Konkistadorai

Konkistadorai (iš isp. conquistador 'užkariautojas') – XV–XIX a. ispanų ir portugalų užkariautojai, rengę grobiamuosius žygius daugiausia Naujajame Pasaulyje. Konkistadorai dažniausiai būdavo idalgai arba kabaljerai. Daugelis jų tėvynėje buvo beturčiai ar mažaturčiai ir siekdami praturtėti keliaudavo į naujas žemes.

Daugelis konkistadorų žiauriai išnaudojo ir naikino Pietų, Centrinės ir Šiaurės Amerikos pietinės dalies vietos gyventojus (indėnus) ir jų kultūrą.

Garsiausi konkistadorai:

• Ernanas Kortesas – užkariavo Meksiką, sunaikino actekų valstybę
• Fransiskas Pisaras – užkariavo Peru, sunaikino Inkų imperiją
• Diegas de Almagras – užkariavo Jukataną
• Vasco Núñez de Balboa – užkariavo Centrinę Ameriką
• Pedras Alvaresas Kabralis – užkariavo Braziliją
• Pedro de Valdivia – užkariavo Čilę
• Diego Velázquez de Cuéllar – užkariavo Kubą

Šaltiniai

1. Konkistadorai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 494 psl.