kai kuriais vertinimais šitokia nesėkmė buvo vienas veiksnių paskatinusių sąjungą su Anglija.

Nepriklausomų Amerikos šalių vykdytas kolonializmas

Daugeliui Amerikos šalių įgijus nepriklausomybę, kolonializmas tęsėsi. JAV iš esmės tapo kolonijine jėga, ir užgrobinėjo kolonijas iš Europos valstybių, taip pat strategiškai svarbias vietas iš kitų jau nepriklausomomis tapusių Amerikos valstybių. Tuo tarpu Čilė ir Argentina skverbėsi į paskutinį dar nekolonizuotą ir indėnų dominuojamą Amerikos regioną – Patagoniją (Patagonia).

Šis straipsnis apie istoriją yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.