Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Naujosios Granados vicekaralystė (isp. Virreinato de la Nueva Granada) – Ispanijos kolonija Pietų Amerikos šiaurėje, gyvavusi 1717–1819 m. Apėmė dabartinę Kolumbiją, Ekvadorą, Panamą, Venesuelą, Gajaną, Trinidadą ir Tobagą, nedideles dalis Brazilijos ir Peru. Sostine buvo Bogotos miestas.

Virreinato de la Nueva Granada
Naujosios Granados vicekaralystė

Ispanijos imperijos valda

←

1717 – 1819

→

Location of Naujosios Granados vicekaralystė

Naujosios Granados politinis žemėlapis 1750 m.

Sostinė

Santa Fe de Bogota

Valdymo forma

kolonija

Era

Imperializmas

- Atskirta nuo Peru vicekaralystės

1717 m.

- Kolumbijos nepriklausomybė

1819 m.

Valiuta

Naujosios Granados vicekaralystė sudaryta iš ligi tol gyvavusios Naujosios Granados karalystės, kuri buvo priklausoma nuo Peru vicekaralystės. Po vicekaralystės įkūrimo iškilo Bogotos miestas. 1819 m. teritorijoje gyveno ~4,3 mln. gyventojų. XIX a. pradžioje vicekaralystėje prasidėjo Simono Bolivaro vadovaujamas sukilimas ir susikūrė nepriklausoma Didžiosios Kolumbijos valstybė.

Vicekaraliai


, Panamos ir Ekvadoro istorija
Šiauriniai Andai, Andų Tolimoji šiaurė
Panamos audiencija

Peru vicekaralystė:
(Panamos, ir Bogotos audiencijos)
Naujosios Granados vicekaralystė
Didžioji Kolumbija (1819–31)
(1831–58)
(1858–63)
(1863–86)
, ,

(1718–1719)
(1719–1724)
(1740–1749)
(1749–1753)
(1753–1761)
(1761–1772)
(1772–1776)
(1776–1781)
(1782)
(1782–1788)
(1788–1789)
(1789–1797)
(1797–1803)
(1803–1810)
(1810)
(1812)
(1816–1818)
(1818–1819)
(1819–1821)